Energinio efektyvumo klasės
Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) klasifikuoja pastatus pagal jų energijos efektyvumą nuo A++ (aukščiausias) iki G (žemiausias). Vartotojai jau išmoko rinktis energiją taupančius daiktus: televizorius, šaldytuvus ar lemputes, tačiau perkantieji nekilnojamąjį turtą dar turi ko pasimokyti. Pirkėjai vis dar mieliau renkasi mažesnę tokio turto kainą, bet ne didesnę jo vertę.A++ klasės namo reikalavimai paprastai atitinka aukščiausią energijos efektyvumo lygį:
- Tokių namų statyboje ir projektavime taikomos labai griežtos energijos taupymo priemonės.
- Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti puikiai izoliuoti, kad būtų užtikrintas mažas šilumos nuostolis per namo išorę (aukštas šilumos izoliacijos lygis).
- Langai ir durys turėtų būti labai sandarios konstrukcijos su dviem arba trimis stiklų sluoksniais, kurie sumažina šilumos pralaidumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją (energiją taupantys langai ir durys).
- Namas turėtų būti aprūpintas aukštos efektyvumo šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ar kitomis šilumos tiekimo sistemomis, kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją (efektyvi šilumos ir karšto vandens sistema).
- A++ klasės namuose būtina užtikrinti optimalų oro mainą (efektyvus vėdinimas).
Šie yra tik pagrindiniai A++ klasės namo reikalavimai.
Kriterijai A+ energinio naudingumo klasei gauti
Kad pastatui būtų suteikta A energinio efektyvumo klasė, pastatas turi atitikti kelis svarbiausius kriterijus, susijusius su pastato konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, sandarumu ir naudojama mechanine vėdinimo sistema. Tokiame pastate būtina pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus bei tinkamai užsandarinti visus šalčio tiltelius. Yra galimybė, įgyvendinant ekspertų pateiktas priemones, pagerinti žemesnių klasių statinių savybes ir suteikti jiems A+ energinio efektyvumo klasę.
Svarbūs aspektai:
- Energijos suvartojimas: Jis išreiškiamas pastato energijos vartojimo rodikliu, žymimu raide C. C1 vertė parodo šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui skirtą energiją, o C2 - karštam vandeniui ruošti skirtą energiją.
- Sandarumas: Tai labai svarbus statinio kokybės aspektas, nes užtikrina pastovų temperatūros išlaikymą namo viduje bei mažina triukšmo lygį.
- Vėdinimo sistemos: Jos būtinai turi būti įrengtos mažai energijos sunaudojančiuose pastatuose ir atitikti aukštos kokybės standartus bei būti didelio našumo. Rekuperacinė vėdinimo sistema neleidžia susidaryti skersvėjams, temperatūros pokyčiams, drėgmei, todėl namas puikiai apsaugomas nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių.
- Erdvių išdėstymas ir architektūros sprendimai: Projektuojant A+ klasės namą, didelis dėmesys skiriamas efektyviam erdvių išdėstymui ir architektūros sprendimams.
Nuo 2018 metų Lietuvoje visi naujai statomi pastatai privalo atitikti A+ klasę, o nuo 2021 metų - A++ energinio naudingumo klasę.
Energinio efektyvumo rodikliai
A+ klasės pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklis C1 <0,50, o C2 ≤ 0,80 (kai tuo tarpu A klasės statinio C1<0,70 ir C2 ≤ 0,85, o A++ - C1 <0,30, o C2 ≤ 0,70).
Palyginimui, A+ klasės šildymo sąnaudos vieno buto gyvenamajame name yra 34,7 kWh/m2, kai:
- A++ klasės statiniui - 25,7 kWh/m2
- A klasės - 46,5 kWh/m2
- B klasės - 119,4 kWh/m2
Kuo žemesnė statinio energinio efektyvumo klasė, tuo jo išlaikymas yra brangesnis.
