Gelemis apsodintas sodybos sklypas: dizaino idėjos ir patarimai

Estetiškas kapų apželdinimas daug kam yra iššūkis, tačiau ne tik kapavietės apželdinimas reikalauja kruopštumo ir žinių. Sodybos sklypo apželdinimas - tai kūrybinis procesas, reikalaujantis ne tik estetikos pojūčio, bet ir praktinių žinių apie augalus, jų priežiūrą bei aplinkos sąlygas. Tad kaip sukurti gražią ir harmoningą aplinką savo sodyboje?

Sklypo zonavimas - pirmas žingsnis link harmoningos aplinkos

Norint lengviau ir geriau sutvarkyti sklypą jį reikia suskirstyti į zonas.

• Dekoratyvinė zona puošia sklypą.
• Reprezentacinė sklypo dalis dažniausiai rengiama sklypo fasadinėje pusėje.
• Ramaus poilsio zona skirta sodybos šeimininkų poilsiui. Joje daugiau želdinių, apribotų erdvių.

Svarbiausia - neužsodinti viso sodybos ploto augalais. Būtina palikti erdvės, iš jos bus geriau matomi visi pakraščiuose esantys augalų deriniai.

Alpinariumai ir akmenų sodai - unikalus sodybos akcentas

Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Šiuos gėlynus rengti europiečiai pradėjo, perėmę kinų ir japonų patirtį.

Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų. Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai atsitiktiniais augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien kalnų arba vadinamuosius alpinius augalus. Žodis alpės - reiškia kalnus. Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais - vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti.

Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų - tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai - tai rokariumai. Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo.

Kaip įrengti alpinariumą?

1. Pažymėkite aikštelės plotą - būsimą alpinariumą. Jis turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: ne per mažas ir ne per didelis esamoje erdvėje, kur galima būtų jį apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.
2. Pažymėtoje vietoje nukaskite velėną, išrinkite piktžolių šaknis, akmenis. Jei tai šlaitas, pagalvokite ar norite šiek tiek ar daugiau pakeisti formą: paaukštinti, ar priešingai nukasti šlaitelį. Jei sklypelis nuokalnėje ir priesmėlio dirva, specialaus drenažo įrengti nereikia, tik pagerinkite laidžia, derlinga žeme, jei tai priemolio ar molio - būtinai įrenkite.
3. Alpinariumo pagrindas - akmenys bei akmeninės sienutės. Alpinariumo pagrindą sudarykite iš didelių riedulių, dažnai pasitaikančiųjų laukuose ar iš akmeninėmis sienutėmis (kur statesnis nuolydis) sutvirtintų šlaitų. Akmenys alpinariume ir sienutėje turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsumą ir sudaro kompozicinius akcentus.

Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai daugiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai - išsiskiria iš visumos ir ryškiau matomi. Ir vieni, ir kiti gražiai atrodo, rinkitės pagal galimybes.

Sodybos stiliai: nuo kaimiško iki natūralistinio

Pasirenkant stilių pirmiausia atsižvelgiama į esamų pastatų išvaizdą ir bendrą kraštovaizdį. Aplinkos dirbtinumas ir nesiderinimas su bendru projekto kontekstu per ilgą laiką tampa vis pastebimesnis ir pradeda erzinti pačius šeimininkus. Be abejo, prie kaimiško stiliaus rąstinio namo netiks idealiai simetriškas klasikinis sodas su susodintų gėlių ornamentais, o modernus baseinas keistai atrodys rytietiškoje aplinkoje.

Natūralią gamtą imituojantys sodai

Natūralią gamtą imituojantys sodai siekia atrodyti kuo natūraliau ir dažniausiai primena laukinę gamtą. Įvairiausi žydintys augalai, susimaišę su varpiniais augalais ir dekoratyvinėmis žolėmis gali atrodyti kiek chaotiškai, bet reikalauja nemažos priežiūros ir kruopštaus planavimo. Tokiam sodui prižiūreti ir kontroliuoti augalų augimą reikės nemažai laiko, tačiau nedaug investicijų: juk lauko vienmetės ir daugiametės gėlės dažniausiai pasisėja pačios, varpiniai augalai plečiasi patys.

Japoniškas sodas

Toks stilius dažniausiai vadinamas japoniškuoju sodu. Japoniškas sodas turi rodyti darną ir glaudų žmogaus ryšį su gamta ir suderinti visas penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį. Vanduo sode reiškia gyvenimo ir energijos tėkmę, nepastovumą. Akmuo simbolizuoja amžinybę, tvirtumą, jėgą. Projektuojant tokio stiliaus sodą naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos: mediena, nendrės, bambukai, akmenys, žvirgždas, samanos.

Ypač įdomus yra japoniškas akmenų sodas. Tai uždara ir privati meditacijos erdvė. Akmenų sodo pagrindiniai elementai: įvairūs akmenys, žvirgždo ar smėlio pagrindas, juos gali papildyti kiti rytietiški elementai: lantanos, tsukubai įrengimas, akmens bokštai ir kt.

Sodas šeimai

Projektuojant sodą šeimai yra atsižvelgiama į visų šeimos narių laisvalaikio pomėgius, bendrus šeimos poreikius. Pagal tai sklypas suskirstomas funkcinėmis zonomis, pasitelkus vientisumo įspūdį teikiančias detales. Vaikams galbūt svarbiausia maudytis baseinėlyje, žaisti smėlio dėžėje ar sportuoti krepšinio (teniso) aikštelėje. Mamai gali būti svarbu turėti šviežių daržovių ir prieskonių, eksponuoti mėgstamų gėlių kolekciją ar skaityti knygas. Tėčiui galbūt norisi pasportuoti aikštelėje su vaikais arba reikia ramios vietos paskaityti laikraščiams, pamedituoti. O savaitgaliais puiku visai šeimynai su draugais lauko kepsninėje išskepti kepsnių ir paplepėti pavėsinėje.

Etnografinis kaimiškasis stilius

Etnografinis kaimiškasis stilius populiarus kaimo turizmo sodybose, kaimo soduose. Kaimiško stiliaus sodas turi atrodyti netvarkingai, lyg augalai augtų patys savaime. Tačiau nereikėtų apsigauti dėl šiek tiek chaotiško vaizdo - šis sodas reikalauja nuolatinio darbo ir kruopštaus planavimo - taip gaunamas reikiamas rezultatas. Projektuojant etnografinį stilių vengiama modernių formų, egzotiškų ir formuojamų augalų, taisyklingų gyvatvorių ir pan.

Natūralistinis apželdinimas - nauja tendencija?

Kas yra tas natūralistinis apželdinimas? Ar tai reiškia, kad tujos jau nebemadingos, o stilingas kiemas turi atrodyti kaip apaugusi pakelė? Jokiu būdu ne. Štai 10 dažniausiai kylančių klausimų apie natūralistinį apželdinimą, kad visi mitai išsisklaidytų, o pats natūralistinis stilius būtų aiškiau suvokiamas.

Žmones traukia tai, kas nematyta, neauga artimoje aplinkoje. Renkantis gėles, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti: koks dirvožemio laidumas, rūgštingumas, kiek saulės, kiek drėgmės, ar vieta atvira. Vėliau galima galvoti apie augalus.

Gėlynų įrengimas: nuo ko pradėti?

„Nestebina dažni klausimai, kaip įrengti gėlyną. Į jį akys krypsta pirmiausia. „Kai žmogus išgirsta klausimą, koks stilius, spalvos patinka, dažnai nustemba, susimąsto. Tačiau priimti sprendimus vis tiek reikia. Sodas negali vienu metu būti ir linksmas ryškiaspalvis, ir romantiškas pastelinis, ir elegantiškas baltas, ir žalias visais metų laikais.

„Sodinant bet ką, bet kas ir išeis. Kaip apsispręsti, ko labiausiai norite? „Kaip visada - kuo daugiau matai, tuo ge­riau supranti, kas tau patinka. Siūlau tiesiog pamatyti kiek įmanoma daugiau gėlynų: internete ir gyvai. Visais metų laikais. Galima fotografuoti, naršyti, patikusius paveikslėlius archyvuoti. Juos peržiūrint atmesti, kas ne­labai patinka, kol viskas, kas liks, bus vienos spalvinės gamos, vieno stiliaus“, - pataria E. Sūnilaitienė.

„Gėlyno vieta, dydis ir forma - asme­niniai sprendimai, tačiau yra ir taisyklių. Svarbu iškart nuspręsti teisingai. Pirmiausia nuspręskite, kur ir kodėl norite gėlyno. Po langais, kad galėtume gėrėtis gerdami kavą? Prie gatvės, kad sklypas atrodytų puošnesnis? Prie terasos ar laisvalaikio zonos, kurioje leisite vakarus? Sodo kampe, siekiant nukreipti akį nuo nepageidaujamo objekto? Palei tvorą, kad jos matytųsi kiek įmanoma mažiau? Nuspręskite, kokio dydžio bus gėlynas. Svarbiausia nepadaryti per mažo (nesižiū­rės - nieko nėra baisiau už netinkamoje vietoje įrengtą per mažą gėlyną) arba per didelio (sunku prieiti ravint, daugiau darbo, nors efektas bus panašus kaip ir mažesnio).

„Siūlau pasisamdyti specia­listą - projektui arba nors konsultacijai. Kitu atveju pamėginkite nuspręsti patys, orientuodamiesi pagal gėlynų dydžius kitose panašaus dydžio valdose. Renkantis gėlyno formą, svarbiausia žinoti, ar norite geometrinės (tiesių ar to­lygiai lenktų linijų), ar laisvos kaip gamtoje (bangelių). Geometrinė gėlyno forma pa­prastai derinama prie namo architektūros, o laisva tinka daug kur.

„Vis dėlto siūlau per daug nepribanguoti - bus sunkiau pjauti žolę, - ir į praktiškus dalykus ragina atsižvelgti E. Sūnilaitienė. „Senuosiuose dvaruose gėlynai nuo takų būdavo atskiriami žemomis karpo­momis gyvatvorėmis. Močiutės gėlynus apdėdavo baltais akmenėliais ar iš vytelių išpindavo tvoreles. Vėliau tapo populiaru atskirti gėlyną nuo vejos grioveliais, - kaip keitėsi mados, pasakoja dizainerė. - Šiuo metu yra didelis bortelių pasirinkimas: nuo pigiausių plastikinių iki prabangių šlifuoto ar poliruoto akmens. Nors anksčiau apie laistymo sistemas niekas negalvojo, šiais laikais verta įsirengti, ypač jei gėlynų daugiau, o laiko laistyti mažai.

Suprantama, į sutryptą žemę augalų ne­sodinsite, dėl to gėlyno vieta turi būti bent 20-30 cm supurenta, išravėtos piktžolių šaknys. Labai naudinga žemę pagerinti: įberti komposto, derlingo juodžemio ir pan. „Populiarėja požiūris, skatinantis ne kovoti su gamta, o prisitaikyti prie jos. Šią idėją populiarinantys sodininkai dirvą gerina saikingai, ieško augalų, kuriems žemė ir sąlygos tinka tokios, kokios yra jų sodyboje, - apie naują alternatyvą pasakoja medelyno savininkė.

tags: #gelemis #apsodintas #sodybos #sklypas