Garažo Grindų Armavimo Technologija: Nuo Pagrindo Iki Ilgaamžiškumo

Grindų betonavimas yra vienas svarbiausių statybos ar renovacijos etapų, nuo kurio tiesiogiai priklauso visų vėlesnių grindų dangų ilgaamžiškumas, lygumas ir komfortas. Nors pats betonavimo procesas dažnai atrodo nesudėtingas, didžiausios problemos kyla būtent dėl netinkamai paruošto pagrindo ar neįvertintų techninių niuansų. Tinkamai atliktas grindų betonavimas užtikrina ne tik tvirtą ir stabilų pagrindą, bet ir sudaro sąlygas efektyviam grindiniam šildymui, gerai garso izoliacijai bei ilgaamžei grindų dangai.

Grindų betonavimas reikalingas visais atvejais, kai siekiama suformuoti tvirtą, lygią ir apkrovoms atsparią grindų konstrukciją. Individualiuose namuose grindų betonavimas dažniausiai atliekamas ant grunto, ypač pirmame aukšte. Toks sprendimas leidžia suformuoti stabilų pagrindą, integruoti šilumos izoliaciją ir grindinį šildymą. Taip pat grindų betonavimas plačiai taikomas garažuose, sandėliuose, rūsiuose ir techninėse patalpose, kur grindys patiria didesnes mechanines apkrovas.

Svarbu suprasti, kad grindų betonavimas nėra vien tik betono išliejimas. Tai kompleksinis procesas, apimantis pagrindo paruošimą, sluoksnių suformavimą ir technologinių pertraukų laikymąsi. Tinkamas pagrindo paruošimas lemia, ar betonuotos grindys bus stabilios, lygios ir ilgaamžės. Net ir kokybiškas betonas nekompensuos neteisingai suformuotų apatinių sluoksnių. Kiekvienas iš šių sluoksnių turi būti įrengtas tiksliai pagal projektą ir techninius reikalavimus.

Grindų betonvimas yra paprasčiausiais būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas.

Pagrindo Paruošimas

Tinkamas pagrindo paruošimas prasideda dar prieš betono atvežimą į objektą. Šiame etape svarbiausia ne greitis, o tikslumas - kiekvienas netikslumas vėliau „atsikartos“ betono sluoksnyje.

Vienas svarbiausių etapų įrenginėjant betono grindis - tai tinkamas pagrindo paruošimas. Pagrindo ruošimas betoninėms grindims priklauso nuo konkretaus darbo objekto. Jeigu buvo senas pagrindas, pirmiausia yra pašalinami jo likučiai, nuplaunamos dulkės bei purvas. Visų pirma, atliekamas aukščio niveliavimas, kuriuo apsprendžiamas būsimų grindų aukštis ir ar jis sutaps su numatytais visos patalpos projektiniais aukščiais. Tik tiksliai apsprendus aukščius, pradedamas pagrindo lyginimo etapas: esant poreikiui, nukasamas perteklinis arba netinkamas grunto kiekis, užpilamas ir sutankinamas drenažinis žvyro pagrindas.

Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį.

Pirmiausia atliekamas grunto sutankinimas. Jei betonuojama ant grunto, jis turi būti tankinamas sluoksniais, naudojant vibroplokštę ar kitą tam skirtą įrangą. Minkštos vietos ar nevienodas tankinimas vėliau sukelia grindų sėdimą ir skilinėjimą. Ant sutankinto grunto formuojamas skaldos arba žvyro sluoksnis, kuris taip pat tankinamas. Šis sluoksnis paskirsto apkrovas ir užtikrina drenažą. Toliau klojama hidroizoliacinė plėvelė, kuri apsaugo betoną nuo gruntinės drėgmės. Plėvelės lakštai turi būti klojami su pakankamu užleidimu ir sandariai sujungti. Ant hidroizoliacijos montuojama šilumos izoliacija, dažniausiai naudojant EPS ar XPS plokštes. Izoliacija turi būti klojama glaudžiai, be tarpų, o jos stiprumas parenkamas pagal numatomas apkrovas. Prieš betonavimą būtina patikrinti ir pagrindo lygumą. Nelygumai kompensuojami ne betono sluoksniu, o dar pagrindo formavimo etape.

Kita lygaus betoninių grindų pagrindo alternatyva - tai juodgrindės. Jos liejamos tiesiai ant sutankinto žvyro ir tampa ypač tvirtu ir lygiu pagrindu betoninėms grindims.

