Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra mokestis, kurį privalo mokėti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Galima sakyti, jog šis mokestis yra taikomas praktiškai visoms sritims iš kurių gyventojas gauna pajamų, ar tai būtų darbo užmokestis, pajamos už turimą kapitalą, honorarai ir t.t.
Pagrindinis GPM teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ), o mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. GPM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiškinama ir reglamentuojama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ). Tai teisės aktas, kuriame nustatomos taisyklės ir procedūros, kuriomis vadovaujamasi apskaičiuojant GPM sumą ir jos mokėjimo tvarką.
Šį mokestį bendrovė privalo deklaruoti kiekvienam mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos. Kadangi dažniausiai GPM mokestis mokamas nuo darbo užmokesčio, tai dažniausiai jį techniškai mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, t.y. bendrovė, kuri asmeniui moka darbo užmokestį. Nepaisant to, kad gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio paskaičiuoja ir sumoka darbdavys - realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina jo „ant popieriaus“ sutartą darbo užmokestį.
Jei kalba eina ne apie darbo užmokestį, bet apie kitas pajamas, tuomet asmuo šį mokestį paskaičiuoti ir susimokėti privalo pats.
Neretai laikantis įstatymo numatytų terminų ir kasmet deklaruojant pajamas vieni asmenys išvysta mokesčio permokos grąžinimą ir džiaugiasi šiomis pajamomis, o kiti deklaravę pajamas stebisi ir piktinasi, kad reikia netikėtai sumokėti GPM nepriemoką. Mokesčius nuo darbo pajamų kartais sunku perprasti, kadangi GPMĮ Lietuvoje turi gana daug išlygų.
Permokos ir grąžinimo registravimas „QuickBooks Online“ programoje (tiekėjas IR klientas)
Kas privalo mokėti GPM?
Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatiniai gyventojai turi mokėti GPM nuo visų savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jų šaltinis yra Lietuvoje, ar iš užsienio valstybėje.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
GPM tarifai
Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 2019 metų yra 20 % (iki 2018 buvo 15 %). 20 % tarifas taikomas darbo užmokesčiui, jei jis per metus neviršija 60 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais).
15 % tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams ir vertybinių popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam atlygiui ne iš darbdavio.
Taigi, viską išmokėjus ir laiku nesupratus, jog tai A klasės pajamos- prievolė mokėti GPM verslininkui/ darbdaviui- niekur nedingsta.
Kadangi asmenims priskirtinas vienoks ar kitoks NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis), kuris vieniems didesnis, kitiems mažesnis, priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, šeimos sudėties, neįgalumo, tad daugumai dirbančiųjų tam tikra darbo užmokesčio dalis pajamų mokesčiu taip pat yra neapmokestinama.
Su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 20 proc, pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas kyla iki 32 proc. jei gaunamos pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Užsiimant individualia veikla pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu. Tokiu pačiu (15 proc.) tarifu apmokestinamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
Atkreiptinas dėmesys, kad jei pajamos papuola į didesnio tarifo zoną, pirmiausia taikomas mažesnis mokestis, o didesnis tarifas taikomas sumai virš mažesnio mokesčio ribos (t.y. 20%).
Pagrindiniai GPM tarifai
Žemiau pateikiami pagrindiniai GPM tarifai:
- 20 %: Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU.
- 32 %: Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU.
- 15 %: Ligos išmokos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.
- 15 %: Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai).
- 5 %: Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU.
- 20 %: Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)
Analizuojant išskirtinai nuo darbo pajamų mokamą GPM svarbi yra neapmokęstinamo pajamų dydžio (NPD) sąvoka. NPD yra taikomas tik su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. NPD taiko darbdavys pagal darbuotojo prašymą, apskaičiuodamas darbo užmokestį ir mokėtinas su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius.
