Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie gyvenamosios vietos kvadratinių metrų normą vienam žmogui. Ši tema aktuali tiek nekilnojamojo turto plėtotojams, tiek gyventojams, planuojantiems įsigyti ar nuomotis būstą. Straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami gyvenamajam plotui, kaip jie susiję su higienos normomis ir rinkos tendencijomis.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Sodo Namelyje
Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Vilniaus savivaldybės puslapyje rašoma, kad galima deklaruoti gyvenamąją vietą sodo namelyje, jei jis yra įregistruotas ir turi adresą. Tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
Higienos Normos ir Gyvenamasis Plotas
Yra higienos normos. Jei gyvenamo ploto tenka mažiau, nei priklauso vienam žmogui, tai jau neatitikimas higienos normoms, o higienos normos reguliuoja ne tik gyvenamo ploto dydį.
Mažo Ploto Būstai: Tendencijos ir Priežastys
Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui.
Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos. „Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė.
Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį. „Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.
Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.
Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis. Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.
„Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.
Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.
Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, - kalbėjo jis.
M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, - apibendrina M. Pakalnis.
Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo.
„Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.
Minimalūs Energinio Naudingumo Reikalavimai
Supaprastinta tvarka projektuojies iki 80 m2 sodnami, apsišiltini iki A, Aplus, ir gyveni, deklaruoji gyvenama vietą, pasijungi komunikacijas.
Reikalavimai SB (Sodo Bendrijoms)
Kaip supratau, dabar jei statai gyvenamą namą, kurį žadi registruoti, kaip gyvenamą, su galimybe ten priregistruoti nuolatinius gyventojus ir vaikus, kuriuos vėliau norėsi statyti į eilę darželiui gauti, tai leidimų ir projektų reikės, nepriklausomai nuo namo dydžio. Jei namas statomas, kaip vasarnamis ar sodo namelis, tai jam leidimai išduodami supaprastinta tvarka, nereikalaujamas namo atitikimas galiojančiai energinei klasei. Kvaila būtų reikalauti apšiltinti namą iki A+ energinės klasės, kai name būnama tiktai vasarą. Taigi, yra logikos oficialiai statyti "vasarnamį" išėmus leidimus supaprastinta tvarka, šiltinant kaip širdis geidžia ir tenai nuolatos gyventi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
30. Nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
24 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos
1. Statinio projektas rengiamas: statybos projektas - naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; supaprastintas statybos projektas - naujo nesudėtingojo statinio statybai;
atkreipiu dėmesį į "neypatingojo" ir "Nesudėtingojo" pavadinimų skirtumus.
51 straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas
Gyvenamosios Vietos Kvadratinių Metrų Normos: Lyginamoji Lentelė
| Šalis ar Regionas | Rekomenduojama Kvadratinių Metrų Norma Vienam Žmogui | Pastabos |
|---|---|---|
| Lietuva (Vilnius) | 25 kv. m | Šiuo metu vidutiniškai tenkantis plotas |
| Šalys su aukšta gyvenimo kokybe | 30-45 kv. m | Rekomenduojama norma |
| Sovietmetis | 12-16 kv. m | Prastos gyvenimo sąlygos |
| Minimalus butas | 17-18 kv. m |
Tuo tarpu Lietuvos, ypač Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gyventojai intensyviai ieško būsto, o perpardavinėtojų “verslas” tiesiog klesti. Interneto entuziastai jau sukūrė ir tinklalapį, kuriame diskutuojama ir laukiama kainų “burbulo” sprogimo. Beje, tokių tinklalapių yra ir užsienyje, mat su neprognozuojamu nekilnojamojo turto kainų augimu susiduria ne tik lietuviai.
Kas yra kainų „burbulas“?
Keistas klausimas: ar tikrai šios kalbos apie nekilnojamojo turto kainų “burbulą” yra pagrįstos? Daugeliui tai abejonių nekelia. Visgi pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra kainų “burbulas”. Žinoma, kalbėsime tik apie nekilnojamąjį turtą, nors kainų “burbulų” pasitaiko ir akcijų bei kitose rinkose. Nepateiksime sudėtingo teorinio apbrėžimo, tiesiog paprastai aiškinant kainų “burbulas” yra ypač staigus kainų augimas, kai kainos padidėjimas sukuria tolesnio didėjimo lūkesčius ir taip yra pritraukiama dar daugiau pirkėjų.
Svarbu išskirti kelis aspektus:
- Pirmiausia, kainų “burbulas” yra paremtas psichologiniais veiksniais. Kainos labai greitai kyla ne dėl objektyvių priežasčių, o dažniausiai remiasi “bandos” jausmu, “mada” ar žmonių lūkesčiais.
