Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas darbo vietose. Lietuvoje gana populiaru naudoti vaizdo stebėjimo kameras turto apsaugos tikslais. Svarbu žinoti tam tikrus vaizdo stebėjimo taikymo aspektus.
Šiuo klausimu svarbios 2020 m. sausio 19 d. patvirtintos Europos duomenų apsaugos valdybos gairės dėl duomenų tvarkymo naudojant vaizdo fiksavimo įrenginius. Europos duomenų apsaugos valdyba išleido naujas gaires dėl duomenų tvarkymo naudojant vaizdo fiksavimo įrenginius. Dabar duomenų apsaugos valdyba nubrėžė aiškesnes gaires, kaip turėtų būti informuojami asmenys apie atliekamą vaizdo stebėjimą.
Teisinis pagrindas ir reikalavimai
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - BDAR) nenumato jokių specialių taisyklių, taikytinų vaizdo stebėjimui. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, skirtingai nei iki BDAR įsigaliojimo galiojanti jo redakcija, taipogi nenumato jokių specialių taisyklių.
Teisėtas interesas
Turto apsaugos tikslu privačių įmonių atliekamas vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas tik teisėto intereso (BDAR 6 str. 1 d. f p.) pagrindu. Kiek kitokia situacija su privačiomis įmonėmis. Teisėtas interesas atlikti vaizdo stebėjimą turto apsaugos tikslu turėtų pasireikšti tikra ir realia grėsme, kad įmonės turtas gali būti apgadintas, pavogtas ar pan., o ne teorine grėsmės galimybe.
Teisėtas interesas atlikti vaizdo stebėjimą turto apsaugos tikslais turėtų pasireikšti tikra ir realia grėsme, kad įmonės turtas gali būti apgadintas, pavogtas ar kitaip nukentėti ir negali būti grindžiamas tik teorine grėsmės galimybe. Įmonė, laikydamasi atskaitomybės principo, turėtų gebėti įrodyti šios grėsmės realumą. Tai įrodyti įmonė gali įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiu, remdamasi artimoje kaimynystėje įvykusiais incidentais ar incidentais, dėl kurių žalos patyrė pati įmonė.
Įmonė, laikydamasi atskaitomybės principo, turėtų sugebėti įrodyti, kad grėsmė patirti žalos yra reali. Įrodinėjimas galimas įvairiomis priemonėmis, pvz.: remiantis artimoje kaimynystėje įvykusiais incidentas ar incidentais, į kuriuos pateko pati bendrovė. Laikantis atskaitomybės principo, įmonė turėtų saugoti tokius incidentus pagrindžiančius dokumentus (kreipimąsi į policiją, policijos protokolus, teismo sprendimus ir pan.). Taipogi, teisėtas interesas gali egzistuoti ir dėl įmonės veiklos pobūdžio, pvz.: įmonė pardavinėja juvelyrinius dirbinius, ar teikia bankines ar panašias paslaugas.
Valstybės institucijos diegdamos vaizdo stebėjimą gali remtis teisės aktų reikalavimais ir suteikiamomis teisėmis arba bendrųjų sveikatos ir saugumo užtikrinimo reikalavimų įgyvendinimu. Taigi, galima akivaizdžiai pastebėti, jog vaizdo stebėjimui, kaip duomenų tvarkymo operacijai, taikomi vieni griežčiausių reikalavimų duomenų apsaugos atžvilgiu - jo vykdymą teisėto intereso pagrindu būtina pagrįsti faktiškai įvykusiais incidentais ar kitomis abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis.
Vaizdo duomenų saugojimo terminai
Iki BDAR įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijoje buvo numatytas maksimalus 14 kalendorinių dienų vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminas. Įsigaliojus BDAR Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas buvo kardinaliai pakeistas ir jame šiuo metu nėra nieko užsimenama apie vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminą. BDAR taipogi tokio termino nenustato.
Visgi, po BDAR įsigaliojimo priimtoje asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijoje nėra net užsimenama apie vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminą. Pačiame BDAR šis terminas taip pat nėra numatytas. Paskelbtose gairėse pateikta pozicija visiškai pakeitė šį, praktikoje nusistovėjusį, terminą. Jose nurodoma, jog žalai pastebėti užtenka vos vienos ar dviejų dienų. Europos duomenų apsaugos valdybos gairėse išdėstyta pozicijai kardinaliai keičia šį duomenų saugojimo terminą. Jose nurodoma, kad žalai pastebėti užtenka vienos ar dviejų dienų.
Atsižvelgiant į BDAR įtvirtintus saugojimo trukmės apribojimo bei duomenų kiekio mažinimo principus turto apsaugos tikslu neturėtų būti saugomi ilgiau nei keletą dienų. Atsižvelgiant į BDAR įtvirtintus saugojimo trukmės apribojimo bei duomenų kiekio mažinimo principus turto apsaugos tikslu surinkti duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei keletą dienų. Kuo ilgesnis duomenų saugojimo terminas, tuo daugiau ir detalesnės argumentacijos dėl vaizdo stebėjimo reikalingumo ir tikslų bus privaloma, ypač jei vaizdo duomenų saugojimo terminas viršija 3 kalendorines dienas.
