Pramoninių grindų dangų rinka per pastaruosius dešimtmečius ženkliai evoliucionavo, o pramonės įmonės ieško ne tik atsparių, bet ir ekonomiškai efektyvių sprendimų, leidžiančių sumažinti eksploatacines sąnaudas bei prastovas. Pramoninės grindų dangos turi užtikrinti pakankamą atsparumą mechaniniams poveikiams (lenkimui, spaudimui, smūgiams ir dilimui) ir būti neutralios agresyviems cheminiams faktoriams. Technologiniai reikalavimai numato, kad paviršius privalo būti lygus, tačiau neslidus.
Maisto pramonės įmonėse visada išlieka ypatingos atsakomybės kontrolė ne tik galutiniam produktui, bet ir padidinta kontrolė gaunamoms žaliavoms, tarpiniams produktams, naudojamam vandeniui bei pagalbinėms medžiagoms. Kasdien besikeičianti padėtis maisto rinkoje ir natūrali konkurencija reikalauja gaminti išskirtinai aukštos kokybės produktus. Tik išlaikant aukštą produkcijos kokybę galima užgarantuoti deramą produktų paklausą ir pelningai konkuruoti rinkoje.
Naujausiuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 852/2004 bei Nr. 183/2005 dėl maisto produktų higienos akcentuojamas integruotas požiūris į maisto saugą nuo pirminės jų paruošimo vietos iki pateikimo į rinką, išdėstyti reikalavimai pirminei gamybai bei apibrėžta kiekvieno šio proceso dalyvio atsakomybė. Pagal šių reglamentų reikalavimus ES valstybės narės skatinamos kurti nacionalines geros higienos praktikos ir RVASVT principų taikymo taisykles atskiriems maisto sektoriams.
Norint atitikti šiuos reikalavimus ir pasiekti aukštų gaminių kokybės parametrų, visuose technologinių procesų etapuose turi būti vykdoma laboratorinė, mikrobiologinė ir sanitarinė kontrolė.
Bendrieji reikalavimai laboratorijos patalpoms
Gamybinėse maisto pramonės laboratorijose yra įvertinamos žaliavos, tarpiniai produktai, jų kokybė ir daromi naujų gaminių eksperimentai. Be to, laboratorijoje yra nustatomi priedai, kurių įdėjus galima kompensuoti nukrypimus nuo reikiamų savybių, bei kontroliuojami technologiniai procesai.
Laboratorija turi atitikti LST EN ISO/IEC 17025:2005 standartą, taip pat turi būti akredituota Nacionaliniame akreditacijos biure. Tik akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatais yra įmanoma ginti savo gaminių kokybę ginčo metu. Akredituotos laboratorijos kokybės sistema leis užtikrinti ne tik tyrimų patikimumą, bet ir suteiks galimybę audituoti gautus duomenis tiek iš kontroliuojančių organizacijų, tiek iš klientų, numatant visas reikalingas technines priemones.
Gamybinės laboratorijos patalpos turi atitikti higienos, priešgaisrinės ir darbų saugos reikalavimus, o darbuotojams sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Laboratorijos plotui nėra apibrėžtų konkrečių minimumo ar maksimumo kvadratinių metrų, tačiau joje turi būti pakankamai ploto išdėstyti reikalingai įrangai bei prietaisams su atitinkamais praėjimo ir priėjimo atstumų reikalavimais.
Įrengiamos laboratorijos patalpos turi atitikti statybos normų reikalavimus. Patalpų aukštis priklauso nuo laboratorijos įrenginiams sumontuoti reikalingo aukščio, bet ne mažesnis kaip 3 m. Sienos ir grindys turi turėti skysčiams atsparią dangą. Patalpos aprūpinamos natūralia ir priverstine ištraukiama ventiliacija bei reagentų traukos spinta. Laboratorija aprūpinama stalais ir priemonėmis, skirtomis atlikti įmonėje naudojamų žaliavų ir gaminių tyrimų kokybinius reikalavimus. Patalpa turi turėti vandentiekį su šaltu ir šiltu vandeniu bei tokį kriauklių skaičių, kuris reikalingas atitinkamai laboratorijai.
