Gyventojų skaičiaus statistika daugiabučiuose namuose Lietuvoje

Lietuvos būsto rinka ir demografinė situacija nuolat kinta, o tai atsispindi ir gyventojų pasiskirstyme daugiabučiuose namuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius statistinius duomenis, atskleidžiančius gyventojų skaičiaus pokyčius, būsto plėtros tendencijas didmiesčiuose ir kitus svarbius aspektus.

Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. instituciniuose namuose gyveno 20 007 gyventojai, arba 0,7 proc. Daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, mažiausiai gyventojų užfiksuota Tauragės apskrityje (3,3 proc.).

Lietuvoje buvo 4 savivaldybės (didžiųjų miestų: Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus), kuriose gyventojų skaičius viršijo 100 tūkst., jose gyveno 39,4 proc. visų šalies gyventojų. Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik 6 savivaldybėse: Neringos - 40,4 proc., Klaipėdos rajono - 11, Kauno rajono - 7,4, Palangos miesto - 6,4, Vilniaus miesto - 3,9, Vilniaus rajono - 1 proc. Kitose 54 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo.

2021 m. Lietuvoje buvo 103 gyvenamosios vietovės, kurios priskiriamos miestams, jose gyveno 1 916,8 tūkst. (68,2 proc.) gyventojų. Miestai, kuriuose iki 2 000 gyventojų, sudarė trečdalį visų miestų ir juose gyveno tik 35,8 tūkst. gyventojų (1,9 proc. visų miesto gyventojų). Net 15 miestų gyveno mažiau nei 1 tūkst. gyventojų.

Keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose - gyveno daugiau nei po 100 tūkst. gyventojų (57,3 proc. visų miesto gyventojų). Vilnius - vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto gyventojų skaičius išaugo 4,1 proc. ir dabar siekia 546,2 tūkst. Tai - penktadalis šalies gyventojų.

Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto gyventojų skaičius - 10,6 proc., Šiaulių miesto - 7,9 proc., Klaipėdos miesto - 6,4 proc. Kauno mieste gyventojų sumažėjo 5,5 proc. ir nebesiekia 300 tūkst.

2021 m. surašymo duomenimis, 894 tūkst. (31,8 proc.) gyventojų gyveno 16 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Per dešimtmetį tarp surašymų praradome 700 kaimo gyvenamųjų vietovių, gyventojų sumažėjo 118,2 tūkst. Lietuvoje vyrauja nedideli kaimai - 45,1 proc. sudarė kaimai, kuriuose iki 9 gyventojų. Juose gyveno tik 3,4 proc. visų kaimo gyventojų. Beveik 2 tūkst.(12,2 proc.) kaimo gyvenamųjų vietovių gyveno daugiau kaip po 100 gyventojų.

2021 m. Lietuvoje gyveno 1 305 tūkst. vyrų (46,4 proc. visų gyventojų) ir 1 505,8 tūkst. moterų (53,6 proc.). Per dešimtmetį tarp surašymų vyrų sumažėjo 7 proc. (97,6 tūkst.), moterų - 8,2 proc. 2021 m. 1 000 vyrų teko 1 154 moterys.

2021 m. surašymo duomenimis, gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes pasiskirstė taip: vaikai iki 14 metų sudarė 14,8 proc., 15-64 metų amžiaus gyventojai - 65,3 proc., 65 metų ir vyresni gyventojai - 19,9 proc. visų šalies gyventojų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, 2021 m. vaikų iki 14 metų sumažėjo 36,1 tūkst., arba 8 proc. 2021 m. vaikų iki 14 metų buvo net ketvirtadaliu mažiau negu 65 metų ir vyresnių gyventojų. Kas ketvirta šalies moteris ir kas septintas vyras buvo 65 metų ir vyresnis.

Per dešimtmetį nuo 2011 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų padaugėjo 14 tūkst.: tarp moterų - 4,2 tūkst., tarp vyrų - 9,8 tūkst. Vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) moterų daugiau nei vyrų ne tik tarp visų gyventojų, bet ir tarp pačių moterų: tarp moterų 65 m. ir vyresnių dalis gerokai didesnė nei tarp to paties amžiaus vyrų, atitinkamai 24,2 ir 14,9 proc.

Remiantis 2021 m. surašymo duomenimis, vyrų iki 40 metų yra daugiau nei moterų, o tarp vyresnių nei 40 metų gyventojų - daugiau moterų.

Per dešimtmetį 11,9 proc. (41,7 tūkst.) padidėjo 65 metų ir vyresnių gyventojų, jų dalis miestuose sudaro daugiau nei penktadalį - 20,5 proc. 2021 metų surašymo duomenimis, moterys sudarė 65,9 proc. 65 metų ir vyresnių miestų gyventojų. 65 metų ir vyresnių miesto gyventojų dalis padidėjo ir tarp moterų, ir tarp vyrų - atitinkamai sudaro 24,7 ir 15,4 proc.

