Nuo gyvenamo namo stogo per metus nuteka maždaug 50-100 m3 lietaus ir tirpstančio sniego, kurie dėl padidėjusio drėgmės kiekio, laikui bėgant, gali pradėti neigiamai veikti namo konstrukcijas. Todėl svarbu tinkamai įrengti vandens rinkimo ir nuvedimo sistemas.
Lietaus kanalizacija užtikrina kompleksinę teritorijos apsaugą nuo paviršinio vandens. Skirtingai nuo linijinio ar taškinio vandens nuvedimo, kurio funkcijos griežtai ribotos, lietaus kanalizacija suteikia platesnes patikimos apsaugos sistemos nuo tirpstančio sniego ir lietaus vandens įrengimo galimybes.
Vienas pagrindinių lietaus kanalizacijos privalumų - naudojamų elementų universalumas. Nepaisant visų teritorijos ypatumų visada galima parinkti tinkamą įrangą, kuri leis sukurti efektyvią lietaus kanalizaciją. Kadangi lietaus kanalizacijos eksploatacija skaičiuojama ribotam laikui, pririekus atskirus jos elementus galima nesunkiai pakeisti naujais. Lietaus kanalizacijos modalumas leidžia greitai pakeisti reikiamus elementus nekenkiant sistemai.
Vandens Nuvedimo Sistemos Elementai
Vandens nuvedimo sistemą paprastai sudaro drenažas aplink pastatą ir lietaus kanalizacija.
- Vandens kanalizacijos vamzdis priima ir nuveda nuo stogo tekantį lietaus vandenį, kad jis nesikauptų kieme, neužpiltų pamatų ir rūsio.
- Šulinyje yra atbulinis vožtuvas, neleidžiantis vandens pertekliui grįžti vamzdžiais atgal į paviršių.
Lietaus ir tirpstančio sniego vanduo gali būti nuvedamas plastikiniais arba betoniniais latakais.
Plastikiniai Latakai
Plastikiniai latakai tik iš išorės atrodo trapūs ir trumpaamžiai. Paprastai jie gaminami iš šalčiui atsparaus polipropileno ir daugelių mechaninių savybių nenusileidžia betoniniams.
Kieti plastikiniai kanalai pasižymi unikalia savybe - elastingumu, tai leidžia jiems pasipriešinti staigiems smūgiams ir nesideformuoti. Plastikinio latako sienelės plonesnės už betoninio, todėl jiems reikia standžios konstrukcijos, kurią užtikrina latako šonuose esančios standžios briaunos. Lygus plastikinio latako paviršius leidžia lengviau tekėti nešvariam vandeniui. Jie retai apauga dumblu arba užkemšami smulkiomis šiukšlėmis.
Betoniniai Latakai
Vibracinis slėgimas - visiškai kitoks metodas, leidžiantis gaminti betoninius latakus, nebeturinčius minėtų trūkumų. Po presu liejamas betonas netenka drėgmės pertekliaus ir oro burbuliukų, kurie baigtame gaminyje suformuotų tuštumas. Poringi betoniniai latakai sugeria drėgmę ir keičiantis temperatūrai greitai suyra.
Lietingu sezonu, jei nesirūpintumėte latako švara, kanalizacija lengvai užsiterštų. Ypač kenčia lietaus kanalizacija, jei latakai neturi apsauginių grotelių, kurios sulaiko iki 70 proc. gatvės šiukšlių.
Smėlio Rinktuvai
Smėlio rinktuvai gaminami iš betono arba tvirto plastiko, atsparaus smūgiams, temperatūrų svyravimui ir chemiškai agresyviai aplinkai. Plastikiniai smėlio rinktuvai turi specialią šiukšlių rinkimo talpą, kurią kartkartėmis reikia valyti.
Vandens Rinktuvai
Vandens rinktuvai naudojami lokaliam vandens surinkimui - daugiausia lietaus ir tirpstančio sniego - nuo pastato stogo. Taškinio vandens nuvedimo sistemoje rinktuvai montuojami voko tipo nuolydžių susikirtimo taške ir surenka visą sklypo vandenį.
