Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos Kauno Technologijos Universiteto (KTU) studijų programoje

Kauno technologijos universitetas (KTU) turi ilgą ir turtingą istoriją rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus statybos sektoriui. Šiame straipsnyje apžvelgsime gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų studijų programą KTU, jos istoriją, dėstytojus, mokslinius tyrimus ir karjeros galimybes.

Istorija ir kontekstas

Istorija yra mokslo šaka, tirianti ir interpretuojanti visuomenės raidos procesą, žmonijos praeitį. Pasakojimų apie savo praeitį turi ir primityvios, ir civilizuotos žmonių bendrijos. Viena esmingiausių jos problemų - objektyvumas. Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (dabar - KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas) ir jo buvusį (iki 2013 m.) padalinį - Statybos technikos katedrą (STK) sudarė darbuotojų kolektyvai.

Paprastai jų vadovai, ar pavaldiniai, dažnai ir nežinantys kolektyvo praeities arba tam abejingi ir rašo (arba - kuria) tas istorijas. Jų objektyvumą lemia autorių požiūris, dorinės savybės, interesai. Ypač kai tas yra kartais naudinga pačiam prisidengti arba savą kolegą pridengti... Štai kad ir buvusios ST katedros istorijas, kai reikėjo - pvz., institucijos sukakčių proga, rašė kad ir asmuo, „...įtrauktas į tarptautinius biografinius žinynus...“.

Apie paminėtoje knygelėje pateiktos informacijos netikslumus (švelniai tariant) ir kita rašiau anksčiau ir KTU, ir KTU PI vadovams, ir į spaudą („Dalykai, nedarą garbės nei mokslui, nei jo istorijai“, Laisvas laikraštis, 2011 03 26-04 01, Nr. 12). Maniau, kad kitą kartą tokie dalykai nebesikartos. Knygoje „Universitetinėms studijoms Panevėžyje - 50 metų“ [Kaunas, Technologija, 2011] - ST katedros istorija vėl pateikta ta pačia dvasia. Tik jos autorius jau nebe doc. dr. Viktoras Lukoševičius, o naujas katedros vedėjas dr. Saulius Sušinskas, pradėjęs dirbti ST katedroje tik nuo 2009 metų. Tad, matyt, irgi... ne viską žinantis.

2010 m. gruodžio pabaigoje įvykusiame susitikime su į pensiją išėjusiais darbuotojais KTU PI direktorius (dabar - jau buvęs) prof. dr. Žilvinas Bazaras priminė: „...Artėja mūsų instituto 50-metis. <...> Kas galite, parašykite prisiminimus apie darbą praeityje - bus rengiama knyga...“ Taigi - aš ir parašiau, remdamasis ir atmintimi (čia dirbau 1965-2005 m.), ir esama dokumentine medžiaga. Nusiunčiau ir internetu, įteikiau ir atspausdintą tekstą, siūliau net finansinę paramą, jei reikėtų.

Knygos skirsnyje „2.4. Statybos technikos katedra“ pateikta trumpa jos istorija: išvardyti katedros vedėjai - doc. V. Lukoševičius, geodezijos inžinierius (1969-1981, 1992-1994, 1995-2004), doc. K. Ilginis, statybos inžinierius (1981-1986), doc. V. Venckevičius, statybos inžinierius (1986-1992, 1994-1995), dr. Andrius Stasiškis, mechanikos inžinerijos specialistas (2004-2009), nuo 2009 m. - dr. Saulius Sušinskas, statybos inžinierius. Taip pat išvardyti buvusieji ir esami dėstytojai.

Mokslinis darbas

Mokslinis tyrimo darbas busimoje ST katedroje prasidėjo nuo 1967 m., kai į KPI Panevėžio vakarinį skyrių atvyko jaunas specialistas Valerijus Keras, ką tik apgynęs technikos mokslų kandidato (dabar - daktaras) disertaciją. Buvo suburta entuziastų grupė (Kazimieras Ilginis, Vytautas Venckevičius, Algimantas Šuminas).

Intensyviau konstrukcinių elementų ir medžiagų tyrimai prasidėjo nuo 1970 m., įkūrus ST katedrą ir Fizikinių mechaninių problemų laboratoriją, aprūpintą reikalingiausia to meto technika. Sudarytos pirmosios ūkiskaitinės MT sutartys su: Panevėžio mechanine įmone (vadovas K. Ilginis), Panevėžio GKG-1 (vadovas V.

Nuo 1979 m. ST katedros MT darbai vykdyti pagal šias kryptis: 1-oji - statybinių konstrukcijų ir elementų bei medžiagų tyrimai, būtent: Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų bei elementų stiprumas (veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms), patikimumas ir ilgaamžiškumas; betono ir gelžbetonio gamybos atliekų bei statybinio laužo panaudojimas; naudojamų statinių statybinių konstrukcijų techninės būklės tyrimas ir vertinimas, jų atnaujinimas ir stiprinimas.