Įrengiant laboratoriją joje privalės veikti kompiuterinė laboratorijos darbo ir informacijos valdymo sistema, apimanti mėginių registravimą, tyrimų eigos tikrinimą, duomenų apdorojimą, vidinę laboratorijos kokybės kontrolę, tyrimo protokolų paruošimą, tyrimų duomenų analizę.
Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti gerai higienai (įskaitant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai). Jos turi būti pritaikytos reikiamai temperatūrai, švarai palaikyti ir, kur būtina, dezinfekcijai atlikti.
Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumų, neaugtų pelėsių, nesusidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų toksinių medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą.
Grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų, užglaistytomis sandūromis. Sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki tokio aukščio, kurio reikia, kad maistas būtų tvarkomas higieniškai.
Langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti ir išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis. Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, kur būtina, dezinfekuojamų medžiagų.
Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs, išdėstyti ir padaryti taip, kad neterštų maisto. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami.
Maisto tvarkymo vietoje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas taip, kad reguliuotų temperatūrą, drėgmę, slopintų garų kondensavimąsi, šalintų kvapus, dulkes, mažintų maisto užteršimo per orą pavojų. Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios užterštos vietos link. Vėdinimo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs.
Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Šviestuvai - saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vietose, kad jiems sudužus šukių nepatektų į maistą.
Efektyvus drenažas yra vienas pagrindinių reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir užtikrinančių higienišką aplinką. Visa tai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. ACO siūlo unikalias nuotekų surinkimo sistemas.
ACO yra vienas maisto pramonės ir virtuvės drenažo lyderių pasaulyje. Latakai ir trapai yra tobulinami ir gaminami atsižvelgiant į HACCP (angl. hazard analysis and critical control points - liet. „pavojaus analizė ir kritiniai kontrolės taškai“) principus ir būtinąsias sąlygas, įskaitant tinkamą drenažą virtuvėje.
Virtuvėje yra trys pagrindinės zonos: saugojimo ir paruošimo, gamybos, plovimo ir tvarkymo. Kiekvienoje zonoje vyksta skirtingi procesai, todėl jose grindų drenažui keliami skirtingi reikalavimai.
Grindų dangos tipai
Atsižvelgiant į numatomą eksploatavimo pobūdį, pramoninės polimerinės grindų dangos gaminamos taikant skirtingas technologijas.
Betoninės grindys
Betonas naudojamas ne tik kaip pagrindas kitoms grindų dangoms, bet ir kaip pagrindinė grindų danga. Dėl savo savybių - tvirtumo, ilgaamžiškumo, izoliacinių savybių - jis yra itin aktualus pramoninės, komercinės paskirties pastatuose. Tai - universalus pasirinkimas.
Betoninės grindys įrengiamos sandėliuose, logistikos centruose, gamyklose, žemės ūkio pastatuose, net biuruose ar kitose komercinėse patalpose. Pastarųjų pastatų atveju dažniausiai pasirenkamos šlifuotos betono grindys, kadangi jas galima išgauti įvairių spalvų, raštų, blizgumo ir pan., todėl didelis jų privalumas - estetinis vaizdas.
Betono grindys pasižymi itin dideliu atsparumu mechaniniam poveikiui, atsparumu drėgmei, karščiui. Jos yra ilgaamžės ir itin lengvai prižiūrimos, todėl betoninės grindys - tvarus ir ekonomiškas grindų variantas. Negana to, jų įrengimo kaštai, palyginti su kitomis pramoninių grindų dangų rūšimis, yra mažesni.
Betoninėms grindims įrengti reikalingas preciziškumas, kruopštumas ir speciali įranga. Nuo tinkamo pagrindo paruošimo ir teisingo grindų įrengimo priklauso jų tarnavimo laikas ir kokybė.
Epoksidinės grindys
Epoksidinės grindys - tai pramoninių grindų rūšis, pagaminta iš epoksidinės dervos ir kietiklio mišinio. Epoksidinės grindys sudaro labai tvirtą, vientisą ir daugeliui veiksnių atsparų paviršių, todėl yra vienas populiariausių pasirinkimų komercinės ir žemės ūkio paskirties bei pramoniniuose objektuose.
