Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti garažų bendrijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje. Aptarsime bendrijų steigimą, valdymą, narių teises ir pareigas, reorganizavimą bei likvidavimą. Taip pat panagrinėsime esminius reikalavimus, keliamus visoms bendrijoms, ir ką svarbu žinoti apie bendrijų įstatus.

Bendrosios Nuostatos
Bendrijų įstatymas reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą ir likvidavimą. Bendrijos steigimo tikslas - naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų patalpų savininkų bendrija) arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams (pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos bendrija) arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (pavyzdžiui, individualių namų savininkų bendrija ir kt.).
Pagrindinės Sąvokos
- Blokuotas pastatas - namas, susidedantis iš greta prišlietų butų-blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus.
- Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų namas.
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.
Bendrijos Steigimas
Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Minimalus steigėjų skaičius yra trys asmenys, o tuo atveju, kai bendrijos steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, minimalus steigėjų skaičius yra 1/4 visų bendraturčių. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti steigėjai: fiziniai asmenys ir asmenys, veikiantys juridinių asmenų vardu.
Jeigu bendrija steigiama gyvenamajame name, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Bendrija gali būti steigiama viename arba keliuose pastatuose. Jeigu bendrija steigiama keliuose pastatuose, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi kiekvieno pastato atžvilgiu.

Steigiamasis Susirinkimas
Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką.
Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2-5 dalių nuostatos. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.
Bendrijos Įstatai
Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo Bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
- Bendrijos pavadinimas.
- Teisinė forma - bendrija.
- Bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas.
- Esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos - pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre. (Bendrijoms, įsteigtoms iki 2014 m. liepos 1 d. šis punktas taikomas keičiant ir perregistruojant įstatus).
- Bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys.
- Bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka.
- Kai Bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą Bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, - įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai.
- Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į Bendriją ir išstojimo iš Bendrijos tvarka ir sąlygos.
- Bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką.
- Bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas (nebūtina Bendrijose, kuriose yra ne daugiau kaip 100 narių).
- Balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka.
- Bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka.
- Bendrijos įstatų ir Bendrijos buveinės keitimo tvarka.
- Bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, Bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka.
- Pranešimų ir skelbimų skelbimo, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka.
- Bendrijos įstatų pasirašymo data.
Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Bendrijos Valdymas ir Kontrolė
Pagrindiniai bendrijų valdymo ir kontrolės organai yra šie:
- Visuotinis bendrijos narių susirinkimas - privalomas ir aukščiausias bendrijos organas.
- Įgaliotinių susirinkimas - neprivalomas, bet galimas bendrijos organas. Jis padeda pagreitinti ir supaprastinti sprendimų priėmimą, jam gali būti patikima dalis visuotinio bendrijos narių susirinkimo funkcijų.
- Bendrijos valdyba - neprivalomas, bet galimas bendrijos organas. Jis garantuoja kolegialų valdymą, jam gali būti patikima dalis bendrijos pirmininko funkcijų. Valdybos pirmininku būna bendrijos pirmininkas.
- Bendrijos pirmininkas - privalomas bendrijos organas. Tai pagrindinis bendrijos veiklos organizatorius.
- Revizijos komisija arba revizorius - privalomas bendrijos organas, kontroliuojantis bendrijos veiklą.
- Ginčų nagrinėjimo komisija arba ginčus nagrinėjantis asmuo - privalomas bendrijos organas tose bendrijose, kuriose yra daugiau kaip šimtas narių. Mažesnėse bendrijose šis organas neprivalomas, bet galimas. Jis - pirminė instancija, nagrinėjanti bendrojo naudojimo objektų savininkų skundus bei ginčus su kitais bendrijos organais.
Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą - bendrijos pirmininką arba valdybą. Valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius ir kolegialaus valdymo organo pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo.
Valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, bendrijos finansinę būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų vykdymą.
Visuotinis Bendrijos Narių Susirinkimas
Tai aukščiausiasis bendrijos organas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Visuotinio bendrijos narių susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija:
- Keičia bendrijos įstatus.
- Renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius).
- Renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą.
- Priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo.
- Gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo.
- Įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
- Renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas) (nebūtina, kai bendrijoje yra ne daugiau kaip 100 narių).
- Tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.
- Tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą.
- Tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą.
- Priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytus sprendimus, kuriems priimti reikalingas visų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkų daugumos sprendimas.
- Tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
- Tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą.
- Priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų.
- Priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją.
- Renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių.
- Priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.
Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.
Visuotinio Susirinkimo Šaukimo ir Sprendimų Priėmimo Ypatumai
Pranešimas: Pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos. Pranešime apie būsimą susirinkimą turi būti nurodyta:
- Susirinkimo vieta, data ir laikas.
- Susirinkimo darbotvarkė.
- Siūlomi sprendimų projektai arba nurodymas kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais.
Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
Teisėtumas:
- Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
- Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
- Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, kuriems priimti reikia 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų (dėl bendrijos įstatų pakeitimo; dėl bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
- Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
- Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka.
- Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu Vyriausybės įgaliotos institucijos - Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (dėl bendrijos įstatų pakeitimo; dėl bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
- Jei ne visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkai yra bendrijos nariai, tuomet Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytiems sprendimams priimti būtinas visų savininkų daugumos pritarimas.
- Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinant ne visų savininkų, o tik jų dalies (korpuso, sekcijos, laiptinės) poreikius, nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies savininkų ir yra privalomi tai daliai savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis visuotinių susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Bendrijos Narių Teisės ir Pareigos
Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo yra bendrijos nariai. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis ar juridinis asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre arba tenkinti kitus bendruosius bendraturčių poreikius, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus.
Su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba išstojus iš bendrijos, bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti arba pareiškimo išstoti iš bendrijos dienos.
Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bendrija turi teisę sudaryti sandorius savo vardu kaip juridinis asmuo. Bendrija gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, siekdama apginti bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla. Tokios pat teisės suteikiamos bendrijų asociacijoms bendrijų, esančių šių asociacijų narėmis, narių atžvilgiu.
Bendrijos nariai privalo:
- Įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus į kaupiamąjį fondą.
Kiti Reikalavimai ir Apribojimai
Bendrijos organai privalo tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus, kurių bendraturčiai šiam tikslui įsteigė bendriją. Bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija". Bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate.
Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą privalomam lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimui. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios šioje sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui (pastatui) ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko - buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Šios Bendrijų įstatymo nuostatos turi atsispindėti kaupimui skirtos sąskaitos sutartyje arba jos prieduose.
Bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, taip pat draudžiama naudoti bendrijos lėšas kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose ir teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Bendrijos veikla, atsižvelgiant į valdomų objektų ypatumus, detaliai reglamentuojama bendrijos įstatuose ir kituose teisės aktuose.
Garažų Bendrijų Priešgaisrinė Sauga
Garažų savininkams žinotina, kad garažų paskirties patalpas šildyti atviro tipo šildymo prietaisais draudžiama, liaudiškai kalbant, „buržuikių“ garažuose negali būti. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalų. Transporto priemones su netvarkingomis kuro ir elektros sistemomis garažuose laikyti draudžiama. Draudžiama garažuose įkrauti akumuliatorius. Panaudoti akumuliatoriai turi būti laikomi uždarose rūgštims ir korozijai atspariuose induose. Draudžiama garažuose sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus. Draudžiama atliekant remonto ir kitus darbus pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais, šildyti variklius atvira ugnimi. Garažuose, kuriuose yra apžiūrų nevėdinamos duobės ar rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujime įranga. Garažai turi būti naudojami pagal paskirtį. Draudžiama savavališkai ardyti pastato konstrukcijas sujungiant atskirus garažus. Draudžiama garažuose dirbti terminio apdirbimo, kalvystės, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales ypač degias, labai degiais skysčiais. Garažų elektros instaliacija turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
Ugniagesiai įspėja, kad nesilaikant elementariausių gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, gali įvykti ypač skaudžios nelaimės. Atminkite, kad įsiplieskęs gaisras garažų bendrijos Jūsų garaže gali sunaikinti ne tik Jūsų turtą, bet ir kaimyninius gražus, todėl nuostoliai gali būti labai dideli, o juos atlyginti privalės garažo, kuriame įsiplieskė gaisras, savininkas.
Svarbi Informacija
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta bendram susipažinimui su teisine aplinka, reglamentuojančia garažų bendrijų veiklą Lietuvoje. Rekomenduojame visada konsultuotis su teisininkais ar kitais specialistais, norint gauti individualias konsultacijas ir užtikrinti, kad jūsų veikla atitinka galiojančius teisės aktus.
Pastaba: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.