Grindų betonavimas ant grunto yra vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų individualių namų statyboje, tačiau kartu ir vienas rizikingiausių, jei darbai atliekami atmestinai. Svarbiausia - užtikrinti, kad gruntas būtų stabilus ir nejudantis. Taip pat būtina atsižvelgti į gruntinio vandens lygį ir sklypo geologines sąlygas. Esant aukštam drėgmės lygiui, vien standartinės plėvelės gali nepakakti - tokiu atveju reikalingi papildomi hidroizoliacijos sprendimai.

Šiltinimo Medžiagų Pasirinkimas

Betoninės grindys nėra vien cemento masės sluoksnis. Įrengiant grindis kartu iš putų polistireno EPS 80-100 arba akmens ar stiklo vatos formuojama šilumos ir garso izoliacija.

Pirmame namo aukšte išlyginus ir tinkamai parengus gruntą, tiesiama polietileno plėvelė, apsauganti nuo galimos drėgmės, ir iš 10-20 cm putų polistireno klojamas izoliacinis sluoksnis. Apšiltinimui galima dėti 2-3 cm storio akmens vatą. Apšiltinimą akmens vata rinkitės, jeigu reikalinga gera garso izoliacija, kitais atvejais tinka putų polistirolas.

Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 polistireniniu putplasčiu. Jo pilnai pakanka buitinėms grindims. Skaičius reiškia, kad polistireninis putplastis gali atlaikyti 7 tonas į kvadratinį metrą. A++ namo grindų šiltinimui dažniausiai dedamas ne mažiau kaip 30 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais. Apatinis storesnis 20 centimetrų. Po polistireniniu putplasčiu dedama polietileno plėvelė.

Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą gerokai palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankintu žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas.

Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo ( gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm.

Šildomų grindų betonavimas reikalauja dar didesnio tikslumo, nes betonas šiuo atveju atlieka ne tik konstrukcinę, bet ir šilumos perdavimo funkciją. Pirmiausia būtina tinkamai paruošti šilumos izoliacijos sluoksnį. Po grindiniu šildymu naudojama izoliacija turi būti pakankamo tankio, kad atlaikytų betono ir eksploatacines apkrovas. Šildymo vamzdeliai ar kabeliai turi būti tvirtinami stabiliai, kad betonavimo metu jie nepakiltų ir nepasislinktų. Taip pat svarbu išlaikyti vienodą atstumą nuo šildymo elementų iki grindų paviršiaus, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai. Prieš betonavimą grindinio šildymo sistema paprastai užpildoma vandeniu ir laikoma slėgyje. Tai leidžia išvengti vamzdelių suspaudimo ir užtikrina, kad betono liejimo metu sistema išliks stabilios formos. Po betonavimo būtina laikytis betono kietėjimo režimo. Grindinis šildymas negali būti įjungiamas anksčiau nei leidžia betono gamintojas - per ankstyvas šildymas sukelia staigų drėgmės garavimą ir gali sukelti mikroįtrūkimus.

Armavimas ir Tvirtumo Užtikrinimas

Tinkamai parinktas betono sluoksnio storis ir armavimas yra būtini siekiant, kad grindys atlaikytų apkrovas ir ilgainiui neskilinėtų. Armavimo paskirtis - sumažinti įtrūkimų riziką ir paskirstyti apkrovas per visą grindų plotą. Armatūros tinklas turi būti įrengtas betono sluoksnio viduryje, o ne gulėti ant pagrindo.

Betoninės grindys kartu ir tvirtumo garantas. Patvarumui bei būsimų grindų eksplotacijai užtikrinti galimos įvairios alternatyvos. Visų pirma, vienas iš tvirtumo elementų - tai armavimo tinklo (15x15, 20x20 akių) klojimas, kuris įmontuojamas prieš liejant betono mišinį. Antras tvirtų grindų garantas - tai tinkamas betono mišinio parengimas. Technologinio proceso metu betono mišinys užpildomas stiprinančiu polipropileniniu fibro pluoštu.

Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.

Vis dažniau vietoj klasikinio armatūros tinklo naudojama polipropileninė fibra, įmaišoma į betoną dar betono mazge. Pluoštas padeda sumažinti susitraukimo įtrūkimus, stabilizuoja betono struktūrą stingimo metu ir pagerina paviršiaus vientisumą.

Technologiškai - galima, tačiau tai didelė klaida. Taip, armavimas rekomenduojamas beveik visais atvejais.

Betono Mišinio Paruošimas

Užmaišomas betonas su papildais. Kad betonas nesutrūkinėtų, jame įmaišomas polimerinis ar metalinis pluoštas (fibra). Betonas pilamas ant paruošto paviršiaus ir išlyginamas liniuote, gulsčiuku bei elektrine glaistykle.

