15min žurnalistei teko išklausyti ne vieno prieš dešimtmetį ar kiek mažiau Giraitėje įsikūrusio gyventojo pasakojimo. Visi jie kėlėsi „į laukus“, visi įsivaizdavo gyvensiantys kaimiškoje vietovėje, tačiau kai po langais privačiuose sklypuose ėmė dygti daugiabučiai, o eilė į darželius ėmė augti, jų kantrybė trūko.
Gyventojų nuogąstavimai dėl plėtros
Giraitės senbuviai nesuvokia, kaip Kauno rajono savivaldybė nemato bendro vaizdo, nesiima reguliuoti gyventojų tankio ar palaimina neatsakingas statybas, kaip valdžiai iš tiesų nerūpi žmonių gerbūvis: Giraitei virstant betono džiunglėmis, negalvojama nei apie šaligatvius, nei apie parką, nei apie mokyklą, kurią galėtų lankyti čia įsikūrę vaikai. Žmonės pyksta, kad prioritetas kaimiškoje gyvenvietėje suteikiamas statyboms, mašinoms, bet ne žmonėms.
Priežastis paprasta - trūksta valstybinės žemės, nes kone visos Giraitės apylinkės - privatininkų rankose. O šie, pasitelkę statybinę techniką, daro, ką nori. Juk galima pirkėjui parodyti gražią atvirutę, kurioje šalia namo - parkas, tvenkinys, apšvietimas, šaligatvis, tačiau tai nereiškia, kad išdygus kotedžui, vaizdas atitiks realybę.
„Sparčiausiai augantis rajonas, bet toks jausmas, kad miestui nesvarbu, nes rajonas, o rajonui nesvarbu, nes gyvenvietė - per arti miesto. Nėra medžių, žaidimų aikštelių, svarbiausia - tik kuo greičiau užstatyti likusį tuščią plotą. Ir kuo toliau - tuo aukštesniais daugiabučiais. Vaikams nėra kur žaisti, trūksta veiklos, darželių. Ar egzistuoja Kauno rajone koks darnios plėtros planas?“, - retorinį klausimą kėlė viena Giraitės gyventoja.
Ėmė kepti daugiabučius Gyventojų kantrybė trūko, kai ne vieną projektą Giraitėje vykdęs statytojas „Statybos investicija“ ėmėsi naujų statybų Putinų gatvėje - ruošiami pagrindai trijų aukštų aštuoniems daugiabučiams. Iš viso turėtų išdygti apie 100 naujų butų.
1.2 modulis. Problemų sprendimo sistema: sprendimų kūrimas
„Statybvietėje kasdien yra vykdomi darbai, vežamos medžiagos, atliekami matavimai, imami grunto mėginiai, nors šių dienų projekto stadija - viešinimo procedūros. Toks vaizdas, kad statytojas jau yra tikras dėl būsimų statybų. Šis naujas kvartalas stipriai pablogins senųjų gyventojų gyvenimo kokybę, sumažins jų valdomo nekilnojamojo turto vertę. Negana to, už tvoros esantis 4 metrų pločio kelias (žemė yra valstybinė), tuoj virs tik statytojo naudai tarnaujančiu transporto keliu. Dėl šios gatvės savivaldybei jau 2 kartus prieš dvejus metus buvo teikta vizualizacija su pėsčiųjų ir dviračių tako, žaliosios zonos įrengimu, tačiau savivaldybė, matyt, gina tik statytojo interesus ir tuoj tas vienintelis gabalėlis valstybinės žemės virs statytojui naudinga gatve. Pusė Putinų gatvės bus valstybinė, pusė - privati. Įdomu, kas ją prižiūrės?“, - piktinosi dar viena Giraitės gyventoja Asta.
Prieš pirkdama domėjosi, kaip planuojama plėtoti teritoriją - žadėtas vystyti vienbučių ar dvibučių namų kvartalas, tačiau staiga ėmė dygti daugiabučiai. Kokiu pagrindu, moteris nesupranta.