Dėl savo savybių - atsparumo, tvirtumo, ilgaamžiškumo - epoksidinės grindys yra itin aktualus pasirinkimas patalpose, kuriose nuolat vyksta intensyvus žmonių ar technikos judėjimas, kur dirbama su įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
Epoksidinės grindys taip pat įrengiamos ten, kur keliami itin aukšti higienos reikalavimai: jų vientisumas lemia, kad tarpuose nesikaupia dulkės, negana to, šios grindys yra lengvai valomos ir prižiūrimos.
Epoksidinės grindys tampa vis labiau mėgstamu pasirinkimu ir administracinės paskirties pastatuose (biuruose) bei gyvenamuosiuose būstuose. Epoksidinės grindys gali būti įvairių spalvų, raštų; gali būti blizgios, matinės. Grindų išvaizda - tikrai svarbus kriterijus, renkantis grindis, ypač kai kalbama apie reprezentacines patalpas (biurus) ar gyvenamuosius būstus.
Įrengiant epoksidines grindis, yra itin svarbu tinkamai ir kokybiškai paruošti pagrindą.
Kitos grindų dangos
Yra ir kitų grindų dangų, tinkamų pramoninėms patalpoms, įskaitant:
- Poliuretaninės grindys.
- Metilmetakrilatas.
- Trijų komponentų cemento-uretano (poliuretano) danga.
Atsižvelgus į užsakovo poreikius ir pageidavimus bei patalpų paskirtį ir specifiką, atliekame įvairių tipų pramoninių grindų projektavimo ir įrengimo darbus.
Skandinavijos šalyse gerai žinomas Norvegijos besiūlių grindų dangų gamintojas „StoCretec Flooring" rinkai pasiūlė poliuretancementines grindų dangas, kurios kol kas rinkoje yra vienos iš atspariausių ir pritaikytos itin agresyviai aplinkai. Poliuretancementinės grindys tapo išsigelbėjimu ne tik žuvies perdirbimo įmonėms, bet ir pieninėms, skerdykloms, kepykloms, mėsos, gėrimų gamybos įmonėms, įvairioms dirbtuvėms, cechams, kur įvairūs poveikiai grindų dangai itin dideli.
Nauji savaime išslyginantys poliuretancementiniai skiediniai grindims Barrikade PU-Screed SL ir Barrikade PU-Screed Multi vienas nuo kito šiek tiek skiriasi atsparumu temperatūrai, paviršiaus šiurkštumu, bet abu šie skiediniai pasižymi didesne sukibimo su betono pagrindu jėga. Tai dalinai kvėpuojanti danga. Taip pat šios dangos mechninės ir termoplastinės savybės yra artimos betonui. Tai reiškia, kad dėl temperatūrinio ar mechaninio poveikio ši danga turi mažesnę tikimybę atsisluoksniuoti nuo betoninio pagrindo.
Dėl technologinių ypatumų, daugeliu atvejų gamybos cechuose tenka plauti grindis žymiai karštesniu vandeniu nei aplinkos temperatūra, arba dėl higienos reikalavimų naudoti plovimui agresyvius cheminius priedus. Poliuretancementinėms grindims tai nekenkia. Poliuretancemento skiediniai ypatingai atsparūs terminiams šokams, kai per trumpą laiką smarkiai keičiasi grindų paviršiaus ir aplinkos temperatūra. Lygiant su epoksidinėmis ir poliuretaninėmis grindimis, poliuretancemento dangos yra atsparesnės trinčiai, mechaniniam poveikiui, tuo pačiu ir dėvėjimuisi, termo šokui. Tai reiškia, kad šiai dangai mažiau pakenks nuolatinis važinėjimas vežimėliais ar krautuvais.
Didesniame kaip 600 kv. Daromos inkarinės įpjovimo siūlės, didesniame kaip 600 kv. Barrikade PU- Screed SL ir Barrikade PU-Screed Multi dangų pagrindą sudaro spalvota vandens pagrindo poliuretano derva su specialiais cementiniais užpildais. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir dangos tipo bei sluoksnių storio, ant įrengtų poliuretancemento grindų galima vaikščioti po 4-6 valandų, važinėti - po 12-24 val.