Svarbūs betono mišinio komponentai:

• Cementas: Tai miltelių pavidalo medžiaga, kuri, sumaišyta su vandeniu, rišasi ir kietėja.
• Plautas smėlis: Smėlis turi būti kaip įmanoma geriau perplautas ir išvalytas nuo dulkių, purvo ir kitų teršalų.
• Vanduo: Kaip ir smėlis, vanduo, būtinai turi būti švarus ir be jokių papildomų priemaišų, kadangi jos gali susilpninti betono atsparumą.
• Armavimo plaušas (fibra): Tai yra polipropileno pluoštas, skirtas betono savybių gerinimo medžiaga, kuri padeda jam vėliau neskilti ir neįtrūkti.
• Plastifikatoriai ir modifikatoriai: Plastifikatoriai šildomoms grindims. Šis priedas sumažina vandens poreikį mišinyje, todėl grindys mažiau skilinėja.

Papildomos medžiagos:

• Armavimo tinklas: Saugo grindis nuo įtrūkimų, apsaugo vamzdžius, laidus ir apšiltinimo medžiagas.
• Izoliacinė (kompensacinė) juosta: Grindys negali tiesiogiai liestis su sienomis, kadangi plėsdamasis betonas pradės stumi sienas. Tam, kad betonas nepratekėtų, yra klijuojama speciali juosta.
• Polietileno plėvelė: Ji reikalinga, kad betone neatsiratsų plyšių ir nesiskverbtų drėgmė.
• Putų polisterolis EPS100: Naudojamas apšiltinimui.
• Akmens vata: Naudojama apšiltinimui ir garso izoliacijai.
• Ekstruzinis polistireninis putplastis XPS.
• Keramzitas: Tai molio granulės, kepintos aukštoje temperatūroje.

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą. Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui. Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms.

Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6-7 savaites. Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas.

Šildomų Grindų Betonavimas

Šildomų grindų betonavimas bute ar name yra gan sudėtingas procesas, todėl būtų geriau jį patikėti profesionalui. Šildomoms grindims betonuoti įprastai dedami du šiltinimo sluoksniai (putplasčio plokštės). Būtina naudoti specialius šildomoms grindims skirtus plastifikatorius. Betonuojant temperatūra negali būti didesnė nei 25 laipsniai.

Šildomų grindų betonavimo etapai:

1. Paviršiaus paruošimas: Išlyginamas paviršius, sutankinamas gruntas. Šildomų grindų pagrindas turi būti stiprus, švarus ir sausas.
2. Šilumos izoliacinių medžiagų sudėjimas.
3. Grindų betonavimas.

Garažo Grindų Betonavimas

Garažo grindų betonavimas yra ypatingas tuo, jog turi būti atliktas ypač kompetetingai, nes garažo grindys turi atlaikyti dideles apkrovas. Garažo grindims rekomenduojama kloti 8-10 cm. Betoninės grindys turi būti padengtos poksidine ar poiuretanine danga. Tai gali būti dažai, guminė danga, pabarstai. Ši danga taip pat apsaugos nuo įtrūkimų, išblukimų, skilimų, ji yra pakankamai nebrangi ir lengvai padengiama.

Problemos ir Sprendimai

Didelė dalis grindų problemų išryškėja ne iš karto, o po kelių mėnesių ar net metų, kai betonas jau eksploatuojamas. Tokiais atvejais taisymas tampa sudėtingas ir brangus, nes dažnai tenka ardyti jau įrengtas grindų dangas. Svarbu suprasti, kad dauguma šių klaidų atsiranda ne dėl medžiagų kainos taupymo, o dėl žinių ar patirties trūkumo.

Dažnai pasitaikanti problema - trupanti betono danga. Taip gali atsitikti dėl netinkamo žvyro ir betono santykio arba naudojant per silpną betoną. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti specialias priemones, kurios sustiprintų paviršių.

Kitas iššūkis - įtrūkimai betone. Siekiant to išvengti, būtina naudoti armavimo plaušą (fibrą) ir tinkamai paruošti betono mišinį.

Betonavimo Darbų Kainos

Grindų betonavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo objekto sudėtingumo, naudojamų medžiagų ir darbų apimties. Svarbu suprasti, kad pigiausias pasiūlymas nebūtinai reiškia geriausią sprendimą.

Betonavimo darbų kaina gali svyruoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip plotas, naudojamos medžiagos ir darbų sudėtingumas.

Ši grindų betonavimo samata nėra pilnai tiksli. Iš individualiai skaičiuojamų išlaidų bus žvyro ir smėlbetonio atvežimas. Lyginimui greičiau bus samdant bobcat krautuvą, tačiau ir jam reikėtų skaičiuoti atvežimą. Taip pat ar atvažiuos Bobcat dėl kelių valandų darbo. Reikės grunto vibropreso, jo nuoma ir atvežimas. Grindų betonavimo darbų kaina skaičiuota ant jau paruošto pagrindo. Papildomai kainuos jei bus samdomas žvyro lygintojas, šiltinimo klojėjas. Taip pat betonuotojai dažniausiai neatveža betoną, 100 maišų atvežti reikės nuomotis priekabą ir suvažinėti kelis kartus.