Pastato sandarumas ir garso lygis
Sandarumas užtikrina pastovų temperatūros palaikymą namo viduje bei mažina triukšmo lygį. A+ klasės namuose garso lygis siekia 25 db, o oro apsikeitimo lygis yra n50 ≤ 0,6h-1. Sandarumas vertinamas atliekant testus, kurių metu nustatomas pastato sandarumo lygis ir konkrečios nesandarios vietos. Jeigu statinys yra senesnis, atlikus sandarumo matavimus nurodomi pastato defektai, kuriuos reikia tvarkyti, kad pastatas būtų efektyvus.
Vėdinimo sistemos
Vėdinimo sistemos turi atitikti aukštos kokybės standartus ir būti didelio našumo. Rekuperacinė vėdinimo sistema neleidžia susidaryti skersvėjams, temperatūros pokyčiams, drėgmei, todėl namas puikiai apsaugomas nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių.
Energinio naudingumo palyginimas
Štai palyginimas, kaip skiriasi energinio naudingumo klasės ir jų įtaka šildymo sąnaudoms:
| Energinio naudingumo klasė | Šildymo sąnaudos (kWh/m2) |
|---|---|
| A++ | 25,7 |
| A+ | 34,7 |
| A | 46,5 |
| B | 119,4 |
Statybos leidimas ir rekonstrukcijos reikalavimai 2026 metais
2026 metais rekonstrukcijos procesas vertinamas ne tik pagal atliktus darbus, bet ir pagal tai, kokie rezultatai pasiekiami po jų. Visi rekonstruojami gyvenamieji namai turi pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, o kai kuriais atvejais - A. Tam būtinas oro sandarumo testas, kuris parodo, ar per konstrukcijas neprarandama šiluma. Pagal naujas normas, sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R=6,25 m²K/W, o stogo - R=8,0 m²K/W.
Nuo 2026 m. visoms rekonstrukcijoms taikomas privalomas projektavimo reikalavimas. Rekonstruotas gyvenamasis pastatas turi atitikti ne mažesnę nei B energinio efektyvumo klasę.
Garso izoliacija
Akustinio komforto, aukštos garso izoliacijos klasės matas yra komfortas, sveikata, kokybiškas poilsis, kurie lemia ir žmogaus produktyvumą. Todėl gyventojai linkę įsigyti aukštesnės garso klasės butus, nes tikisi šilumos, tylos ir ekonomijos. Bet prasta garso izoliacija greitai išsklaido iliuzijas. Apie garso izoliavimą reikia galvoti kuo ankstesniame statybos etape.
Sukurta garso klasių sistema - tai subjektyvus garso izoliavimo rodiklių vertinimas, išreikštas procentais pagal tai, kiek tam tikro gyvenamojo namo gyventojų akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, patenkinamas ar blogas.
Pavyzdžiui:
- A klasė - 70-75 % žmonių akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, o 25-30 % kaip patenkinamas.
- B klasė - 60-70 % žmonių sąlygas vertina kaip geras, o 10 % kaip blogas.
Garso izoliacijos sprendimai
Garso izoliacija išreiškiama rodikliu, kuris parodo tiriamos visos atitvaros ar konstrukcijos, susidedančios iš įvairių medžiagų, atskirų sluoksnių ir komponentų, gebėjimą silpninti sklindantį garsą. Geresnėmis garso sugerties ir garso izoliacinėmis savybėmis paprastai pasižymi atviros struktūros ir susisiekiančių porų medžiagos.
Fasado garso izoliaciją iš esmės lemia lango garso izoliacinės savybės. Yra atvejų, kai aplinka labai triukšminga, tada sumažėjusi sienos garso izoliacija gali lemti aukštesnės garso izoliacijos langų poreikį, o tuo pačiu ir didesnių išlaidų. Arba siena be langų gali būti atsukta į didelio garso lygio aplinką ir tada tik sienos izoliacija nulemia garso lygį patalpoje. Todėl ten, kur yra svarbu pasiekti maksimaliai galimą fasado sienos izoliaciją, rekomenduotina naudoti akmens vatą, o ne standžias polimerines izoliacines medžiagas.
Garso izoliacijos sluoksniui pastato viduje - tarp butų, gretimų patalpų - reikia naudoti medžiagas, kurioms deklaruojamos atitinkamos garso izoliacinės savybės, pvz., garso sugertis ar dinaminis standumas.
tags: #garso #lygis #b #energetinio #efektyvumo #buste