65 metų ir vyresnių gyventojų sumažėjo vertinant absoliučiais skaičiais (27,6 tūkst., arba 14,1 proc.). 2021 m. surašymo duomenimis, šie gyventojai sudarė 18,8 proc. visų kaimo gyventojų, o prieš dešimtmetį - 19,3 proc. Padidėjo darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų dalis kaimuose bendrai ir pagal lytį. 2021 m. duomenimis, 15-64 m. gyventojai sudarė 66,8 proc.

Demografiniai pokyčiai ir būsto rinka

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022-2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius.

Tačiau nepaisant 2-3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų.

Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2024 metais Vilniuje bus baigti statyti dar du projektai, kuriuose nuomai turėtų būti pasiūlyta beveik 300 būstų (Vytenio g.).

Kadangi pastaraisiais metais nemaža dalis žmonių būsto įsigijimą atidėjo vėlesniam laikui, tai nuoma išlieka aktuali ir prieinama alternatyva dažnam ieškančiam būsto. Todėl sparčiai besiplečiantis profesionaliai valdomas būsto nuomos segmentas leidžia išlaikyti pasiūlos ir paklausos balansą nekilnojamojo turto rinkoje.

Plėtotojai per 2023 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 18-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė penkios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta šiek tiek daugiau nei pusė visų butų: Verkių sen. (14,6%), Rasų sen. (10,1%), Pašilaičių sen. (9,5%), Viršuliškių sen. (8,4%) ir Lazdynų sen. 2023 metais itin negausios statybų apimtys užfiksuotos Senamiesčio sen. (0,8%) ir tai yra vienas kukliausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį šioje seniūnijoje.

Pirmą kartą istorijoje sostinėje vidutinis butų plotas nesiekia 50 kv. m. Pirmą kartą per visą „Ober-Haus“ stebėjimo laikotarpį (daugiau nei 20 metų) vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas neviršijo 50 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 49,9 kv. m.

Dažnai aukštesnės klasės projektuose ir prestižinėse miesto vietose projektuojama daugiau erdvesnių butų, o tokių projektų 2023 metais buvo įgyvendinta itin nedaug. Tačiau vidutinis plotas vis tiek išlieka didesnis nei šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 54,7 kv. m, o Klaipėdoje - 54,6 kv. m.

Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tokių daugiabučių 2023 metais Vilniuje pastatyta dar santykinai nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2023 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 22,4% (2022 metais - 5,3%).

Vertinant šiuo metu pardavimui statomus daugiabučius, matyti, kad 2024 metais pastatytuose daugiabučiuose A++ energinės klasės butų dalis turėtų sudaryti mažiau nei pusę visų pastatytų butų. Vadinasi, aukščiausios energinės klasės daugiabučiai sostinės pirminėje rinkoje pradės dominuoti tik nuo 2025 metų.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.479 butus arba net 45% daugiau nei 2022 metais. Istoriškai tai yra didžiausias pardavimui pastatytų butų skaičius per metus šiame mieste. 2023 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Aleksoto seniūnija, kurioje buvo pastatyta 23% visų butų.

Vienu iš kokybinių šuolių Kauno būsto rinkoje galima laikyti ne tik pardavimui plėtojamus įvairius daugiabučių projektus, bet ir išskirtinai nuomai statomus daugiabučius.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 402 butus arba 14% mažiau nei 2022 metais. Esminio daugiabučių plėtros proveržio Klaipėdos mieste nematyti jau daugiau nei 10 metų.

Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius dešimt metų nuolatinių gyventojų skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje ūgtelėjo tik 0,8% arba šiek tiek daugiau nei 1.300 gyventojų. Tuo tarpu gyventojų skaičius Klaipėdos rajone per tą patį laikotarpį išaugo net 33,2% arba beveik 16.800 gyventojų.

Žvelgiant į daugiabučių statybų apimtis 2024 metais, dviejuose didžiausiuose šalies miestuose stebėsime priešingas tendencijas nei 2023 metais. Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2024 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 2.900 butų arba 41% mažiau nei jų buvo pastatyta 2023 metais.

Tuo metu Klaipėdoje daugiabučių statybų apimtys 2024 metais išsilaikys labai panašiame lygyje kaip ir 2022-2023 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje turėtų būti pastatyta apie 420 butų arba šiek tiek daugiau nei 2023 metais.

Apskritai, žvelgiant visos šalies mastu, iš esmės matomos aiškios tendencijos - būsto statoma pastebimai mažiau. Akivaizdu, kad toks ženklus būsto statybų apimčių sulėtėjimas turės neigiamų pasekmių visai rinkai.

