Jei gyvenate daugiabutyje ir esate nepatenkinti esama namo būkle ar administratoriaus teikiamų paslaugų kokybe, galbūt svarstote apie bendrijos steigimą. Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) - tai ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija suteikia galimybę būti atsakingiems už savo bendrą turtą, patiems priimti sprendimus dėl mokesčių, paslaugų pirkimo ir namo aplinkos tvarkymo. Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, o bendrijos vadovas - pirmininkas, renkamas bendrijos narių balsų dauguma.
Svarbu, kad pirmininkas turėtų įmonės valdymo pagrindus: finansus, mokesčius, personalo valdymą, psichologiją ir derybų meną. Bendrija gali samdyti darbuotojus arba pasitelkti specializuotas įmones.
GNSB Steigimo Iniciatyva ir Sprendimų Priėmimas
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB) - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti pastatų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. GNSB steigiamos ir registruojamos vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo antrame skirsnyje nurodyta tvarka.
GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas ar keletas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. Sprendimas dėl steigimo priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų savininkų paprastąja dauguma.
Tam, kad steigiamasis susirinkimas būtų laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų savininkų. Paprastai steigiamajame susirinkime kiekvienas gyvenamojo namo savininkas turi po vieną balsą.
Norint įsteigti GNSB, svarbu teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus. Privaloma parengti visų pritariančiųjų bendrijos steigimui savininkų pasirašytą sąrašą, bendrijos įstatus, skelbimą apie vyksiantį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą, savininkų, steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą (su jų parašais) ir steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą.
Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus - Juridinių asmenų registrui. Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos GNSB laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.
Kada ir Kaip Sprendimas Steigti Bendriją Pasiteisina
Visi daugiabučiai ir juose esantys bendrojo naudojimo objektai turi būti prižiūrimi, o vienas iš jų valdymo būdų - bendrija. Taip pat galima pasirašyti jungtinės veiklos sutartį paskiriant įgaliotą asmenį arba valdytoją (administratorių) gali paskirti savivaldybė.
Pirkite savo pirmąjį butų kompleksą (žingsnis po žingsnio)
Įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją, ji perima atsakomybę rūpintis bendrojo naudojimo patalpomis ir kitais bendrojo naudojimo objektais. Tam, kad namas būtų tinkamai prižiūrimas, vienos bendrijos pastato ir jo inžinerinių tinklų techninės priežiūros specialistus įdarbina, kitos bendradarbiauja su veiklą pagal pažymą vykdančiais specialistais, o kai kurios pasirašo sutartis su techninės priežiūros ir galbūt dar kitas reikalingas paslaugas teikiančiomis verslo organizacijomis.
Dar vienas modelis - kai naujų namų savininkams iš karto į pagalbą ateina tų namų statytojai. Kartu pasiūlome savo paslaugas, ir ne tik pastato techninės priežiūros, bet ir remonto darbų, patalpų valymo, žemės sklypo tvarkymo, konsultavimo ir kitas. Padedame organizuoti visą bendrijos veiklą, o naujakuriams tokios pagalbos tikrai reikia. Toks bendrijų ir statytojų bendradarbiavimas pasiteisina, nes užtikrina savininkų savarankiškumą ir kokybiškas paslaugas.
Su platų paslaugų spektrą siūlančiomis verslo organizacijomis sutartis dažniausiai pasirašo naujos statybos namų bendrijos, didelius namus arba ne vieną, bet daugiau namų valdančios bendrijos, o mažosios (būna, kad bendrijoje - vos keli nariai) dažniausiai ieško taupesnių pasirinkimų.
Klausimai, Kuriuos Sprendžia Bendrija ir Jos Biudžetas
Namo savininkų bendrija rūpinasi namo pamatų, sienų ir kitų pastato konstrukcijų, liftų, elektros, šilumos ir kitų inžinerinių sistemų, taip pat bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, kitais bendrais savininkų reikalais, atstovauja gindama jų interesus.
Sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą organizuoja bendrijos pirmininkas ir (arba) valdyba, vadovaudamiesi bendrijos įstatais, Bendrijų įstatymu, Civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, valstybės institucijų nutarimais, kitais teisės aktais. Sprendimai priimami bendrijos narių, o kai kurie - visų savininkų susirinkimuose (balsuojant raštu).
Bendrijos kasmet turi pasitvirtinti pajamų ir išlaidų planą (biudžetą) ir kaupiamųjų lėšų tarifą. Vadovaujantis šiais dokumentais priskaitomi mokesčiai savininkams, tačiau kiekvienos bendrijos biudžetas ir vienam savininkui priskaitomų mokesčių dydis nebus vienodi. Tai priklauso nuo namo būklės, to namo savininkų poreikių ir kitų dalykų.
Bendrijos Pirmininko Iššūkiai
Tam, kad būtų galima priimti sprendimus, bendrijos narių susirinkime privalo dalyvauti daugiau nei pusė visų bendrijos narių, o visų savininkų susirinkime turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų savininkų. Suorganizuoti susirinkimą arba balsavimą raštu - didelis darbas. Teisės aktais nustatyta daug privalomų procedūrų, kurias įvykdyti tuo sunkiau, kuo daugiau bendrijoje savininkų.
Vienas didžiausių iššūkių organizuojant bendrijų veiklą - įtraukti savininkus į sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinti aktyvų jų dalyvavimą susirinkimuose. Didelėse bendrijose surinkti kvorumą pakankamai sudėtinga - gyventojai dažnai pritaria siūlomiems sprendimams, tačiau neturi laiko ar noro savo valią išreikšti dalyvaudami susirinkimuose.
Ginčų Priežastys
Klausimų žmonėms kyla įvairių - apie mokesčius, priimtus sprendimus, vykdomus arba nevykdomus darbus, kartais nuogąstaujama, ar darbai bus atlikti už mažiausią kainą, ar bus tinkamos kokybės.
Problemų kyla, kai bendrijos pirmininkas netinkamai atstovauja gyventojams ar neturi tvirtos pozicijos. Atstovauti skirtingus interesus ir lūkesčius - nelengvas, tačiau labai svarbus uždavinys.
Labai svarbu parengti detalų bendrojo naudojimo objektų aprašą ir patvirtinti jį bendrijos narių susirinkime, tuomet bus lengviau paaiškinti ir kils mažiau ginčų, kas turi mokėti už tam tikrus remonto darbus - buto savininkas asmeniškai, ar visgi bendrija (visi savininkai arba jų dalis).
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, jie privalo įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Mokesčių dalis savininkui priskaitoma proporcingai, pagal jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykį.
tags: #gyvenamojo #namo #statybos #bendrija