Projektuojant grindis maisto pramonės ceche, chemijos gamyboje, skalbykloje, valykloje, atsparesnes poliuretancementines grindis verta rinktis ir dėl atsparumo, ir ilgaamžiškumo bei dėl ilgą laiką išliekančio estetinio vaizdo, kurio nesugadina agresyvi aplinka. Estetiška darbo aplinka lemia ir geresnį darbo rezultatą, ir aukštesnę darbo kultūrą.
Valymo ir dezinfekcijos reikalavimai
Valymo paslaugos maisto pramonės objektuose reikalauja laikytis griežtų taisyklių ir procedūrų, turėti sertifikatus, įrodančius, kad įmonė yra gali teikti valymo paslaugas tokio tipo objektams. Maisto pramonės įmonės privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudotis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktas).
GHP taisyklės yra skirtos smulkioms ir vidutinėms maisto tvarkymo įmonėms. Geros higienos praktika (GHP) nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų, tarp jų ir RVASVT, sąlyga.
Valymo paslaugos maisto pramonei teikiamos, įvertinus reikalingų paslaugų planą. Kaip dažnai būtina atlikti patalpų valymą ir (ar) dezinfekavimą pagal rekomendacijas, nusprendžia įmonė. Pavyzdžiui, tualeto patalpos turi būti valomos kasdien. O sandėlio, kuriame laikomi supakuoti maisto produktai, grindys gali būti valomos kelis kartus per savaitę (atsižvelgiant į judėjimą ir dulkėtumą sandėlyje).
Biocidų produktų duomenų bazėje (www.biocidai.nvsc.lt) galima patikrinti, ar produktas turi galiojantį autorizacijos liudijimą, kokios jo sudėtinės dalys. Naudojamos valymo cheminės priemonės turi turėti saugos duomenų lapus ir naudojimo aprašymus, kuriais vadovaujamasi, atliekant valymo darbus.
Svarbu, kad valymo inventorius būtų tinkamai ženklinamas. Valymo inventorius (kibirai, šluotos, šluostės ir kt.) turi būti paženklinti atskirų patalpų ženklinimo simboliais. Pavyzdžiui, tualetų valymo įrankiai paženklinti raudona spalva, koridorių - mėlyna ir t.t. Tualeto patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus (pavyzdžiui, koridoriaus, sandėlio ar kt.). Inventorius laikomas tam skirtoje vietoje švarus ir sausas. Pašluostės kasdien turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos.
Patalpose privaloma atlikti ir graužikų bei vabzdžių naikinimą. Atliekami valymo bei priežiūros darbai registruojami Valymo ir dezinfekavimo žurnale. Valymo paslaugų kokybei išlaikyti ir gerinti naudingas ir reguliarus auditas. (rekomenduojamas atlikimo periodiškumas - 1 kartą per mėnesį). Audito radinius ir prevencinius koregavimo veiksmus padeda dokumentuoti ir atsekti valymo darbų patikros forma.
Maisto saugos savikontrolės sistema Pieno produktų gamyboje būtina įvertinti biologinius, cheminius ir fizinius rizikos grupių veiksnius.
GHP reikalavimai apima: higienišką maisto gamybos patalpų projektavimą ir statybą; higienišką įrengimų projektavimą, gamybą ir eksploataciją; valymo ir dezinfekcijos procedūras (įskaitant graužikų kontrolę); bendrąsias maisto gamybos higienos ir saugos taisykles (pvz., mikrobiologinė žaliavų kokybė, higieniškos kiekvieno proceso pakopos operacijos, ūkio personalo asmeninė higiena ir jo mokymas, kaip saugiai ir kokybiškai gaminti maisto produktus).
Virtuvėje turi būti įrengta: rankų praustuvas, plautuvė maisto produktams, plautuvė indams arba indų plovimo mašina, indauja, šaldytuvas, stalai, pjaustymo lentelės, atskiri peiliai, skirti žaliavai ir gatavai produkcijai, kita maisto gamybai reikalinga įranga ir inventorius; maisto tvarkymo patalpų grindų, sienų, langų danga turi būti lygi, atspari plovimo ir dezinfekcijos medžiagoms.