„Trys daugiabučių eilės ir visos skirtingos, bent jau vientisa plėtra būtų. Giraitė - viena sparčiausiai augančių gyvenviečių, o nėra nei mokyklos, nei darželių. Buvo senas vienas, bet uždarė. Planuoja jį nugriauti. A.Šapokos gatvėje pastatė naują, 6 grupės ten, bet vaikai negali vienu metu išeiti į lauką, nes nėra kur eiti, lyg ir miega pamainomis. Vėliau įrengė dar 4 grupes, tai iš viso 200 darželinukų ten telpa. Situacija sudėtinga, nes trejus metus į priekį darželyje vietų laisvų nėra. Užliedžiuose yra kelios darželinukų grupės - taip pat pilna. Veža vaikus Giraitės gyventojai ten, kur sugeba. Miestas pagal naują tvarką rajono vaikų į savo darželius nepriima, pirmenybė patekti į mokyklą taip pat suteikiama miestiečiams. Privalo juk valstybė pasirūpinti vaiko švietimu. O dabar, gyveni Giraitėje ir skirs tau nebent vietą Petrašiūnuose. Socialinė nelygybė“, - stebėjosi moteris.
Socialinės infrastruktūros problemos
Pasak Giraitės bendruomenės narės Kristinos, pagrindinė tokių gyvenviečių problema: socialinės infrastruktūros vystymo tempas per lėtas vykstančiam statybų mastui. Kaip žinia, skaičius neatitinka faktinio, nes dėl vietų darželiuose trūkumo ir mokyklos nebuvimo daug šeimų nedeklaruoja gyvenamosios vietos rajone. Dar kokį tūkstantį galime drąsiai priskaičiuoti. Stovime ant socialinės katastrofos slenksčio.
Labai tankiai apgyvendinamos teritorijos, statomi daugiabučiai ir visiškai nevystoma socialinė infrastruktūra. Negalima taip: pastatėme daugiabutį, o visa kita - galbūt kada nors, kai gausime finansavimą. Reikia lėtinti statybos leidimų daugiabučiams išdavimą, reguliuoti gyventojų tankį“, - problemą išdėstė Kristina. Anot jos, eilėje dėl patekimo į darželį laukia apie 600 Giraitės vaikų, atidariusi naujas grupes, savivaldybė sutalpins tik pusę jų.
„Nori nueiti pas kaimyną, o net nėra suformuoti pėsčiųjų takeliai tarp akligatvių, kurių Giraitėje - gausybė. Eini aplink pagrindinėmis gatvėmis, kur nėra šaligatvių. Atradome, kur yra dar valstybinės žemės, gavome 5 arų plotelį, tai įrenginėjame ten vaikų žaidimų aikštelę“, - tikino moteris.
Žema kaina - pagrindinis viliojantis faktorius
Paklausta, kodėl žmonės, žinodami situaciją, toliau kuriasi tokiose gyvenvietėse, Kristina paaiškino, kad pirkėjai iš tikro nežino, ką įsigyja. Savo namus įkurdinti Giraitėje juos vilioja žema nekilnojamojo turto kaina - naujos statybos butas atsieis vos 30 tūkst. eurų.
„Žmonėms tai būna pirmas būstas, jie nežino, pagal kokius kriterijus jį atsirinkti. Reikia šviesti žmones, siūlyti jiems atkreipti dėmesį į statytojo reputaciją, į tai, ar išspręstas socialinės infrastruktūros klausimas. Savivaldybė nesuvaldo statybų bumo, o statytojai tuo piktnaudžiauja. Suprantama, egzistuoja ir įstatymo spragos, tačiau gajus ir savivaldybės noras nematyti. Kai pas mus į Giraitę buvo atvykęs Viktoras Pranckietis, klausėme, kodėl Lietuvoje įstatymai neorientuoti į darnią gyvenviečių plėtrą. Pastebėjome, kad tvarkomos tik tos gyvenvietės, kuriose įsikūrę politikai - Ringaudai, Kačerginė, Zapyškis ir LEZ teritorija. Mūsų gyvenvietė niekam neįdomi, nors egzistuoja 50 metų“, - patikino Kristina. Ji spėja, kad netolimoje ateityje Giraitė virs socialinių būstų, migrantų rajonu.