- Antra, kainų “burbulą” įtakoja į nekilnojamojo turto verslą įsitraukiantys perpardavinėtojai. Neretai tokie spekuliantai pasinaudoja esama padėtimi rinkoje ir gauna iš to nemenką pelną. Perpardavinėtojams rūpi ne kapitalo teikiamos pajamos, o pelnas iš parduodamo kapitalo. Todėl kainos kyla “nenatūraliai”.
„Verslo pulsas“: Ko tikėtis NT rinkoje 2026-iais: burbulas sprogs ar augimas tęsis?
Jau sprogę „burbulai“ Peržvelgę XX a. istoriją matysime, kad nekilnojamojo turto kainų „burbulai“ jau sprogo amžiaus pradžioje Floridoje (JAV) ir visai neseniai, 1986 - 1990 metais, Japonijoje. Pastarasis sprogimas ypač stipriai palietė šalies ekonomiką. Japonijoje nekilnojamojo turto kainos nukrito beveik 80% ir lėmė tai, kad šalis paskui beveik 13 metų išgyveno ekonominę stagnaciją.
„Burbulai“ Europos šalyse Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos sparčiai kyla tiek Europoje (D.Britanijoje, Ispanijoje), tiek ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš esmės kainų kilimą visur lemia dvi pagrindinės priežastys: manymas, kad nekilnojamojo turto kainos niekada nekris bei įsitikinimas, kad nekilnojamasis turtas yra geriausia forma investuoti pinigus. Iš esmės, tokios pat priežastys yra ir Lietuvoje.
Ar galima rasti analogijų su Lietuvos nekilnojamojo turto rinka? Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad kalbame apie nekilnojamojo turto kainų „burbulą“ Vilniuje, Neringoje ir galbūt Kaune bei Klaipėdoje. Kituose miestuose nekilnojamojo turto rinka nėra itin aktyvi. Lietuvoje, kaip ir Floridoje praėjusio amžiaus pradžioje, žmonių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu yra didelis, rinkoje veikia daug perpardavinėtojų. Tai matyti iš to, kad kyla būstų kainos, tačiau nuomos kainos išlieka nepakitusios. Vadinasi, įsigyjančius nekilnojamojo turto domina pinigai iš jo pardavimo, bet ne naudojimo.
Perpardavinėtojai pirmieji įsigyja naujos statybos būstą, dažniausiai, kai jis vos tik pradedamas statyti, tikėdamiesi pasipelnyti iš jo pabrangimo. Kadangi rinkoje yra didelė paklausa, vėliau šie butai parduodami už gerokai didesnę kainą. Jei visi šie būstai staiga būtų pasiūlyti parduoti (pvz. tikintis, kad jie atpigs), kainos nukristų. Tačiau mažai tikėtina, kad staiga visi perpardavinėtojų turimi būstai būtų “išmesti” į rinką.
Kodėl nekilnojamasis turtas toks paklausus?
Nekilnojamojo turto paklausą Lietuvoje lemia daug priežasčių. Pirmiausia, gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje. Didėjančios gyventojų pajamos skatina juos ieškoti būdų investuoti pinigus. Tradiciškai susiklostė, kad investicijas į nekilnojamąjį turtą, ypač gyvenamosios paskirties, gyventojai laiko saugiausiomis ir patikimiausiomis.
Naujas būstas įsigyjamas ne tik kaip investicija, bet ir siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas. Daugelis iki šiol dar gyvena senos statybos, mažo ploto būstuose. Lietuvoje gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui vis dar yra vienas mažiausių Europoje. Tai objektyvi priežastis, kodėl nekilnojamojo turto paklausa išliks didelė, ypač naujos statybos būstų sektoriuje.
Svarbu pabrėžti, kad labiausiai nekilnojamojo turto kainų kilimą įtakoja ryškus pasiūlos ir paklausos skirtumas. Tai ypač jaučiama Vilniuje, kur gyventojų perkamoji galia didžiausia Lietuvoje ir jie turi geriausias sąlygas įsigyti būstą. Tačiau Vilniuje statybų apimtys yra per mažos, kad būtų patenkinta paklausa.
Kada sprogs? Ar apskritai sprogs?
Aiškiai atsakyti, ar yra nekilnojamojo turto kainų „burbulas“, nėra lengva. Kartais apie tai sunku kalbėti netgi jam jau sprogus. Visos prieš tai aptartos priežastys, kurios lemia objektyvią nekilnojamojo turto paklausą, taip pat įtakoja ir chaotišką nekilnojamojo turto pirkimą. Todėl galima tik spėlioti, kada ir kiek kainos kris.
Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija.
tags: #gyvenamasis #plotas #tenkantis #vienam #gyventojui