Šiuolaikiniai rinktuvai turi papildomos įrangos, apsaugančios juos nuo užteršimo ir leidžiančią efektyviai pervesti į lietaus kanalizacijos sistemą bet kokį vandens kiekį. Prireikus vandens rinktuvo aukštį galima didinti. Tokio tipo rinktuvai gerokai lengvesni už betoninius ar pagaminus iš ketaus. Juos paprasčiau gabenti ir montuoti. Jie gaminami iš tvirto, drėgmei ir temperatūrų svyravimams atsparaus plastiko. Taip pat juos paprasčiau valyti, o sienelės beveik neapauga maurais ir dumblu.
Norint apsaugoti rinktuvą nuo purvo, galima papildomai sumontuoti purvo surinkimo talpą ir pertvaras - sifonus, kurie neleidžia patekti į sistemą purvui, o nukreipia jį į purvo surinkimo talpą.
Vandens rinktuvai iš ketaus - ganėtinai paplitęs lietaus kanalizacijos elementas, naudojamas ir individualiuose pastatuose, ir miesto infrastruktūros, ir pramoniniuose objektuose.
Pagrindinė šiuolaikinių kanalizacijos dangčių funkcija - šulinio ir vandentiekio apsauga nuo pažeidimo, pėsčiųjų ir automobilių saugaus judėjimo užtikrinimas.
Kanalizacijos dangtis su specialiais laikikliais patikimai saugo požemines laidų ir vamzdynų sistemas.
Daugiapakopė Redukcija
Universali daugiapakopė redukcija (šviesiai pilka) - tai universalus jungiamasis elementas, skirtas estetiškam ir sandariam lietvamzdžio sujungimui su drenažo ar kanalizacijos sistema. Dėl savo unikalios pakopinės konstrukcijos, šis perėjimas yra suderinamas su populiariausiais lietvamzdžių skersmenimis: 50 mm, 80 mm, 90 mm, 100 mm ir 110 mm. Šviesiai pilka daugiapakopė redukcija yra nepakeičiamas elementas jungiant lietvamzdžius tiesiai į požeminius drenažo tinklus.
Svarbu: Pjaudami redukciją ties reikiama pakopa, stenkitės tai padaryti kuo lygiau.
LIETAUS SISTEMA nuo a iki z
Elektros Įrenginių Įrengimo Taisyklės Skirstyklose ir Pastotėse
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. patvirtintos skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu.
Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo ir skirstomojo tinklo operatoriams, elektros energijos vartotojams.
Skirstyklų Tipai
- Aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės skirstyklos ir pastotės naudojamos elektros energijai perduoti, skirstyti ir tiekti.
- Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos naudojamos elektros energijos galiai skirstyti ir jai tiekti varikliams ir įvairiems technologiniams įrenginiams.
Įrengiant žemosios įtampos skirstyklas turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos standartais, statybos techniniais reglamentais ir normatyvais.
Bendrieji Reikalavimai
- Naudojimui skirtiems pagamintiems įrenginiams turi būti atlikti tipiniai ir einamieji bandymai.
- Visame įrenginyje fazių ir polių tarpusavio išdėstymas turi būti vienodas.
- Šynos turi būti dažomos pagal Lietuvos standarto LST EN 60446:2000 ,,Žmonių ir mašinų sąsajos bendrieji ir saugos principai.
Saugos Reikalavimai
- Kertamojo tipo aparatai turi būti įrengiami taip, kad veikiami svorio savaime negalėtų įsijungti.
- Tiesioginio rankinio valdymo (be pavaros) kirtikliai, skirti apkrovos srovėms įjungti ir išjungti ir turintys į fasadinę (operatoriaus) pusę atgręžtus kontaktus, turi būti apsaugoti A1 degumo klasės statybos produktų gaubtais be angų ir plyšių.
- Remontuojant arba išmontuojant kiekvieną automatinį jungiklį turi būti numatyta galimybė atjungti jį nuo įtampos.