Vystytojo pozicija
15min pakalbino vieną iš Giraitės vystytojų - minėtos „Statybos investicijos“ vadovą Joną Jegerską. Seniau gyvenvietėje įsikūrusių gyventojų skundą jis pavadino šmeižtu. Pasak jo, niekas neleidžia statyti namų, jei kartu nesukuriamas ir gerbūvis, 11 institucijų deda parašus, kad galima būtų objektą laikyti užbaigtu - „priduoti“.
„Juk yra projektas, niekur nuo jo nepabėgsi. Sako jie, kad namai mūsų statomi negražūs. Lai kalba tie, kurie ten gyvena, o ne gyvenantieji šalia. Tie žmonės, kurie pateikė skundą, turi savų privačių interesų - patys yra užsigrobę 5 metrų kelio apsaugos zoną. Tas žmonių egoizmas... eurų buto neparduodame, bet tai nereiškia, kad blogai. Kur kitur Europoje taip rasi, kad jauna šeima, padirbusi trejus ar ketverius metus, jau galėtų įsigyti butą? Patikėkit, mūsų įstatymai paremti Europos Sąjunga. Visur tokios statybos, pas mus kaip tik dar daugiau erdvės“, - tikino J.Jegerskas.
Kaip tikino pašnekovas, 15 arų sklype užstatomi tik du arai - visa kita skiriama gerbūviui. Kiekvienas butas turi po dvi stovėjimo vietas savo automobiliams, visuomet įrengiama žalia juosta, kurioje naujakuriai vedžioja šunis, kepa šašlykus, ten žaidžia ir vaikai, numatomi ir medeliai.
„Ne asfaltą pilam, o trinkeles dedam, kad nesmirdėtų žmonėms. Mes net pastatėm Giraitei iš savo lėšų darželį. Pardavėm savivaldybei jį už 1,5 mln. eurų. Turim 57 arų žemės likusios - siūlėm statyti dar vieną prie Topolių gatvės, bet lyg nutrūko derybos. Tikrai mums, vystytojams, ne tik pinigai rūpi. Jei tik turėčiau tų pinigų, pastatyčiau ir darželių, ir mokyklų. Deja, apyvartinių lėšų trūksta, skolose paskendę, tačiau statom, judam, atiduodam tas skolas“, - tikino „Statybos investicijos“ vadovas.
Savivaldybės pozicija ir planai
Visus Giraitės gyventojams rūpimus klausimus 15min žurnalistė uždavė Kauno rajono savivaldybės atstovams. Jie pritarė, kad Užliedžių seniūnija, ypač Giraitės ir Vijūkų kaimai, pasižymi itin sparčia gyvenamųjų būstų statybos plėtra.
Kauno rajono savivaldybė priminė ir apie 2018 metų pavasarį kartu su vietos bendruomene Giraitėje pasodintą 200 metrų liepų alėją. Tais pačiais metais Užliedžiuose, Ledos ir Sodų gatvės kampe, įrengtas ir Šviesos skveras, kuriame - ir suoliukai, treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė.
Sprendžiama, anot Kauno rajono savivaldybės, ir darželių Užliedžių seniūnijoje problema. 2016-2017 metais Vijūkų kaime pastatytas 11 grupių darželis, kurį lanko daugiau kaip 200 vaikų. Jau šiemet Giraitėje ir Užliedžiuose bus pastatyti modulinių konstrukcijų darželiai, o iki 2022 metų bus rekonstruotas Užliedžių daugiafunkcinis centras. Įgyvendinus šiuos projektus, Užliedžių seniūnijos vaikams bus sukurta 240 papildomų vietų.