Dažniausiai pramoninės gamybos patalpose liejamos besiūlės epoksidinės, poliuretano, akrilo grindys. Jos patvarios, higieniškos, puikiai tinka ne itin agresyvioje aplinkoje, gerai valosi, naudojant antistatinius priedus leidžia išvengti statinių krūvių kaupimosi. Kai kuriose pramonės šakose, ypač maisto pramonėje, reikalingas kompleksinis grindų dangos atsparumas: jų neturėtų veikti temperatūros svyravimai, cheminės medžiagos, mechaninės apkrovos.
Pagrindiniai geros higienos praktikos (GHP) principai
GHP taisyklės nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos ūkiuose ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų sąlyga.
Patalpų ir teritorijos priežiūros programa
Ūkio, kurioje gaminami pieno produktai teritorija, turi būti tvarkinga, gerai prižiūrima. Atliekoms saugoti reikia skirti specialią vietą, prižiūrimą ir apsaugotą nuo gyvūnų, parazitų, teršalų ir pan.
Pastatai ir patalpos turi būti švarios, suremontuotos, įrengtos taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą ir oro drėgmę. Jos turi būti įrengtos, naudojant medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų teršalų. Jose neturi būti angų, pro kurias į vidų galėtų patekti gyvūnai, graužikai ir vabzdžiai, aplinkos teršalai.
Tualetas ir buities patalpos turi būti tinkamai įrengtos, patogiai išdėstytos. Tualeto durys neturi atsidaryti tiesiai į patalpas, kuriose tvarkomas maistas.
Atliekų tvarkymas
Maisto tvarkymo procese susidariusios maisto ir ne maisto atliekos surenkamos į specialias kaupyklas, į kurias reikia įkloti polietileno maišus. Talpyklos turi būti su dangčiais.
Atliekų dėžės turi būti iš drėgmei nelaidžios medžiagos, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Maisto ir ne maisto atliekos surenkamos iš maisto tvarkymo patalpose esančių atliekų kaupyklų ir išnešamos į uždarus konteinerius ūkio teritorijoje.
Jei būtina, atliekos rūšiuojamos. Maisto atliekos, kas kartą pripildžius ne daugiau kaip 2/3 surenkamos talpos, turi būti pašalinamos iš darbo vietos.
Atliekų dėžės mažiausiai vieną kartą per dieną turi būti valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.
Vanduo
Ūkyje naudojamas karštas ir šaltas pakankamo slėgio vanduo, atitinkantis geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Vandens cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai atliekami vieną kartą per metus. Kanalizacijos vamzdynai - sandarūs, sukonstruoti taip, kad galėtų išlaikyti galimas didžiausias apkrovas ir nekiltų pavojus užteršti maistą ir geriamąjį vandenį.
Žalio pieno gamybos reikalavimai.
Ūkis privalo būti registruotas VMVT ir kiekvienas bandos gyvūnas turi būti identifikuotas. Tešmuo negali būti sužeistas, kad žaizda turėtų įtakos pienui.
Tara ir talpyklos žaliam pienui tvarkyti ir vežti po kiekvieno naudojimo (kitais atvejais kartą per dieną) turi būti išvalomos ir tinkamai dezinfekuojamos.
Pieno produktų gamyba.
Pieno produktus ūkininkai gamina pagal individualius receptus parengtas technologijas ar kulinarinio paveldo rekomendacijas ir panašiai.
Jei ūkyje nėra atskiros patalpos, skirtos pieno produktams gaminti, galima naudoti virtuvės patalpas. Prieš pradedant gaminti pieno produktus, visi įrangos paviršiai, grindys turi būti nuplaunami, o stalai dar ir dezinfekuojami.
Tuo metu, kai gaminami pieno produktai, virtuvėje turi būti tik jiems gaminti reikalingi produktai ir priemonės, t. y. kitos rūšies maistas tuo metu negali būti tvarkomas.
Pieno produktų gamybos inventorius laikomas švariai išplautas, išdžiovintas, atskiroje nuo taršos apsaugotoje vietoje.
Pagaminti pieno produktai fasuojami ir ženklinami, nurodant pagaminimo datą ir produkto pavadinimą. Pakavimui naudojamos medžiagos turi būti skirtos tiesioginiam kontaktui su maistu. Pieno produktai laikomi šaldymo įrengimuose ne aukštesnėje kaip 6o C temperatūroje.