Atstumai
Atstumai tarp nejudamai pritvirtintų neizoliuotų skirtingo poliškumo srovinių dalių, taip pat tarp jų ir neizoliuotų nesrovinių metalinių dalių, turi būti ne mažesni kaip 20 mm izoliacijos paviršiumi ir 12 mm oru.
Korpusai ir Gaubtai
Skydų korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų, o gaubtai ir kitos įrenginio dalys - iš A1 degumo klasės arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.
Patalpų Reikalavimai
Koridoriaus plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, esant vienpusiam įrenginių išdėstymui, ir 1,0 m - esant dvipusiam įrenginių išdėstymui. Koridoriaus aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m. Koridoriuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų vaikščioti žmonėms ir pervežti įrenginius.
Ilgesnių kaip 7 m skydų priežiūros koridoriai privalo turėti dvejas išėjimo duris. Jos įrengiamos tiek į skydo patalpą, tiek ir į kitas patalpas.
Aptvėrimas
Jeigu įrengiama skirstykla turi atviras srovines dalis, tai ji turi būti atitverta. Šiuo atveju atitvaras turi būti tinklinis, ištisinis arba mišrusis ir ne žemesnis kaip 1,7 m. Atstumas nuo tinklinio atitvaro iki įrenginio neizoliuotų srovinių dalių turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m, o nuo ištisinių - atitikti Taisyklių 18 punkto reikalavimus.
Nuimami atitvarai turi būti tvirtinami taip, kad jie būtų nuimami tik su įrankiais.
Aplinkos Sąlygos
- Įrenginys turi būti pastatytas išlygintoje aikštelėje ne žemiau kaip 0,2 m virš išlyginto paviršiaus ir privalo turėti aplinkos sąlygas atitinkančią konstrukciją.
- Skirstyklose ir spintose turi būti vietinis šildymas, kad aparatai, relės, matavimo ir apskaitos prietaisai galėtų normaliai veikti ir atitiktų standartų reikalavimus.
Grandinių Atjungimas
Visose skirstyklos grandinėse turi būti įrengti atskiriantys įrenginiai, kad grandinių nutraukimas būtų matomas, arba turi būti įrengtos pagalbines priemones, patikimai rodančios grandinės atjungimą.
Žymėjimas
Jungtuvas arba jo pavara turi turėti gerai matomą padėties žymenį („įjungta”, „išjungta” arba trumpinius „Įj”, „Išj”; „I”, „O”). Signalinės lempos neturi būti vienintelis jungtuvų padėties rodiklis.
Atstumai Atvirose Skirstyklose
Horizontalieji atstumai nuo srovėlaidžių ir neįžemintų dalių arba izoliacinių elementų (iš srovėlaidžių pusės) iki stacionariųjų vidaus atitvarų, atsižvelgiant į jų aukštį, turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas B matmuo, kai atitvaro aukštis 1,6 m, ir Af-ž matmuo - kai atitvaro aukštis 2,0 m.
Triukšmo Mažinimas
Gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose statomose skirstyklose ir pastotėse privalo būti įrengtos elektros įrenginių (transformatorių, sinchroninių kompensatorių ir pan.) darbo triukšmo sumažinimo priemonės iki Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 ,,Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje.
Alyvos Duobės Transformatoriams
Alyviniams galios transformatoriams (reaktoriams), kurių vieneto alyvos masė didesnė kaip 1 t, ir bakiniams jungtuvams, kurių įtampa 110 kV ir aukštesnė, turi būti įrengta alyvos duobė, alyvos nutekėjimo kanalas ir alyvos rinktuvas.
- Alyvos duobės gabaritai turi būti didesni už elektros įrenginio gabaritus ne mažiau kaip 0,6 m, esant alyvos masei iki 2 t; 1 m - nuo 2 t iki 10 t; 1,5 m - nuo 10 t iki 50 t; 2 m - daugiau kaip 50 t. Alyvos duobės gabaritas nuo sienos arba pertvaros pusės įrengiamas mažesnis kaip 0,5 m, jeigu atstumas nuo transformatoriaus iki sienos arba pertvaros mažesnis kaip 2 m. Alyvos duobės tūris turi būti apskaičiuotas visam transformatoriaus (reaktoriaus) alyvos kiekiui. Bakinių jungtuvų alyvos duobės talpa turi būti apskaičiuota 80 proc.
