Turtingiausias Lietuvos verslininkas ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis ir toliau plečia savo verslo imperiją. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis.
Gediminas Žiemelis. Šaltinis: vz.lt
Turtingiausiųjų trejetas
Pirmosios trys sąrašo vietos atiteko:
- „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkui Gediminui Žiemeliui (2,45 mlrd. eurų);
- „Wilgrow“ valdybos pirmininkui Mindaugui Railai (2,24 mlrd. eurų);
- Pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ įkūrėjui Nerijui Numai (2 mlrd. eurų).
Visi trys sąrašo lyderiai pirmą kartą perkopė 2 mlrd. eurų ribą. Šie trys verslininkai pirmame turtingiausiųjų trejete varžosi jau penkerius metus. 2019 m. ir 2020 m. pirmas buvo N. Numa, antras - M. Raila, trečias - G. Žiemelis. 2021-aisiais į pirmą vietą pakilo M. Raila, o N. Numa liko antras. Pernai į pirmą poziciją išsiveržė G. Žiemelis, o M. Raila nukrito į trečią vietą.
Toliau sąraše rikiuojasi „Tesonet“ akcininkai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, kurių turtas yra vertas po 1,2 mlrd. Pirmąjį turtingiausių žmonių dešimtuką užbaigia „MG grupės“ prezidentas Darius Mockus (1,02 mlrd. Eur), „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis (720 mln. Eur), „Kesko Senukų“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas (710 mln. Eur) bei „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis (640 mln.
Pagrindinės verslo sritys
Verslus valdo per „Vertas Management“ ir šeimos fondą „Procyone FZE“. Jis didžiausią dėmesį sutelkia į paslaugas skrydžių bendrovėms: lėktuvų su įgula nuomą, antžeminį aptarnavimą ir orlaivių priežiūrą bei remontą, pilotų mokymus, užsakomuosius skrydžius ir kt.
Jam priklauso apie 60 proc. ASG akcijų.
Avia Solutions Group
2023 m. pabaigoje „Avia Solutions Group“ (ASG) lėktuvų parką jau sudaro 200 orlaivių, valdomų po visą pasaulį išsibarsčiusių 11 oro bendrovių, antžeminės paslaugos teikiamos 26 oro uostuose, pilotai mokomi penkiose šalyse. 2023 m. ASG apyvarta viršijo 2,5 mlrd. eurų - rekordinė per visą grupės istoriją. 2024-aisiais lėktuvų parką planuojama išplėsti 15 proc.
Po pandemijos atsigavus skrydžiams, oro linijų bendrovėms trūksta ir lėktuvų, ir įgulų - ASG per pavaldžiąsias įmones šį poreikį stengiasi patenkinti, skirtingais metų laikais perkeldama lėktuvus ten, kur jų paklausa išauga: vasarą - į Europą, žiemą - į Braziliją, Indoneziją ir kitas šalis kitapus pusiaujo.
Kitos verslo sritys
- Prie lėktuvų keleivių teises ginančios bendrovės „Skycop“, kurios 42 proc. valdo G. Žiemelis, vairo stojus ir partneriu tapus 12 metų įvairiose grupės įmonėse vadovu dirbusiam Tomui Vaišvilai, ši pradeda įsigijimus kitose šalyse ir per trejus metus tikisi tapti antra žaidėja Europos rinkoje.
- Prabangių baldų gamintoja „Fitsout“ 2023 m. pasieks 30 mln. eurų apyvartą. G. Žiemeliui priklauso 75 proc. fabriko akcijų.
- Baltarusijos valdžiai pradėjus farmacijos fabriko „Nativita“ nacionalizavimą, G. Žiemelis nusprendė trauktis iš farmacijos verslo (valdo 83 proc. „Pharmasanta Group“) ir akcijas pasiūlė išsipirkti įmonių vadovams.
Nesėkmingos investicijos į krepšinį
Dubajuje apsistojęs turtingiausias Lietuvos verslininkas Gediminas Žiemelis teigia, jog prarado arti 10 mln. eurų investavęs į krepšinio klubą „Wolves“.
„Na, viską sudėjus - arenos pabrangimą, klubą ir t.t., aš asmeniškai (praradau - ELTA) iki 10 mln. eurų“, - portalui „Delfi“ atskleidė G. Žiemelis.
Anot „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko, „Wolves“ buvo savotiškas eksperimentas, bandant išsiaiškinti, kaip veikia profesionalių sporto komandų bei arenų verslas. Kaip teigia jis pats, planas buvo plėstis toli už Lietuvos ribų, tačiau jo įgyvendinti nepavyko.
„Tai buvo bandymas ir sužinojimas, kaip viskas veikia. (...) Aš prognozavau, kad Europos krepšiniui reikia revoliucijos, o „Wolves“ galbūt buvo maža laboratorija tam, kad sužinočiau, per kiek laiko galima įkurti klubą, ko jam reikia ir kaip sąveikauti su arena. Su arena tikrai vyko maža laboratorija“, - teigė G. Žiemelis.
„Iš tikrųjų planas ten buvo gerokai didesnis. Jūs turbūt nežinote - man priklauso prekės ženklas „International Basketball League“ ir „European Basketball Association“. Nebedėstysiu, kokie planai ten buvo“, - kalbėjo verslininkas.
Dabar, kaip priminė jis, „Wolves“ klubo licencija yra užšaldyta, komanda nebežaidžia nei vietinėje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), nei tarptautiniuose turnyruose kaip „Eurocup“.
Pasak verslininko, šalies sporto rinka yra maža, o stiprų prekės ženklą susikūręs, Lietuvoje triumfuojančias krepšinio bei futbolo komandas valdantis Kauno „Žalgiris“ joje yra nenugalimas.
„Lietuvos rinka iš principo yra labai maža, o „Žalgirio“ dominavimas joje yra nenukonkuruojamas. Manau, kad niekam Lietuvoje nėra šansų nukonkuruoti „Žalgirį“ - toks, koks jis yra šiandien, su visais dariniais ir akcininkais. Todėl savo mąstymu bandžiau žiūrėti šiek tiek plačiau“, - aiškino verslininkas.
„Wolves“ klubas buvo įkurtas 2022 m. vasarą, kai bendrovė „Basketball Holding Company“ nusipirko viešąją įstaigą „Dzūkijos sportas“, kuriai priklausė Alytaus „Dzūkijos“ klubas. Jis buvo pervadintas į „Wolves“ ir debiutinį sezoną praleido Alytuje, tačiau kitąmet persikėlė į Vilnių. Klubas kėlėsi sau aukščiausius tikslus, tačiau per trejus metus nelaimėjo jokių medalių LKL pirmenybėse, o tarptautiniuose turnyruose nė karto nepateko į atkrintamąsias varžybas. Šių metų birželio 12 d. klubo savininkas G. Žiemelis paskelbė, kad „Wolves“ stabdo veiklą.
ELTA primena, kad verslo akceleratorius „Tesonet Global“ siekia įsigyti buvusius „Wolves“ namus - „Twinsbet“ areną. Tiesa, kad susitarimas pilnai įsigaliotų, įsigijimą dar turi išnagrinėti Konkurencijos taryba. Sandoris institucijos palaiminimo kol kas dar nesulaukė.