Darbų rezultatai įdiegti Panevėžio ir kitose Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklose, taip pat - Panevėžio Autokompresorių gamyklos pastatų, Gustonių, Kupiškio, Joniškio ARVI Mineralinių trąšų sandėlių laikančiosioms konstrukcijos atnaujinti ir sustiprinti (vadovas V. Venckevičius; atskiruose tyrimuose dalyvavo K. Ilginis, J. Neviera, J. Štaras ir kt.); 2-oji - kompozitinių medžiagų (stiklaplasčių, angliaplasčių ir kt.) fizikinių-mechaninių savybių tyrimai“ (vadovas K. Ilginis, bendradarbiai - R. Kubilinskis, G. Nemickas, J. Neviera, Č.

ST katedros MT darbai skelbti įvairiose mokslinėse konferencijose bei mokslo darbų rinkiniuose ir žurnaluose. Be to, pagal ST katedros darbuotojų parengtus projektus vykdytos kai kurios statybos: KTU PI priestatai (V. Venckevičius, K. Ilginis, J. Neviera), Panevėžio Melioracijos technikumo pastatas ir Rokiškio kultūros mokyklos pastato rekonstrukcija (V. Venckevičius), Gelžbetoninių vamzdžių irimo nutekamųjų vandenų slėgiminėse linijose priežasčių tyrimas, Panevėžio valstybinės vandens tiekimo įmonės užsakymu (V.

Taip pat žinoma, kad dalis dėstytojų (Č. Ribokas, V. Lukoševičius ir kt.) buvo įtraukti į doc. dr. Ramučio A. Žilinsko vykdomus MT darbus pagal ūkiskaitines sutartis su „Ekrano“ ir kitomis įmonėmis (net ir Maskvos... kažkokia p/d) Plonų sluoksnių laboratorijoje. Todėl R. A. Žilinskas turėjo labai dideles finansines galimybes.

Intriguojanti informacija leidinyje „Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920-1997 (Kaunas: Technologija, 1997): p. 430 parašyta - „...Statybos technikos katedra, įkurta 1970 m., vedėjas doc. dr. Viktoras Lukoševičius. <...> Mokslo grupė: Statybinių medžiagų ir konstrukcijų; vadovas - doc. V. Lukoševičius (sic!). Kitur (p. 317-318) - duomenys apie katedrą abstrakčiu tekstu, kaip jau ir minėta. Tačiau čia pridėta: „Dabar nagrinėjamos langų stiklų ir statinių išorinių sienų konstrukcijų elementų padengimo šilumos izoliacinėmis plėvelėmis technologijos ir jų efektyvumas. Atliekant aliuminio, vario, chromo, alavo, silicio oksidų plėvelių, gautų reaktyvinio garinimo būdu ant stiklo ir polimerinio (lavsano) pagrindo, ilgaamžiškumo tyrimai“.

Taigi, nereikia būti kriminalistu, kad suprasti, jog iš tikrųjų čia yra doc. R.A. Žilinsko MT darbo rezultatai, „paskolinti“ kolegai V. Lukoševičiui... gelbėti.

Informacija apie dėstytojus

Ir šioje knygoje esama nenuoseklumų, pusiau tiesos. Tad ar nesvarbu ir mokslo istorijai, kad ir KTU Panevėžio padalinio, tai - ką anksčiau dėstė buvę darbuotojai, o gal jie buvo tik moksliniai bendradarbiai? Kai kam gali kilti klausimas: kodėl apie vienus - pilnesnė informacija, o apie kitus - tik balta dėmė.

Minimoje knygoje apie kai kurių dėstytojų dėstomus dalykus (modulius) pateikta tokia informacija (p. - doc. dr. V. Venckevičius - nėra duomenų, nors Pramoninės ir civilinės statybos (PCS) bei Vandentiekio ir kanalizacijos (VK) specialybių studentams jis dėstė: medžiagotyrą ir statybines medžiagas (PCS, VK), mūrines ir gelžbetonines konstrukcijas (PCS), statybines konstrukcijas (VK), statinių tyrimą ir bandymą (PCS), statinių rekonstrukciją ir remontą (PCS), pastatų priežiūrą (PCS), požeminius statinius (PCS), socialinius statybos ypatumus (PCS).

- docentai: R. Čechavičius (antraeilininkas), Laura Černiauskaitė, K. Ilginis, V. Keras, V. Lukoševičius - nėra duomenų, nors žinoma: K. Ilginis dėstė teorinę mechaniką (visų techninių specialybių studentams), V. Keras - metalinių konstrukcijų, medinių ir plastmasinių konstrukcijų bei speckurso dalykus - 1967-1977 metais, o V.

- doc. dr. Andrius Stasiškis: nėra duomenų apie dėstomus dalykus, nors informuojama: Mokslinio darbo kryptys: DFX - konstravimas parametrui „x“, dirbtinio intelekto taikymas konstruojant gaminį, racionalių gamybos procesų galimybių rodiklių nustatymas, termovizija ir pastatų šiluminis atnaujinimas, g/b (gelžbetoninių - aut. p.) konstrukcijų skaičiavimas.