- Iki 10 MVA galios transformatoriams (reaktoriams) įrengti alyvos duobių, su alyvos nutekėjimu nėra būtina. Alyvai ir vandeniui iš alyvos duobės pašalinti turi būti naudojamas kilnojamasis siurblys.
Uždarosios Skirstyklos
Uždarosios skirstyklos įrengiamos ant pamatų arba polių su rūsiais ar pusrūsiais ar be jų.
Atstumai Uždarose Skirstyklose
Uždarųjų skirstyklų orinių įvadų, nekertančių važiuojamųjų vietų arba vietų, kur gali judėti transporto priemonės, atstumai nuo žemiausiojo laido taško iki žemės turi būti ne mažesni kaip F matmuo, nurodytas Taisyklių priedo 2 lentelėje.
Durų Reikalavimai
- Kai skirstyklos ilgis yra nuo 7 m iki 60 m - turi būti durys abiejuose skirstyklos galuose.
- Durys turi būti atidaromos į lauką, į laiptų aikštelę arba į kitą A1 degumo klasės statybos produktų sienų ir perdangų gamybinę patalpą, kurioje nėra degių ir sprogių daiktų, aparatų arba technologijų, taip pat ir į kitas skirstyklos vietas, atskirtas A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų durimis, kurių atsparumo ugniai riba ne mažesnė kaip EI 30.
Grindų Reikalavimai
Skirstyklos kiekvieno aukšto visų patalpų grindys turi būti klojamos tame pačiame lygyje. Jei dėl įrenginių konstrukcijos ypatumų tai atlikti sudėtinga, jos klojamos ir skirtinguose lygiuose. Grindų konstrukcija turi būti tokia, kad neatsirastų cemento dulkių.
Langų Reikalavimai
Kai būtinas natūralus apšvietimas, langai turi būti iš stiklo blokų, armuotojo stiklo arba grotuoti, iš lauko pusės apsaugoti ne didesnių kaip 20×20 mm akių tinklu.
Elektros Instaliacija Vonios Kambaryje
Vonios ir dušo kambariai - drėgnos patalpos, todėl yra nustatytos griežtos taisyklės elektros instaliacijai. Elektros įrengimo taisyklėse vonios kambarys yra suskirstytas į atskiras zonas. Kuo arčiau vonios ar dušo, tuo griežtesni reikalavimai.
Vonios Kambario Zonos
- Dušo patalpos zonos.
Visa elektros įranga pagal atsparumo išoriniams veiksniams standartą žymima atsparumo klase IP XY (Ingress protection). Pirmasis IP X skaičius žymi atsparumą mechaniniam ir dulkių poveikiui, jo vertė yra nuo 0 iki 6, Y - atsparumą drėgmei, jo ribos nuo 0 iki 8. Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis atsparumas, 8 atsparumo drėgmei klasė praktiškai reiškia, kad prietaisas gali būti panardintas į vandenį.
Tvarkinga ir švari vonios kambario patalpa dažnai yra nedidelio ploto, tuo pačiu pageidautina, kad šis kambarys būtų poilsio erdve. Todėl apšvietimas vonioje - ne antraeilis dalykas, jis turi būti ir funkcionalus, ir atpalaiduojantis, tuo pačiu lygiavertis ar net intensyvesnis nei gyvenamosiose patalpose. Vonioje galima įrengti prietaisus, leidžiančius reguliuoti šviesos srautą, apšviesti ir išskirti atskiras zonas.
