Žalos atlyginimas yra svarbus klausimas tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime turto nurašymą, išieškojimą iš skolininko ir draudimo išmokas, susijusias su žalos atlyginimu.
Turto Nurašymas
Kartais įmonės susiduria su situacija, kai ilgalaikis turtas, pavyzdžiui, telefonai, tampa nenaudojamas dėl nusidėvėjimo ar gedimų. Tokiu atveju turtą galima nurašyti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad likutinė vertė gali būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Nurašant nudėvėtą turtą, reikalingi papildomi aktai. Reikia parengti įsakymą komisijai sudaryti, o akte komisija turi pasirašyti. Taip pat gali būti reikalingas aktas su direktoriaus ir buhalterės parašais, patvirtinantis, kad turtas nuo tam tikros datos nebenaudojamas įmonės veikloje.
Elektronikos negalima tiesiog išmesti, nes už tai gali būti skirta bauda. Atliekų surinkėjai turi išduoti dokumentą, patvirtinantį priimtus kilogramus.
Jei turtas buvo nurašytas ne visiškai nudėvėtas ir gauta metalo laužo, nuostolis gali būti priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ).
Pavyzdžiui, jei įmonė naudojo įrenginį, kuris buvo sugadintas dėl užsakovo kaltės, galima nurašyti turtą ir mažinti pajamas. Tačiau likutinė vertė gali būti neleidžiami atskaitymai. Jei gautas žalos atlyginimas yra didesnis už likutinę vertę, likusi suma gali būti laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis.
Draudimo Išmokos
Draudimo išmokos yra svarbi žalos atlyginimo dalis. Gauta draudimo išmoka gali padengti automobiliui padarytą žalą ar kitą prarastą turtą. Net jei pinigai panaudojami kito turto įsigijimui, gautas žalos atlyginimas laikomas neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnį.
Iš draudimo bendrovės gautos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas. Tačiau turto praradimo nuostoliai paprastai yra neleidžiami atskaitymai.
Pavyzdžiui, jei automobilis buvo sudaužytas 2018 m., o draudimo išmoka gauta 2019 m., draudimo išmoka vis tiek laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, net jei įmonė automobilio neremontuoja.
Franšizė yra neleidžiami atskaitymai, kai nuostoliai dėl turto praradimo yra neleidžiami atskaitymai.
Jeigu įmonei mokėti nereikėjo, apskaitoje būtų galima nieko neregistruoti.
Gauta draudimo išmoka apskaitoje mažina remonto sąnaudas.
5 patarimai, kaip maksimaliai padidinti automobilio avarijos metu patirtų sužalojimų išmoką
Išieškojimas iš Skolininko
Išieškojimas iš skolininko ir jo sutuoktinio bendro turto yra svarbus aspektas, siekiant atgauti patirtą žalą. Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe:
- Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
- Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
- Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Jei skolininko dalis bendrame turte nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis).
Kai teismas priteisia iš užpuolikų sveikatai padarytą žalą, kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nukentėjusiam asmeniui turėtų būti išduodamas ir vykdomasis raštas, kuris iš karto gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Nuo 2021 m. pradžios vykdomieji dokumentai dėl reikalaujamų piniginių sumų išieškojimo antstoliams skirstomi centralizuotai. Kreditorius turi pasirūpinti, kad jo naudai išduotas vykdomasis dokumentas būtų įkeltas į Antstolių informacinę sistemą.
Vykdomojo dokumento pateikimo būdai:
- Rašytinis dokumentas: Originalus popierinis dokumentas siunčiamas Lietuvos antstolių rūmams.
- Elektroninis dokumentas: Dokumentas pateikiamas internetu per Antstolių informacinės sistemos Elektroninės vykdomosios bylos portalą.
Antstolis pradeda priverstinio išieškojimo veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vykdomojo dokumento gavimo.
Skolos išieškojimo trukmė ir sėkmė priklauso nuo:
- Skolininko finansinės padėties.
- Skolos dydžio.
- Skolininko legalių pajamų buvimo.
Jei skolininkas neturi oficialių pajamų ir nekilnojamojo turto, išieškojimas gali užtrukti ilgai. Nesėkmės atveju antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu. Tačiau kreditorius gali pakartotinai kreiptis į antstolį, jei skolininko turtinė padėtis pasikeitė.
Tais atvejais, kai skola susidaro neatlyginus smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, nukentėjęs asmuo turi teisę gauti kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.
Atsakomybė Keliuose
Išvažiavus į kelią, gali laukti įvairūs netikėtumai, įskaitant eismo įvykius. Įvykus nedidelei avarijai, vairuotojai gali patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo bendrovę.
Privalomasis civilinės atsakomybės (TPVPCA) draudimas atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą. Dažniausiai eismo įvykių metu nukenčia daiktai - apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, sugadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros.
KASKO draudimas skirtas apsaugoti savo transporto priemonę avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju.
Svarstant, ar verta įsigyti KASKO draudimą, rekomenduojama įsivertinti, kiek galima žala sujauktų finansinius srautus.
| Draudimo rūšis | Atsakomybė | Žalos atlyginimas |
|---|---|---|
| TPVPCA | Civilinė atsakomybė | Kitiems asmenims ir jų turtui |
| KASKO | Savo transporto priemonė | Avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės atvejais |