Trūksta duomenų ir apie kitus dėstytojus, būtent - kad: a.a. vyr. asist. Leonas Masiliūnas (Panevėžio ST darbuotojas) daug metų dėstė statybos ekonomiką, darbo apsaugą, vadovavo diplominiam projektavimui, buvo diplominių projektų ekonominės dalies konsultantu; asist.. Kęstutis Lukoševičius kartu su V. Lukoševičium dėstė braižomąją geometriją, vėliau vienas - informatiką ir t.

Svarbus studijų etapas - studentų diplominių projektų/baigiamųjų darbų rengimas ir gynimas. Statybos inžinierių diplominiam projektavimui vadovavo: V. Keras, V. Venckevičius, L. Masiliūnas, J. Neviera, J. Štaras ir kt. Nuo 2003 m. ST katedra rengė tik Statybos inžinerijos bakalaurus. Šį procesą iš pradžių kuravo V. Keras, nuo 1979 m. iki 2005 m. - V.

Apie absolventus

1994 m. bakalaurų (statybos inžinerija) sąraše (p. 204) yra Subačius Gintautas. Tai turbūt teisybė. Tačiau - tas pats G. Subačius yra ir 1995 m. diplomuotų inžinierių sąraše, nr. 12 (p. 205). Čia - tai jau nebesuprantu: buvau paskirtas jo diplominio darbo vadovu, bet... jo negynė! Galvoju, gal čia - Uspaskich sindromas?

2000 m. statybos bakalaurų sąraše (p. 213) - Trakelis Mindaugas, o 2001 m. diplomuotų inžinierių sąraše (p. 214) - Trakelis Marius? Prisimenu šį darbštų studentą, su kuriuo bendradarbiavau ir statinių tyrimuose.

Knygos sudarytojams nedaro garbės ir absolventų pavardžių iškraipymas, pvz.: vietoje Pranculis Adolfas - Pranulis..., vietoje Ulys Viktoras - Lilys Viktoras ir t.

Absolventų atsiliepimai

Pradėjęs studijuoti šią studijų programą dar niekur savęs neįsivaizdavau, tačiau studijų metu padedamas KTU dėstytojos įsidarbinau tiltų projektavimo įmonėje ir atradau save. Tai tikriausiai pats įsimintiniausias įvykis, nes dėl jo šiandien esu ten, kur noriu būti. Ši studijų kryptis man pasirodė praktiška ir suteikianti galimybę kurti kažką apčiuopiamo. Studijos padėjo įgyti techninių žinių, išmokė analitiškai spręsti problemas ir davė praktinės patirties, kurią taikau dirbdama konstruktore inžiniere.

Manau, kad KTU - ne tik universitetas, bet ir platforma, gebanti sujungti verslo atstovus, studentus ir mokslo darbuotojus, kad jie kartu dalintųsi žiniomis arba idėjomis bendriems projektams.

Studijų procesas

Statybos inžinerijos ir architektūros studijų programų studentai bendrame jungtinio projekto modulyje įgyvendina socialinių partnerių pateiktas realias užduotis. Studentai konkurso būdu turi galimybę rinktis iš trijų specializacijų. Taip pat pagal poreikį pasirinkti alternatyvius studijų modulius bei pasiūlyti baigiamojo darbo temas.

Stojant į šią studijų programą, valstybės finansuojamų vietų įprastai pakanka visiems norintiems, nes inžinierių poreikis nuolat išlieka didelis. Braižybos įgūdžiai pravers, bet jei jų neturi - visko išmoksi pirmame studijų kurse.

Paskaitose naudojami „Revit“, „Tekla“, „DDS-CAD“, „MagiCAD“, „Sistela“, „Bentley“ ir daugelis kitų programinių paketų. Pradedama nuo 2D braižybos, pereinant prie 3D bei įvairių specializuotų programų.

Minimalūs reikalavimai 2025-2026 m. Vertinami tik 10 klasės, gimnazijos II-IV klasių mokinių olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Šis ribojimas netaikomas Europos profesinio meistriškumo (angl. Euroskills) konkurso ir / ar Pasaulio profesinio meistriškumo (angl. Worldskills) konkurso laimėtojams.

Karjeros galimybės

Statybos inžinerija - viena iš seniausias tradicijas turinčių mokslo sričių, tad ir atsakomybių pasiskirstymas čia aiškus. Tai savotiškas statybų dirigentas, užtikrinantis, kad visi darbai atliekami pagal planą ir statinio projektą. Atlieka pagrindinį vaidmenį statinio kūrybinėje fazėje: įsiklausydamas į užsakovo lūkesčius kuria kompiuterinį pastato modelį, rengia brėžinius pastato statybų etapui. Užtikrina, kad pastatuose būtų tinkamas mikroklimatas, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas.

Karjeros galimybės po statybos inžinerijos studijų yra itin plačios, nes Lietuvoje veikia apie 8 tūkst. statybos sektoriaus įmonių. Užimtumo tarnybos ataskaitose statybos inžinerija dažnai įvardijama kaip viena paklausiausių profesijų. Tai patvirtina ir fakulteto vykdyta absolventų apklausa - net 70 proc.

Statybos sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje

Sektorius Įmonių skaičius (apytiksliai)
Statybos įmonės 8,000

tags: #gelzbetonines #ir #murines #konstrukcijos #ktu