NPD apskaičiavimo schema
Jei darbuotojas pasirenka NPD taikyti, GPM yra skaičiuojamas tik nuo dalies pajamų ir yra taikoma tokia formulė GPM = (MMA - NPD) x 20 proc. Pavyzdžiui, jei darbuotojas uždirba minimalią mėnesinę algą (nuo 2024 m. sausio 1 d. tai yra 924 Eurai brutto), bus taikomas 747 Eur. mėnesinis NPD. Tokiu atveju mokėtinas GPM būtų apskaičiuojamas taip: (924 Eur - 747 Eur.) x 20proc. = 35.40 Eur.
Tuo tarpu, jeigu darbuotojas pasirinktų netaikyti NPD, GPM būtų skaičiuojamas nuo visų pajamų t.y. nuo 924 Eur. ir sudarytų 184,8 Eur. Taigi, netaikant NPD, darbuotojas gauna mažesnį atlyginimą į rankas. Tačiau šie pinigai nėra prarandami, o tiesiog yra sumokami į valstybės biudžetą.
Jei darbuotojo atlyginimas yra minimalus ar mažesnis, maskimalus vieno mėnesio NPD gali būti 747 Eur. Jei darbuotojo, kuris nėra riboto darbingumo, atlyginimas yra didesnis nei minimalus, bet ne didesnis nei 2 167 Eur. NPD apskaičiuojama pagal formulę: NPD = 747 - 0,5 x (darbo užmokestis brutto - 924eur). Pavyzdžiui, jeigu mėnesinis darbo užmokestis yra 1 500 Eur. brutto, mėnesio NPD atrodytų taip: 747 - 0,5 x (1 500 Eur.
Jei darbuotojo atlyginimas yra didesnis nei 2167 Eur., NPD yra apskaičiuojamas remiantis tokia formule: NPD = 400 Eur. - 0,18 x (darbo užmokestis brutto - 642 Eur.). Pavyzdžiui, jeigu mėnesinis darbo užmokestis yra 3000 Eur. brutto, mėnesio NPD atrodytų taip: 400 Eur. - 0,18 x (3 000 Eur. - 642 Eur.) = -24,44 Eur. Gavome neigiamą NPD, o tai reiškia, kad NPD būtų netaikomas ir jo dydis yra 0. Asmuo uždirbantis 3 000 Eur.
Metinis NPD
Metinis GPM yra skaičiuojamas pagal metinę asmens darbo užmokesčio sumą t.y. gyventojų metines pajamas (toliau GMP).
- Taisyklė nr 1. Asmenims, kurių GMP yra 12 MMA ar mažesnės (t.y. ne didesnės kaip 11 088 Eur. ) taikomas metinis NPD yra 8 964 Eur.
- Taisyklė nr 2. Jei GMP didesnės nei 12 MMA, bet mažesnės nei 26 004 Eur. per metus, metinis NPD yra lygus 8 964 - 0,5 × (GMP - 11 088 Eur.).
- Taisyklė nr 3. Matome, jog kuo daugiau su darbo santykiais susijusių pajamų gauna asmuo, tuo mažesnis taikomas NPD.
Dėl šios priežasties, nepriemokos deklaravus pajamas dažniausiai atsiranda jeigu asmuo turi keletą darboviečių. Neteisingai priataikius NPD keliose darbovietėse darbuotojai neretai piktinasi, jog „darbovietės neapsimainė informacija ir neteisingai suskaičiavo mokesčius”, tačiau iš tiesų darbovietės viena apie kitą gali ir nežinoti, o buhalterija vadovaujasi išskirtinai tik darbuotojo pateiktu prašymu taikyti arba netaikyti NPD skaičiuojant darbo užmokestį.
Jei darbuotojas turi tris darbovietes, kuriose, pavyzdžiui, uždirba minimalų atlyginimą ir visose jose pritaikys NPD, deklaravus pajamas gali susidaryti nemaža GPM nepriemoka. Iš tiesų NPD tikslinga taikyti tik vienoje darbovietėje, kadangi joje NPD bus apskaičiuojamas nevertinant jokių kitur gaunamų pajamų.