Dėl karo Ukrainoje sukeltų iššūkių ekonomikai, naujų būsto projektų plėtotojai staiga susidūrė su neplanuotu staigiu paklausos smukimu. Kaip matome, būsto paklausa gali staiga sumažėti, o jau pradėtų statyti projektų taip greitai nesustabdysi. Patys plėtotojai yra suinteresuoti bei įsipareigoję pirkėjams baigti statyti pradėtus projektus net ir rinkai išgyvenant ne pačius geriausius laikus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.162 butus, t. y. 1% daugiau nei 2021 metais. 2022 metų pradžioje buvo prognozuota, kad per metus plėtotojai faktiškai užbaigs 4.800 butų statybas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo mažesnis nei prognozės.

Jeigu pardavimui skirtos pasiūlos požiūriu 2022-ieji metai sostinės rinkai nebuvo išskirtiniai, tai nuomai plėtojami projektai rinkai pasiūlė rekordinį butų skaičių. 2022 metais Vilniuje buvo baigti plėtoti ir duris atvėrė 3 projektai („Youston“, „Shed“ ir „Lumi namai“), kuriuose rinkai pasiūlyta 580 butų ilgalaikei nuomai.

Plėtotojai per 2022 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 17-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė trys miesto seniūnijos, kuriose pastatyta 46% visų butų: Verkių sen. (15,8%), Lazdynų sen. (15,4%) ir Šnipiškių sen. (15,2%).

Pastaruosius dešimt metų vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51-54 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,2 kv. m.

2022 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 61,7 kv. m, Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose - 58,8 kv. m, o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 49,1 kv. m.

Nepaisant to, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos naujai statomiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinę klasę, tokių daugiabučių pastatyta itin nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2022 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai - 77,8% (2021 metais A+ klasės dalis sudarė 55,1%), A klasės - 12,4% (2021 metais - 33,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis net sumažėjo iki 4,4% (2021 metais - 6,2%).

Akivaizdu, kad plėtotojai nebuvo linkę savanoriškai investuoti į aukščiausios energinės klasės daugiabučių statybas ir stengėsi parengti projektus bei gauti jiems leidimus dar iki A++ energinės klasės reikalavimų įsigaliojimo. 2023 metais aukščiausios energinės klasės daugiabučių turėtų būti pastatyta pastebimai daugiau, tačiau A++ energinė klasės pradės dominuoti tik nuo 2024-2025 metų.

2022 metų daugiabučių statybų rezultatai Kaune dar kartą patvirtino, kad 2016-2017 metais šiame mieste prasidėjusi aktyvi gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos plėtra, įgavo pagreitį.

Dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad jų daugiabučiuose namuose būtų įrengtos parduotuvės, kepyklėlės, sporto klubai ir klinikos. Tyrimas atskleidė, kad savo name Lietuvos gyventojai labiausiai pageidauja turėti kepyklėles ir parduotuves (25 proc.), didelio populiarumo sulaukė ir sporto klubai (20 proc.) bei klinikos (18 proc.). 14 proc. apklaustųjų pirmajame namo aukšte norėtų rasti grožio paslaugas, dar 11 proc. - kavines, 10 proc. - greito maisto užkandines. Vaikų darželio savo namuose norėtų 9 proc. Tiesa, daugiau nei 40 proc. respondentų tyrime sakė, kad savo daugiabutyje nenorėtų jokių paslaugų.

„Komercinių erdvių pirmuosiuose namų aukštuose koncepcija yra naujai atgimusi - sovietinė statyba, kuria ir pasižymi didelė dalis miegamųjų rajonų ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje, nieko panašaus neturėjo. Tad tai - naujų įpročių formavimas, kurį galbūt ne visi priima iš karto, tačiau jauni žmonės jau akivaizdžiai įvertino“, - sako E.

Apibendrinant, gyventojų skaičiaus dinamika daugiabučiuose namuose Lietuvoje atspindi bendras demografines tendencijas ir būsto rinkos pokyčius. Didmiesčiuose stebimas naujų butų statybos bumas, tačiau vidutinis butų plotas mažėja, o energinio efektyvumo reikalavimai griežtėja. Kaimo vietovėse gyventojų skaičius mažėja, o didėja senyvo amžiaus žmonių dalis.

Šie duomenys leidžia geriau suprasti būsto rinkos tendencijas ir jų įtaką gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Avarijų skaičiaus mažėjimą lemia ne tik šiltesnės žiemos. Pasak jos, tai - kryptingos techninės priežiūros, inovatyvių sprendimų, nuoseklaus gyventojų konsultavimo bei nuolatinės inžinerinių sistemų patikros rezultatas.

Nuostoliai dėl neatsakingumo Nors bendra avarijų statistika džiugina, didžioji jų dalis - apie 50 proc. - vis dar susijusi su vandentiekio ir kanalizacijos sistemomis.

tags: #gyventoju #daugiabuciuose #namuose #skaicius