Eksploatacija ir Priežiūra

Net ir techniškai teisingai išbetonuotos grindys gali prarasti savo savybes, jei po liejimo nebus laikomasi pagrindinių eksploatacijos ir priežiūros taisyklių. Vaikščioti galima po 24-48 val., tačiau pilną stiprį betonas pasiekia per 28 dienas. Grindų dangą galima kloti tik tada, kai betonas pasiekia leistiną likutinę drėgmę.

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas:

• Vinilas: tai danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas nuo dulkių. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims.
• Laminatas: viena populiariausių grindų dangų Lietuvoje dėl savo kainos ir montavimo paprastumo. Jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai. Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono, naudojant specialų paklotą, skirtą tokioms sistemoms. Ant jos galima kloti tiek laminatą, tiek vinilą, jei danga leidžia tokį šildymą.
• Parketlentės: montuojamas su paklotu arba klijuojamas tiesiai ant betono. Jei betonas yra ant šildomo pagrindo, reikėtų rinktis daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus nei masyvi mediena.

Tvarūs Sprendimai Betonavimui

Statyba yra pakankamai inertiškas sektorius. Tačiau klimato kaita ir su tuo susijusios problemos vis intensyviau keičia ir inertišką mąstymą. Kadangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, aukštesnė energinio naudingumo klasė pastatams tapo privaloma. Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai.

Betonas ir plienas yra plačiausiai naudojamos medžiagos statybų sektoriuje, bet jos taip pat yra ir imliausios energijos, taip didinant CO2 išmetimą į atmosferą. Betonas yra antras plačiausiai naudojamas produktas pasaulyje po vandens.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms. Ji siūlo šiuolaikiškus tvarius sprendimus betonavimo darbams. „Naudojant šiuos sprendinius ir medžiagas, prisidedama prie CO2 emisijos mažinimo, - sako Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“ vadovas. Lyginat su plienine fibra ir pluoštu - polipropilenu armuotas betonas yra atsparesnis ir ilgiau tarnauja. Polipropileno fibros reikia daug mažiau nei plieno fibrų: su 1 t plieninių fibrų galima suarmuoti 40 kub. metrų betono, o su 1 t polipropileno fibrų - net 333 kub.m betono. Kalbant apie pamatus, armatūros kiekį, reikalingą įrengiant polinius, plokštuminius ar tiesinius pamatus individualiuose namuose, daugiaaukščiuose pastatuose, įvairiuose sandėliuose ar kituose statiniuose, galima sumažinti beveik perpus.

Lyginant su plienine armatūra polipropileno gamyboje į atmosferą išmetama daug mažiau CO2, todėl pastatai, kuriuose naudojamas polipropileno fibra Durus armuotas betonas, nesunkiai gali pretenduoti į tvarių žaliųjų pastatų grupę. Mokslo tyrimai, 2020m. atlikti Danijos technologijų universiteto kartu su inžinerinių kompanijų COWI ir Ramboll inžinieriais parodė, kad tam pačiam kiekiui betono suarmuoti, naudojant polipropileno fibrą Durus EasyFinish, į aplinką išmetama 70-90% mažiau CO2, lyginant su armavimu armatūros tinklu ar plieniniu pluoštu. Tad galima tiksliai apskaičiuoti sutaupomą CO2 kiekį kiekvienam projektui.

Nors grindų ir lauko aikštelių armavimui PP Baltic teikiami sprendiniai jau naudojami eilę metų, projektuotojams vis dar sunkiai įsivaizduojama, kaip polipropileno fibrą galima naudoti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, vėjo jėgainių ir pan. pamatuose. „Rangovams pateikiame kvalifikuotų specialistų atliktus skaičiavimus, parenkame betono klasę, betono sluoksnio storį, reikalingą polipropileno fibros kiekį ir kt. Polipropileno fibros panaudojimas yra pagrįstas būtinais skaičiavimais, kuriuos atlieka danų inžinerinė kompanija PPCD www.ppcd.dk , o technologija apdrausta“, - sako A.

Polipropileno fibros privalumai:

• Mažesnis CO2 išmetimas gamybos metu
• Mažesnis armatūros kiekis
• Betono atsparumas ir ilgaamžiškumas
• Galimybė pretenduoti į tvarių žaliųjų pastatų grupę

CO2 išmetimas armuojant betoną:

tags: #garazo #grindu #armavimas