Pagrindinis reikalavimas - praustuvo ir veidrodžio zonoje šviesa turėtų būti pakankamai intensyvi (iki 500 lux). Tinkamiausias sprendimas vonios kambaryje -šilto spektro dienos šviesa. Spalvotą šviesą galima naudoti, bet ne veidrodžio zonoje. Pavyzdžiui, pakaktų LED tipo taško, montuojamo į čiaupą. Mėlyna spalva - vanduo šaltas, rožinė spalva - šiltas. Nerekomenduojami halogenai, kurie skleidžia koncentruotą šviesą.
Vonios šviestuvas turi būti uždaras, kad į jį neprasiskverbtų vandens garai, drėgmė, nešvarumai. 2-ojoje vonios kambario zonoje reikalingi šviestuvai turintys IPX4 apsaugos klasę, 3 -ioje - IP X1 klasės, bet apšvietimo specialistai ir elektrikai šioje zonoje rekomenduoja naudoti šviestuvus turinčius bent IP X2 apsaugos klasę. Iš dušo ar vonios kylantys garai gali kondensuotis neapsaugotų šviestuvų viduje, papildoma apsauga užtikrins, kad gaminiai tarnaus ilgai ir patikimai.
Labai patogi funkcija vonioje - automatiškai švelniai užsideganti ar išsijungianti šviesa, įvairiu paros metu ji gali būti skirtinga. Šviesos jungikliai ir kištukiniai lizdai (rozetės) vonios kambaryje dažniausiai montuojami 3-iojoje zonoje, vadinasi, minimali jų apsaugos nuo drėgmės klasė turi būti IP X1, gali būti ir didesnė. Neretai sudėtinga rasti kištukinį lizdą ar jungiklį tinkantį vonios interjero spalvoms ir tuo pačiu aukšto apsaugos lygio.
Beveik visuose šiuolaikiniuose vonios kambariuose įrengiamas grindinis šildymas. JUNG asortimente yra termostatų - šildymo reguliatorių, kurie yra tokio pat dizaino kaip ir kai kurių serijų JUNG jungikliai, kištukiniai lizdai, moderniausi termostatai turi ekraną. Patalpos temperatūros reguliatoriai su ekranu Standard ir Universal gaminami AS, A, CD ir LS serijų dizaino. Šių serijų dizaino, spalvų, medžiagų spektras labai platus, todėl net ir nauji vonios kambario temperatūros reguliatoriai gali idealiai tikti prie turimų JUNG jungiklių ir kištukinių lizdų.
JUNG termostatu šildymas gali būti reguliuojamas iki nustatytos temperatūros, galimas reguliavimas pagal vonios kambario oro temperatūrą arba kombinuotas - pagal grindų ir patalpos oro temperatūrą, gali būti ribojama grindų temperatūra, kad jos neperkaistų. Termostato su ekranu Universal modelyje galima nustatyti pagal laiką automatiškai persijungiančius temperatūros režimus. Tai labai patogu, kai ryte galima įeiti į sušilusį vonios kambarį, o paskui šildymas lieka minimalus.
Dar viena vonios kambaryje itin naudinga funkcija, kurią galima įdiegti remontuojant seną vonią ar įrengiant naują - tai vandens nuotėkio daviklis. Tiesa, jo veikimui reikalinga išmaniojo namo sistema. O kad buvimas vonios kambaryje būtų visapusiškai malonus, jame galima įmontuoti skaitmeninį radijo imtuvą, per kurį galima klausytis radijo stočių, o jei norisi klausytis savo mėgstamos muzikos - prašau: tuomet reiktų susimontuoti JUNG radiją su belaide Bluetooth technologija.
Nors elektros instaliaciją vonios kambariuose reglamentuoja taisyklės, visi gamintojai turi nuo vandens apsaugotų prietaisų, kad ši patalpa būtų ir jauki, ir romantiška. Įsirengiant vonios kambarį verta pagalvoti apie grindų šildymą ir jo valdymą, šviesos intensyvumo reguliavimą, juolab, kad su jo pagalba galima kardinaliai keisti vonios kambario charakterį - nuo romantiškai pritemdyto iki akinamai apšviesto.
tags: #garazo #vandens #rinktuvo #prijungimo #schema