Sergančiam su maisto tvarkymu susijusiam darbuotojui, turinčiam bent vieną iš šių simptomų: viduriavimas, gelta, vėmimas, karščiavimas, gerklės skausmas su pakilusia temperatūra, išskyrų iš nosies, akių ar ausų, užkrėsta ar atvira žaizda, sergant užkrečiamąja odos liga, kuri gali būti platinama per maistą, draudžiama dirbti maisto tvarkymo vietose.
Maistą tvarkančių darbuotojų rankos turi būti plaunamos prieš darbą, po kiekvienos pertraukos, prieš pereinant nuo vienos darbo operacijos prie kitos, palietus sugedusius produktus, įvairias atliekas, nešvarius daiktus, pasinaudojus tualetu ir pan.
Rankos ir nagai turi būti švarūs, nelakuoti, trumpai kirpti. Prie visų plautuvių turi būti vienkartiniai rankšluosčiai rankoms šluostyti. Patalpose, kur tvarkomi maisto produktai, draudžiama naudoti elektrinį džiovintuvą.
Maisto produktus gaminantys darbuotojai turi dėvėti švarius, specialius šiai gamybai drabužius.
Biologiniai veiksniai skirstomi į 3 rūšis:
bakteriniai, virusiniai, parazitiniai. Bakteriniai veiksniai atsiranda, į organizmą patekus patogeninių mikroorganizmų. Šie veiksniai gali sukelti infekciją arba apsinuodijimą. Virusiniai - kai virusas patenka į maisto produktus, dažniausiai per infekuotus darbuotojus arba iš kanalizuojamo vandens. Virusai produktuose nesidaugina, tačiau jie gali sukelti nebakterinės kilmės ligas. Parazitai - tai organizmai augantys ant kitų organizmų arba jų viduje. Jie dažniausiai patenka su fekalijomis, todėl ypač svarbu gera personalo higienos praktika ir tinkamas kanalizacijos sistemos tvarkymas. Mikroorganizmai piene naikinami jį termiškai apdorojant, jų dauginimasis pristabdomas atšaldant, pakuojant produktus į sandarią pakuotę.
Cheminiai rizikos veiksniai - tai pelėsių išskiriamos nuodingos medžiagos (mikotoksinai, grybų toksinai). Prie šių veiksnių priskiriami žemės ūkyje naudojami chemikalai (pesticidai, fungicidai, trąšos, insekticidai, antibiotikai, veterinariniai preparatai), toksiški elementai (švinas, cinkas, arsenas, gyvsidabris), maisto priedai (konservantai, dažai ir kt.), įmonėse naudojamos medžiagos (tepalai, valikliai, dažai, plovimo ir dezinfekavimo medžiagos ir kt).Gaminant pieno produktus, svarbu pašalinti valymo, dezinfekavimo medžiagų likučius. Įrengimai ir tara turi būti gerai išskalaujami vandeniu, kad juose neliktų ploviklių likučių.
Fiziniai rizikos veiksniai - tai pašalinės medžiagos ir svetimkūniai. Pašalinės medžiagos - tai stiklas, medis, pakratų dalys, įvairūs daiktai, vabzdžiai ir kt.Fiziniais rizikos veiksniais gali būti žaliavos, vanduo, įmonės aplinka, įrengimai, statybinės medžiagos. Jei į maistą patenka plaukų, popieriaus, purvo, dažų, rūdžių, dulkių, kyla potencialus pavojus maisto vartotojui, taip pat ir gamintojui.Siekiant išvengti fizinių rizikos veiksnių, pamelžtas pienas turi būti košiamas, valomas separatoriumi, valytuvu. Pienas ar pagaminti pieno produktai turi būti laikomi uždengtoje taroje.
Apibendrinant, pieno pramonės patalpų grindų reikalavimai yra griežti ir apima ne tik atsparumą fiziniam ir cheminiam poveikiui, bet ir aukštus higienos standartus. Tinkamas grindų dangos pasirinkimas ir priežiūra yra būtini siekiant užtikrinti maisto saugą ir kokybę.
