Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai, taip pat apžvelgiama situacija Baltarusijoje ir Rusijoje.
Baltarusijos NT rinka: pastatų bumas Minske
Keliaujant per Minską iš karto matyti, kad šį miestą veikia pastato bumas, kuris šalyje gali neturėti precedentų. Vyriausybės skatinami statybos projektai iš esmės yra skirtingų miesto zonų, iš centro į pakraščius, palei daugybę metropolinių zonų, kurias jungia didelės sovietinio dizaino kelio arterijos. Didžiuliai pastatai yra matomi įvairiuose statybos etapuose ir dešimtys kranų bei ekskavatorių darbe. Minske, kuriame gyvena 1,7 mln. gyventojų, yra pastatyti įvairūs pastatai: komercinei ir kultūrinei veiklai, taip pat naujiems studentų rezidencijoms ir trečiajam metro tinklui, atrodo, nemokant išlaidų.
Be to, šiuo metu daugelis vystymo projektų, taip pat viešųjų investicijų, yra finansuojami iš Rusijos lėšų. Tai yra NVS šalis, kurioje yra labai didelė valstybės skola, ir stengiasi suderinti anksčiau planuotą ir būsimą ekonomiką, jau trumpam ar vidutiniškai, ty per penkerius metus, bent jau aštuoniasdešimt projektų, kurių vertė 27 milijardus dolerių.
Užsieniečių susidomėjimas NT Lietuvoje
Nekilnojamasis turtas ES valstybėje yra vienas iš keleto būdų gauti išsvajotąją vizą baltarusiui ar ukrainiečiui. Siekiantys gauti daugkartinę Šengeno vizą Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai įsigyja Šiaurės Lietuvos kaimuose pigias trobas ar butus, kuriuose nė nemano gyventi. Dešimtmečius neprižiūrimuose būstuose kaupiasi šiukšlės, jie griūva. Bet užsieniečiams pirkti nuošaliuose kaimuose būstus paranku, nes čia jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų.
Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas.
Statistika
Paskutiniais duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. - 1005, 2020 m. - 801, 2019 m. - 642, 2018 m. 649. Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. - 504, 2020 m. - 397, 2019 m. - 285, 2018 m. 268.
Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone - tokią statistiką pateikė Registrų centras.
Nuomonės ir diskusijos
Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Rusijai tęsiant neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir negailestingai žudant civilius gyventojus ir naikinant šalies infrastruktūrą, Lietuva uždraudė Rusijos piliečiams atvykti į mūsų šalies teritoriją.
Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai. Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
TARP 4 SIENŲ: investuotojai prognozuoja NT kainas, infliaciją ir Euribor per artimiausius 12 mėnesių
| Miestas | Kaina (EUR už kv. m) |
|---|---|
| Vilniaus centras | nuo 2 100 iki 7 000 |
| Kauno centras | nuo 1 600 iki 3 700 |
| Klaipėdos centras | nuo 1 200 iki 3 300 |
| Šiaulių centras | nuo 920 iki 2 000 |
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
NT pasienyje: baimės ir kainos
Nekilnojamojo turto (NT) brokeris Irmantas Milius atskleidžia, kad probleminė nekilnojamo turto vieta yra ne tik Baltarusijos pasienis, bet ir siena su Lenkija ir Kaliningrado sritimi. „Ten visur ta pati situacija, mažesnis pirkimas ir kainos mažesnės. Liečia ne tik Druskininkų rajonus, bet ir Medininkus. Žmonės bijo ir Suvalkų koridoriaus, bijo, kad gali būti karas, todėl nori parduoti ten savo turtą, o kitas dalykas, tai niekas neperka tų objektų“, - sako brokeris.
Gyventojai šiuose regionuose dažnai atsargesni - gyvenimas šalia Baltarusijos daugeliui kelia papildomą nerimą. Žmonės baiminasi, kad bet kada gali kilti įtampa ar net konfliktas, todėl dalis gyventojų linkę parduoti turimą turtą pigiau, o potencialūs pirkėjai vengia investuoti į tokias vietoves.
Kainų skirtumai pasienyje
Vos 20 tūkst. eurų - tiek kainuoja 57 arų sklypas su 48 kv. m. rąstiniu nameliu Didžiųjų Laibiškių kaime, pastatytu dar 1907-aisiais. Iki Baltarusijos sienos - vos 8 km, arba 12 minučių automobiliu.
- 28 tūkst. eurų - tiek prašoma už Žeimių kaime (Varėnos r.) ant paties Nemuno kranto esantį 61 aro sklypą su senu gyvenamuoju pastatu ir net šaltiniuotu upeliu. Tiesa, nuo Baltarusijos sienos - 20 km, arba 27 minutės automobiliu.
- 19 tūkst. eurų - tiek kainuoja 140 kv. m. medinis namas Jurgelionių kaime, Šalčininkų rajone. Sklypas - 52 arai, pats namas - iš dalies modernizuotas. Iki Baltarusijos sienos - 6,8 km, arba 7 minutės automobiliu.
- 40 tūkst. eurų - tokia kaina už naujai statomą, 55 m² namą su daline apdaila Pašalčies kaime, Šalčininkų rajone. Iki sienos - vos 400 metrų, pėsčiomis nueiti galima per 6 minutes.
Nuomos rinkos iššūkiai
NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai. Iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta IT specialistai. Jų pajamos gana didelės, todėl jie, o ne ukrainiečiai, iškreipia nuomos rinką.
M. Mikočiūno teigimu, tiems, kam sunku būstą išsinuomoti normaliomis sąlygomis, yra linkę mokėti daugiau. „Nuomos kainos pakilo apie 10-15 proc. Tačiau tai dar ne nuomos piko metas, kuris ateis liepą ir rugpjūtį, kai būsto ieškos studentai. Sudėtinga net prognozuoti, kokios bus kainos tuo metu. Žinoma, bus baigti statyti nauji būstai ir žmonės, kurie juos įsigijo investicijai išnuomos. Pasiūla po truputį pildysis. Tačiau paklausa vis tiek bus didesnė“, - prognozavo brokeris.
Vyresni nuomotojai nepasitiki užsieniečiais, nes juos veikia rusiška propaganda.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, nuomos rinka šiandien stebina. „Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai.
Ribojimai ir ateities perspektyvos
2025 m. spalio 15-ąją Lietuvoje baigsis viena svarbi ekonominių santykių era - nustos galioti dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Šie dokumentai daugiau nei du dešimtmečius reguliavo ne tik investuotojų interesų apsaugos mechanizmus, tačiau ir tai, kaip sprendžiami investuotojų bei valstybių ginčai.
Lietuvos sprendimas nutraukti investicijų apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas dar 2024 m., reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo paramą šiam karui.
tags: #nekilnojamojo #turto #baltarusijoje #rusijoje