Pažymėtina, kad gali nutikti taip, kad vienoje darbovietėje taikius NPD, o kitoje netaikius, vistiek atsiras GPM nepriemoka. Ji atsiranda tada, kai NPD vienoje darbovietėje buvo taikomas pagal mažesnį užmokestį (taiga buvo taikomas didesnis NPD), tačiau sudėjus abiejų darboviečių priskaitytus darbo užmokesčius, asmens metinis NPD jau būtų skaičiuojamas ne pagal pirmą, o pagal antrą taisyklę.
Esant tokiai situacijai atsitinka taip, kad darbovietė vertinusi savo priskaitymus skaičiavo teisingai, bet gyventojas per kelias darbovietes uždirbęs daugiau peržengė 12 MMA sumą ir jo mokėtina mokesčio suma padidėjo.
Jeigu gyventojas turi vieną darbo sutartį ir dirba tik su ja - netikėtumų taikant NPD neturėtų būti. Tačiau, jeigu darbo santykių asmuo turi daugiau nei vieną (arba jei papildomai turi individualios veiklos pažymą ir gauna pajamų dirbant savarankiškai), iš tiesų gali atsirasti painiavos.
Tokiu atveju, jeigu asmuo deklaravęs pajamas nenorėtų pamatyti mokestinės nepriemokos, jam reikėtų teikti prašymus darbo užmokestį priskaitančioms buhalterijoms NPD netaikyti.
Mokesčio lengvatos
GPM lengvatos taikomos:
- Neapmokestinamosioms pajamoms (plačiau GPMĮ 17 str.).
- Neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD), taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms (plačiau GPMĮ 20 str.).
- Iš pajamų atimamoms išlaidoms/ įmokoms (plačiau GPMĮ 21 str.).
Pajamų deklaravimas
Per mokestinį laikotarpį Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti pajamas tam tikrais atvejais ir pagal tam tikras taisykles. Deklaravimo procesas yra pajamų apmokėjimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad visi mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai. Lietuvoje pajamų deklaravimas yra privalomas visiems asmenims, kurie gauna pajamas iš darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, individualios veiklos ar kitų šaltinių.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, gauna pajamų iš nuomos, dividendų, palūkanų ar kitų šaltinių, neapmokestinamų tiesiogiai per darbdavį, privalo pateikti metinę deklaraciją. Taip pat privaloma deklaruoti pajamas, jei buvo taikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) arba taikytos lengvatos, ir reikia patikslinti sumokėtą pajamų mokestį.
Jei buvo gauta pajamų iš užsienio ar turto pardavimo (pvz., nekilnojamojo turto, kuris nebuvo gyvenamas daugiau nei 10 metų), būtina pateikti deklaraciją ir sumokėti reikiamus mokesčius.
GPM administravimas
Remiantis mokesčių mokėjimo tvarka gyventojų gaunamos pajamos skirstomos į A ir B klases. Šios klasės nusako, kas atsakingas už GPM sumokėjimą valstybės biudžetui (asmuo, kuris sumokėjo, ar asmuo, kuris gavo pinigus).
A klasės pajamos, tai tos pajamos, kada už GPM sumokėjimą atsakingas pinigus sumokėjęs asmuo. Pavyzdžiui darbdavys, kuris išskaičiuoja GPM iš darbuotojo atlyginimo ir sumoka valstybei. Taigi, darbo užmokestis yra A klasės pajamos. Prievolė teisingai priskirti pajamas klasėms tenka mokančiąjam pinigus.
B klasės pajamos, tai tos pajamos, kai už gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą atsakingas gaunantis pinigus asmuo. Tai galioja perkant paslaugas/prekes iš individualią veiklą vykdančių asmenų. Mokesčių mokėjimas- jo atsakomybė. Taigi, individualios veiklos pagal pažymą pajamos- B klasės.