Gyvenamųjų ir komercinių patalpų skirtumai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, o skirtingų tipų patalpos - gyvenamosios ir komercinės - pasižymi savitais bruožais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp šių patalpų, rinkos tendencijas ir kainų dinamiką.

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Patalpų klasifikavimas pagal paskirtį

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

• Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
• Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Poilsio paskirties butai: kas tai?

Nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais atsirado nauja tendencija - poilsio paskirties butai, esantys tuose pačiuose pastatuose, kur yra ir gyvenamosios paskirties butai. Pastaraisiais metais Lietuvoje, ypač kurortuose ir pajūryje, itin išpopuliarėjo poilsio paskirties butai - modernūs apartamentai, kuriuos daugelis įsigyja tiek poilsiui, tiek trumpalaikei nuomai. Taigi, panagrinėkime, kuo skiriasi gyvenamosios ir poilsio paskirties butai, ir į ką atkreipti dėmesį renkantis.

Paskirties reikšmė

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi.

Gyvenamoji paskirtis

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.

Poilsio paskirtis

Daugiausia trumpalaikė nuoma (pvz. Patrauklus kurortuose (Palangoje, Nidoje, Druskininkuose). Puikiai tinka trumpalaikei nuomai (didelės grąžos vasarą). Dažnai žemesnė kaina už kv.

Teisiniai ir praktiniai skirtumai

Teisininkas pastebi, kad nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.

Pasak teisininko, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti tokių „butų“, kurie paprastam pirkėjui iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau, pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties.

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Automobilių statymo problematika

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv. m darbo patalpų ploto.

Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Tačiau jei poilsio, svečių ar viešbučio apartamentai įregistruoti nuo 2018 m. Komercinių patalpų savininko leidimą gali įsigyti asmenys, valdantys negyvenamosios paskirties patalpą bei vykdantys joje komercinę veiklą. Toks leidimas išduodamas tik apmokestintoje daugiabučio gyvenamojo namo vidinėje teritorijoje.

Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).

Kainos ir finansavimo skirtumai

Negyvenamosios paskirties butai dažniausiai kainuoja mažiau nei gyvenamosios paskirties. Tačiau plėtotojų kainodara skiriasi - vieni mėgina „žaisti“ su plotu, kad pasiūlytų mažesnę galutinę kainą, o kiti statytojai negyvenamosios paskirties butams iš tiesų taiko apčiuopiamai mažesnes kainas už kv. m. Objektyviai palyginti skirtinguose projektuose esančių butų kainų be išsamaus turto vertinimo nepavyks.

Pavyzdžiui, viename ekonominės klasės būsto projekte mažesnių nei 50 kv. m poilsio/svečių apartamentų pasiūlos kaina yra apie 2,6 proc. už kv. m mažesnė (apie 1570 Eur/kv. m), nei tokio paties ploto gyvenamosios paskirties butų. Didesni nei 50 kv. m ploto poilsio/svečių apartamentai kainuoja 0,8 proc. už kv. m pigiau (apie 1530 Eur/kv. m).

Net ir didesnių poilsio apartamentų plotas yra apie 10 kv. m mažesnis nei gyvenamosios paskirties butų, tad apartamentus galima įsigyti 17,5 tūkst. Kitame tos pačios klasės projekte poilsio/svečių apartamentai yra 10,2 proc. už kv. m pigesni ( apie 1700 Eur/kv. m) nei gyvenamosios paskirties butai. Šiame projekte pasirinkus maždaug 27 kv.

Brangesniame vidutinės klasės NT projekte negyvenamosios paskirties mažesnių butų kaina yra apie 7,5 proc. už kv. m mažesnė (apie 1950 Eur/kv. m), vidutinis plotas - apie 6 kv. m mažesnis, tad galutinė kaina yra apie 17,6 tūkst. eurų mažesnė nei gyvenamosios paskirties butų. Perkant didesnį nei 50 kv. m butą, galima sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų - 1 kv. m yra 6,9 proc. pigesnis, o vidutinis plotas yra 1,3 kv.

Paprastai įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, bankai finansuoja iki 70 proc. tokio NT vertės (kainos), o perkant gyvenamosios paskirties butą - iki 85 proc.

Investicinis aspektas: kuris geresnis?

Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje laikomas viena patikimiausių investicijų formų. Nors įsigyti jį tik kaip gyvenamąjį būstą sau tebėra dažnas pasirinkimas, kiti savo NT nutaria išnuomoti.

Poilsio paskirties butas

Privalumai:

• Patrauklus kurortuose (Palangoje, Nidoje, Druskininkuose).
• Puikiai tinka trumpalaikei nuomai (didelės grąžos vasarą).
• Dažnai žemesnė kaina už kv.

Trūkumai:

• Negyvenamosios paskirties butų likvidumas yra prastesnis nei gyvenamosios paskirties.
• Viena pagrindinių priežasčių yra bankų finansavimo sąlygos - perkant negyvenamosios paskirties butą reikia turėti daugiau nuosavų lėšų.

Gyvenamosios paskirties butas

Privalumai:

• Geresnis likvidumas.
• Palankesnės bankų finansavimo sąlygos.

Trūkumai:

• Aukštesnė kaina.

Ar įmanoma pakeisti paskirtį?

Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę.

Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Nekilnojamojo turto mokestis ir kiti mokesčiai

Viešbučių ir kitokios paskirties negyvenamosios patalpos yra apmokestinamos NT mokesčiu, mokesčio tarifus kasmet nustato savivaldybės. Vilniaus savivaldybėje šiuo metu galioja 0,7 proc. NT mokesčio tarifas viešbučių paskirties patalpoms ir 1 proc. NT mokesčio tarifas kūrybinėms dirbtuvėms/gamybinės bei administracinės paskirties patalpoms.

Komunalinių paslaugų tiekėjams įrodžius, kad patalpose faktiškai yra gyvenama - taikomi tokie pat mokesčių tarifai, kaip ir gyvenamosios paskirties būstams. Pakankamas įrodymas - gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma. Nedeklaravus gyvenamosios vietos, nebūtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

tags: #gvenamuju #ir #komerciniu #patalpu