Kai prieš savaitgalius ar po jų seka šventinės dienos, šiam laikotarpiui vaizdo stebėjimo duomenų saugojimas gali būti prailginamas, kad šiuo metu įrašyti vaizdo stebėjimo duomenys nebūtų ištrinti, jei įmonė ar valdžios institucija šiomis dienomis nedirba.
Informavimas apie vaizdo stebėjimą
Tiek 29 straipsnio grupė (po BDAR įsigaliojimo tapusi Europos duomenų apsaugos valdyba), tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI) siūlė informavimą apie atliekamą vaizdo stebėjimą daryti dviem „sluoksniais“ - dalį šios informacijos pateikti informacinėje lentelėje (pirmasis „sluoksnis“), o likusią dalį informacijos asmuo galėtų gauti susisiekęs lentelėje nurodytais kontaktais ar rasti nurodytame interneto puslapyje (antras “sluoksnis”). VDAI netgi pateikė keletą galimų pirmojo „sluoksnio“ lentelių pavyzdžių iš kurių buvo galima pasirinkti norimą variantą.
Informavimą apie atliekamą vaizdo stebėjimą siūloma realizuoti dviem „sluoksniais“ - dalį šios informacijos pateikti informacinėje lentelėje (pirmasis „sluoksnis“) ir pateikti kontaktus ar nuorodą į interneto puslapį, kuriame asmuo galėtų gauti visą informaciją (antras „sluoksnis”), kuri nurodyta aukščiau. Su informavimo lentele asmuo turėtų galėti susipažinti nepatekdamas į vaizdo stebėjimo lauką, o pats ženklas turėtų būti daugmaž akių lygyje, lengvai pastebimas ir įskaitomas.
Pradžiai, yra pasisakoma apie tai, kaip turėtų matomas pats įspėjamasis ženklas - su jo turiniu asmuo turi galėti susipažinti nepatekdamas į vaizdo stebėjimo lauką. Šiame ženkle turėtų būti pateikiama pati svarbiausia informacija bei nuorodą į antrąjį informacijos „sluoksnį“. Svarbiausia informacija yra laikoma duomenų tvarkymo tikslas, duomenų valdytojo tapatybė, trumpa informacija apie asmens turimas teises.
Europos duomenų valdyba skatina naudotis elektroninėmis priemonėmis, tačiau pažymi, jog ši informacija, kai tai įmanoma, turėtų būti prieinama ir ne skaitmeniniu formatu, t. y. Pirmasis „sluoksnis“, t. y. įspėjamasis ženklas turėtų nukreipti į antrąjį sluoksnį - tai gali būti QR kodas su nuoroda į interneto puslapyje esančia vaizdo stebėjimo privatumo politiką, nuoroda į interneto puslapį, kuriame patalpinta ši privatumo politika, telefono numeris, el. pašto adresas, nuoroda kur rasti recepciją ar pan.
Taip pat, tokiame ženkle turėtų būti pateikta informacija, kurios paprastai asmuo gali nesitikėti. Pavyzdžiui, gairėse nurodoma, kad asmenys negali tikėtis, kad duomenys bus įrašomi ir saugomi tam tikrą laikotarpį, todėl jei duomenys yra išsaugomi - būtina nurodyti duomenų saugojimo terminą ar kriterijus jam nustatyti. Priešingu atveju būtų laikoma, kad vaizdas nėra įrašomas ir saugomas, t. y. yra vykdomas gyvas stebėjimas. Taip pat, asmenys nesitiki, kad duomenys gali būti kam nors perduodami, ypač į trečiąsias šalis, tad jei egzistuoja tokie duomenų perdavimai, būtina ženkle pateikti informaciją apie tokius duomenų tvarkymo aspektus. Antrajame „sluoksnyje“ turėtų būti aprašyta visi BDAR 13 straipsnyje (pateikta aukščiau) nurodyti duomenų tvarkymo aspektai.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Vaizdo stebėjimas darbo vietoje
Darbdavys turi teisę stebėti darbuotoją jo darbo vietoje vaizdo kameromis, tačiau tai gali daryti tik laikantis griežtų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir kituose santykį reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų. Jei šių kriterijų darbdavys nesilaiko, laikytina, kad darbuotojo teisė į privatumą yra pažeista.
Darbuotojo stebėjimas vaizdo kameromis turi turėti aiškų, pagrįstą bei proporcingą tikslą ir dažniausiai negali būti vykdomas ten, kur darbuotojas tikisi privatumo - pavyzdžiui, drabužinėje, tualete, poilsio kambaryje. T.y. turi būti nustatyta, ar darbdavys turi teisėtą priežastį stebėti darbuotoją ir per prieigą pasiekti šį turinį.