„Rekonstravus Užliedžių daugiafunkcinį centrą, atsiras trečias aukštas, skirtas pradinei mokyklai. Iš pagrindų pasikeis ir aplinka: čia bus įrengtos žaliosios zonos, vaikų žaidimų, sporto aikštelės ir kita. Projekto įgyvendinimas kainuos 2,3 mln. eurų“, - paaiškino rajono valdžios atstovai.
Reguliavimas ir darnios plėtros iššūkiai
2018 metų balandį Kauno rajono savivaldybė surengė konferenciją „Statybų pokyčiai Kauno rajone: kartu, atsakingai, kitaip“, kurios metu konstatuota, kad daug kur plėtra vyksta stichiškai, neatsakingai: kvartalai išdygsta be reikiamos infrastruktūros, nesilaikoma statybų reglamento, nepaliekama vietos žaliosioms zonoms, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių.
„Darni urbanistinė plėtra turėtų būti strateginis valstybės uždavinys. Deja, priimami teisės aktai dažnai tik sukelia chaosą, o po to atsakomybę mėginama užkrauti savivaldai. Keistai skamba Giraitės gyventojų teiginys, neva savivaldybė turi „reguliuoti gyventojų tankį“. Tokie veiksmai įmanomi nebent Kinijoje ar Šiaurės Korėjoje. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įteisintas laisvas gyventojų judėjimas. Jei Kauno rajone kuriasi šeimos, tai yra jų laisvas pasirinkimas, vadinasi čia žmonėms tinkama gyventi vieta. Jei Kauno rajone taip blogai, kaip teigia Giraitės gyventojai, tai kodėl čia visi taip veržiasi?“, - savo komentare 15min klausė Kauno rajono valdžios atstovai.
Pripažįstama, kad problemų, susijusių su naujakuriais, iš tiesų daug, bet jas efektyviai spręsti įmanoma tik priėmus tinkamus nacionalinio lygmens sprendimus, tariantis su bendruomenėmis, reikalaujant didesnės atsakomybės iš privačių investuotojų.
Architektė teigia, kad daugiabučių namų statyba šioje Giraitės teritorijoje 2012 metais prasidėjo nuo Žilvičių gatvės daugiabučių, kurie suformavo kvartalo sąvoką atitinkantį urbanistinį darinį ir tolimesnę jo raidą.
Kaip paaiškino J.Kalvinskaitė, šalia Putinų gatvės besidriekiančioje Topolių gatvėje vyksta intensyvus transporto eismas, o prie tokių gatvių ir turėtų būti statomi didesnių gabaritų pastatai, kurie tarnautų kaip ekranas ir mažintų eismo keliamą neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai. Topolių gatvės pašonėje galima iki 12,5 metrų aukščio pastatų statyba.
Ji papasakojo, kad Putinų gatvė buvo suplanuota dar 2008 metais parengtame Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane, ji išliko ir 2014-tais metais patvirtintuose keitimo sprendiniuose. Vykstant intensyviai urbanizacijai Giraitėje, visos Putinų gatvės įrengimas tampa vis aktualesnis.
Kaip aiškina Kauno rajono savivaldos atstovė, valstybinės žemės zona Putinų gatvėje yra apie 4,5 metrų pločio, likusi dalis - privačiuose sklypuose, kuriuose yra numatyti kelio servitutai ar nustatytas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas.
| Gatvė | Objektas |
|---|---|
| Guobų g. | Butai |
| Ugniažolių g. | Butai |
| Žilvičių g. | Butai |
| Girios g. | Butai |
| Magnolijų g. | Butai |
| Sausmedžių g. | Butai |
| Obelų g. | Butai |