Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas yra ginama Lietuvos įstatymų. Kai norima būstą, kuriame gyvena vaikas, parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, reikia gauti teismo leidimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nekilnojamojo turto perleidimas, kai į procesą įtraukta vaiko teisių tarnyba, kokie įstatymai reglamentuoja šią sritį ir kokie yra galimi turto perleidimo būdai.
Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Teismo leidimas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos vaidmuo
Teismas, prieš duodamas leidimą perleisti nekilnojamąjį turtą, gali reikalauti, kad būtų pateikta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduota pažyma apie tėvus. Taigi, kreipiantis į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma gali būti ir nereikalinga.
Būtina pabrėžti, kad teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą būtina gauti tik tuo atveju, jei yra parduodamas vienintelis šeimos turimas gyvenamasis būstas.
Norint gauti teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su laisvos formos prašymu išduoti teismo leidimą. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl į teismo posėdžius vykti nereikia.
Praktiniai patarimai parduodant būstą su nepilnamečiais vaikais
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
- Priregistruokite vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute.
- Paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį.
- Sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais.
- Jei neturite, kur gyventi, reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu.
- Pateikite visus dokumentus su prašymu į apylinkės teismą.
Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Turto perleidimo būdai: dovanojimo ir rentos sutartys
Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes.
Dovanojimo sutartis
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotasis). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.
Svarbu žinoti: Po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios. Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais.
Dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Rentos sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą.
Rentos sutarties privalumai:
- Užtikrina finansinį saugumą ir išlaikymą senyvo amžiaus asmenims.
- Galimybė numatyti įsipareigojimus rūpintis ir išlaikyti rentos gavėją.
- Rentos gavėjas gali kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį.
Nekilnojamojo turto mokestis ir nepilnamečiai
Jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų ir jis priklauso nepilnamečiui, NT mokestį turi deklaruoti ir sumokėti vienas iš tėvų. Mokant NT mokestį už vaikams priklausantį turtą lengvatos nėra.
Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje:
| Turto vertė | Mokesčio tarifas |
|---|---|
| Viršija 150 tūkst. eurų | 0,5% - 2% |
Kada tėvams nereikia teismo leidimo
L. Paulavičienės aiškinimu, kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama. Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai.
Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?
Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės:
- Perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
- Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
- Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui;
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas);
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai);
- Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn.
Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:
- Kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
- Kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
- Kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Tėvus dėl žalos atlyginimo į teismą gali paduoti ir nepilnametis
L. Paulavičienė paminėjo - jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą. O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra.
„Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo“, - dėstė A. Kovalevskis.
O dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis, atkreipė dėmesį L. Paulavičienė.
Kada vaiko turtas gali būti atimamas už skolas?
L. Paulavičienės spėjimu, Aušros vaikas (tiksliau - jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami.