Rolando Bartkūno etnografinė sodyba - paties projektuotas „dvarelis“ - maždaug prieš šešerius metus iškilo Kaišiadorių rajone, Senosios Gegužinės kaime. Ši sodyba išsiskiria tuo, kad siūlo ne tik nakvynę, bet ir edukacines programas, o jos išskirtinis bruožas - istorija.
Lietuvos etnografiniai regionai
Edukacinės Programos ir Istorinis Palikimas
Pasak architekto - etnografo Rolando Bartkūno, lankytojams pasakojama Senosios Gegužinės kaimo ir ūkio atsiradimo istorija. Planuojama ateityje rengti ir sakralinę kelionę po kaimą supusių bažnyčių vietas. Kita edukacinė tema - tai etnografinių statinių ypatybės.
R. Bartkūnas akcentuoja, kad senieji etnografiniai namai - Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ar Žemaitijoje - turėjo savitą išplanavimą. Senosios Gegužinės „dvarelis“ taip pat yra tipinis statinys, būdingas tiems kraštams. Tokius dvarus vieną nuo kito kažkada juk skyrė 20-30 kilometrų.
Dalyvavimas Akcijoje „Atviros Dienos Kaime“
R.Bartkūno kartu su namiškiais sukurtas Senosios Gegužinės ūkis - vienas iš daugelio, kurie atveria duris lankytojams. Mat Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA), kartu su Latvijos kolegomis, abiejose valstybėse vienu metu rengia akciją „Atviros dienos kaime“. Taip pradedamas ir kaimo turizmo sezonas.
R.Bartkūno teigimu, jam nė nereikėjo įkalbinėti dalyvauti akcijoje, nes apie etnoarchitektūrą svečiams ir taip dažnai pasakoja. Užsieniečiams taip pat įdomu apie tai pasiklausyti. Jis pabrėžia, kad senąją architektūrą galima kuo puikiausiai pritaikyti ir šiems laikams.
„Žinot, kuo skiriasi stuba nuo trobos, gryčios ar pirkios? Tiek žodžių namui pavadinti nė viena kita tauta neturi. Tad ir ši akcija - tik dar viena proga paaiškinti žmonėms, kad senąją architektūrą galima kuo puikiausiai pritaikyti ir šiems laikams“, - sakė R.Bartkūnas.
Modernumas ir Tradicijos Darnoje
Tačiau šis "dvarelis" nebėra toks, kokį būtų galima suręsti etnografiniame muziejuje. R.Bartkūnas teigia, kad praeities nesugrąžinsi, tačiau daroma daug klaidų, kai iš seno daroma nauja.
„Mes su žmona projektuojame namus XXI amžiui. Šildomus geoterminės sistemos. Apkabinėjame juos antenomis ir nematome tame nieko blogo. Nevengiame modernių technologijų, bet paliekame esmę - pastato dydį, proporcijas, siluetą, spalvą, ornamentus, detales. Tai, kas būdinga lietuviškos stilistikos namui“, - kalbėjo R.Bartkūnas.
Kaimo turizmo sodyba
Lankytojų Srautai ir Geografinė Padėtis
10-15 proc. Senosios gegužinės ūkio lankytojų paprastai yra užsieniečiai. Pusė jų, anot šeimininko, yra atsitiktiniai keliautojai, užsisakę kambarius per booking.com - rezervacijos sistemą internete. Kiti - tarptautinių renginių svečiai. Tuo tarpu per booking.com užsisakančiųjų yra Rusijos piliečiai, automobiliais keliaujantys gilyn į Vakarus.
Ūkis yra patogioje geografinėje padėtyje, pusiaukelėje keliaujantiems. Tačiau į šią sistemą nepatenka nei savaitgaliai, nei vasara. Jam lieka tik ne sezono laikas ir darbo dienos.
Kaimo Turizmo Perspektyvos Lietuvoje ir Latvijoje
Paskutinį gegužės savaitgalį duris lankytojams atvers ir sodybų, ūkių, lankytojų namų šeimininkai Latvijoje. Pasak LKTA vadovo Lino Žabaliūno, atvirų durų savaitgalis - tai ilgalaikio projekto startas. Netrukus degalinėse bus dalinami Lietuvos - Latvijos žemėlapiai, kuriuose nurodyti lankytini ūkiai. Tuo pačiu kviečiama lankytojus pasilikti ir pernakvoti akcijoje dalyvaujančiose agroturizmo sodybose - jos specialia siūlys menkesnes nakvynės kainas.
„Mūsų sumanymas - kad žmonės ir keliautų po Lietuvą bei Latviją ir susipažintų su ūkiais bei agroverslą puoselėjančiomis kaimo turizmo sodybomis. Kol kas tai - savaitgalio akcija, kurią pakartosime ir kitąmet. Tačiau planuojame, kad jau bus ūkių, kurie bus nuolat atviri lankytojams. Ir kad juose visuose bus galima įsigyti ir jų gaminamų ar auginamų produktų“, - sakė L.Žabaliūnas.
Tikimasi, kad tai turistams bus patrauklu ir pagausins sodybose besilankančių žmonių skaičių. Pavyzdžiui, pernai vietinį turizmą pasirinko apie 2,5 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. nakvojo sodybose arba viešbučiuose. „Ir dalį tų keliaujančių žmonių srauto norime nukreipti į žemės ūkio sektorių“, - užsiminė L.Žabaliūnas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 665 kaimo turizmo sodybos, iš jų LKTA vienija 412. Kol kas tik menka dalis yra smulkūs ūkiai, turintys po keletą įvairių gyvulių. Tačiau norima, kad ir stambėlesni ūkininkai daugiau dėmesio skirtų savo lankytojams. Tikimasi, kad abejose valstybėse per metus projekte dalyvaujančius ūkius aplankys apie 300 tūkst. žmonių.
Pernai Lietuvos kaimo turizmo sodybose nakvojo apie 320 tūkst. žmonių. Tačiau dar tik rengiama metodika, kaip gi suskaičiuoti ir vienadienius, nakvynei nepasiliekančius lankytojus.
Parama Ūkininkams ir Kaimo Plėtrai
Bronius Markauskas, Žemės ūkio ministras, teigia, kad šiuo metu peržiūrimos Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės, siekiant skirti kuo daugiau paramos vadinamoms trumposioms maisto grandinėms. Mažiesiems ūkininkams verkiant reikia paramos kad ir nedidelėms investicijoms. Jos turi būti skiriama ne tik perdirbimo įrangai įsigyti, bet ir logistikai organizuoti.
Ministras pabrėžia, kad galvojama, kaip padėti organizuojant ne tik tiekimą, bet ir mažų ūkininkų produkcijos parduotuvių tinklą. Dėl jo reikės ir su savivaldybėmis kalbėtis, nes vien turgaviečių nebeužtenka. O žmonės nori vienoje vietoje nusipirkti kuo įvairesnių žemės ūkio produktų. Tai - vienas paramos kaimui prioritetų.
Pasak ministro, Lietuvoje auga karta, kuri nežino, iš kur atsiranda pienas ar iš ko kepama duona. Todėl misija - parodyti tai ir padėti apsilankyti ūkiuose.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Kaimo turizmo sodybų Lietuvoje | 665 |
| LKTA vienijamų sodybų | 412 |
| Žmonių, nakvojusių kaimo sodyboje per metus | 320,000 |
| Planuojamas lankytojų skaičius per metus | 300,000 |