Tikslas turi būti pakankamai rimtas, pavyzdžiui, darbo saugos užtikrinimas per vaizdo stebėjimą. Nustačius šį konkretų tikslą, surinkti vaizdiniai duomenys negali būti naudojami jokiam kitam tikslui. Kai duomenys renkami siekiant užtikrinti darbų saugą, jų negalima naudoti ateityje, pvz. siekiant patikrinti, ar darbuotojas darbe atliko savo darbo funkcijas.
Šiuo atveju itin svarbus yra darbuotojų informavimas. Tai reiškia, kad būtina įvertinti, ar darbuotojas buvo informuotas apie tai, kad darbdavys gali imtis veiksmų laiškų ir kitoms komunikacijoms stebėti, taip pat tokių veiksmų pobūdį, trukmę ir būtinybę. Svarbu, kad informacija būtų pateikta iš anksto ir būtų aiškus stebėjimo pobūdis.
Įvykdęs aptartus reikalavimus ir tinkamai informavęs darbuotojus apie stebėjimą kameromis, darbdavys turi paaiškinti, kodėl patalpos filmuojamos ir kodėl tai būtina siekiant įmonės interesų. Darbdavys negali montuoti jokių stebėjimo kamerų jautriose vietose, tokiose kaip tualetai, persirengimo kambariai ir panašiai.
Vaizdo stebėjimo kamerų tikslas darbovietėje turėtų būti išskirtinai tik siekiant apsaugoti darbuotojų ir įmonės turto saugumą.
Jeigu į bent vieną iš pateiktų klausimų atsakysite neigiamai, jūsų privatumas galėjo būti pažeistas. Tokiu atveju turite teisę skųstis.
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.). Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Kiti svarbūs aspektai
Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo.
Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan. BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
Apibendrinant šiuo pokyčius, galima teigti, kad vaido stebėjimui taikomi griežtesni teisėtumo reikalavimai, kadangi būtina pagrįsti tikrai egzistuojantį teisėtą interesą vykdomam vaizdo stebėjimui, grindžiamą faktiškai įvykusiais incidentais.
Pateikiame trumpą pavyzdinę informaciją, remiantis kuria yra rengiamos vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės, bei kurios reglamentuoja ir nustato vaizdo stebėjimo metu gautų asmens vaizdo duomenų tvarkymą ir saugojimą. Tačiau tai tik pavyzdinė ir aiškinamoji medžiaga.
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, darbinių funkcijų kontrolę ar darbo kokybę, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
1. Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, techninės ir organizacinės saugojimo sąlygos, vaizdo duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.
2. 1. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:
a) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;
b) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina ir pan.
2. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
3. 1. Šiuos ir panašius dalykus ir privaloma aiškiai aprašyti vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse, bei šių taisyklių sąlygas įgyvendinti ir vykdyti.
Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
Jeigu vaizdo įrašas turi būti išsaugotas ilgesnį nei šiose Taisyklėse nurodytą laikotarpį, išsaugojimu suinteresuotas asmuo (pavyzdžiui, asmuo, atliekantis ikiteisminį tyrimą) pateikia įmonei raštišką prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kokį vaizdo įrašą (nurodant datą ir laiką), kokiam laikotarpiui ir dėl kokių priežasčių prašoma išsaugoti. Sprendimą išsaugoti ar neišsaugoti vaizdo įrašą ilgesniam laikotarpiui priima įmonės vadovas, atsakingas už vaizdo duomenų tvarkymą.
Esant poreikiui, vaizdo duomenų tvarkymo operacijoms vykdyti įmonė gali pasitelkti Duomenų tvarkytojus.
Ženkle privalo būti bent toks turinys:
- Informacija apie tai, jog atitinkamoje patalpoje ar teritorijoje vykdomas vaizdo stebėjimas;
- Informacija apie duomenų valdytoją - Įmonę;
- Kontaktiniai duomenys, kuriais duomenų subjektai galėtų kreiptis dėl papildomos informacijos.
Tokiu atveju, jei vaizdo stebėjimas vykdomas ir įrašant garsą, duomenų subjektai informaciniuose ženkluose atskirai informuojami ir apie garso įrašų darymą.
Bendrovės darbuotojai už neteisėtus, šioms Taisyklėms prieštaraujančius, veiksmus atsako šių Taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka.
Darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys su Taisyklėmis bei jų pakeitimais supažindinami pasirašytinai ar kitu būdu, neabejotinai įrodančiu informavimo faktą.
Apibendrinant, galima teigti, kad vaizdo stebėjimui taikomi griežtesni teisėtumo reikalavimai, kadangi būtina pagrįsti tikrai egzistuojantį teisėtą interesą vykdomam vaizdo stebėjimui, grindžiamą faktiškai įvykusiais incidentais.
tags: #apie #planuojamas #sumontuoti #kameras #turi #buti