Kur dabar pirkti nekilnojamą turtą Lietuvoje?

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kasmet darosi aktyvesnė. Šiandien galite investuoti į nekilnojamąjį turtą, o nekilnojamojo turto agentūra - Capital yra pasirengusi padėti išsirinkti patį geriausią, būsto nuomos ar jo pirkimo variantą. CAPITAL - tai nekilnojamojo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes.

Atsižvelgdami į kiekvieno kliento poreikius, mes siūlome labai platų nekilnojamo turto asortimentą, kurį bus lengviau išsirinkti padedant profesionaliems, supratingiems bei savo darbą puikiai išmanantiems brokeriams. Bendradarbiaujant su Capital, jums nebereikės sukti galvos ar tuo labiau švaistyti ilgas valandas ieškant optimaliausio sprendimo. Mūsų svetainėje galite lengvai ir greitai susirasti jums patinkantį brokerį, su juo susisiekti, o kitą ar jau tą pačią dieną, keliauti apžiūrėti jus dominančius pasiūlymus.

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga

Šie metai ir antra 2024-ųjų pusė komercinio NT investicinių sandorių rinkoje atrodo kaip atsispyrimas nuo dugno. Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius.

Nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir taip toliau. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai: tai gali būti sklypai, patalpos ir panašiai.

Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas, į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases. CAPITAL brokeriai Lietuvoje jums padės parduoti, įsigyti arba išnuomoti bet kokios rūšies nekilnojamąjį turtą - nuo buto sename daugiabutyje iki prabangaus ir išskirtinio būsto senamiestyje. Nesvarbu, esate fizinis asmuo ar atstovaujate įmonę.

Būsto kainų pokyčiai didmiesčiuose

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 8,2% (2025 metų liepos metinis augimas siekė 7,2%).

2025 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,2%, 0,9%, 0,8%, 1,5% ir 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.813 Eur (+33 Eur/m²), 1.977 Eur (+18 Eur/m²), 1.842 Eur (+14 Eur/m²), 1.234 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.216 Eur (+22 Eur/m²). Per metus (2025 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 7,4%, Kaune - 10,5%, Klaipėdoje - 8,2%, Šiauliuose - 8,4% ir Panevėžyje - 9,6%.

2025 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,7%, 0,7%, 0,3% ir 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.780 Eur (+12 Eur/m²), 1.959 Eur (+33 Eur/m²), 1.828 Eur (+12 Eur/m²), 1.216 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.194 Eur (+2 Eur/m²). Per metus (2025 metų liepos mėnesį, palyginti su 2024 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 6,3%, Kaune - 9,4%, Klaipėdoje - 7,3%, Šiauliuose - 7,5% ir Panevėžyje - 7,6%.

Lietuvos regionai

Būsto kainų palyginimas didmiesčiuose (2025 m. rugpjūtis)

Paskolų prieinamumas ir rinkos aktyvumas

Šalies būsto rinka šiuo metu išgyvena savo aktyviausią periodą per pastaruosius trejus metus. Būsto paskolų palūkanos yra sugrįžusios į 2022 metų rugsėjo mėnesio lygį ir bendras skolinimosi mastas pasiekė dar anksčiau nematytas apimtis.

Naujausi rinkos duomenys rodo, kad šalies būsto rinkos atsigavimo tempas nelėtėja. Tai lemia ir tai, kad vis daugiau kapitalo keliauja būtent į nekilnojamojo turto sektorių. Akivaizdu, kad būsto rinkos atsigavimą skatina gerėjantis paskolų prieinamumas, o naujų būsto paskolų ir toliau išduodama rekordiškai daug.

Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma šių metų liepos mėnesį sudarė 3,64%, o per mėnesį suteiktų naujų būsto paskolų suma pirmą kartą istorijoje viršijo 300 mln. eurų ribą (323 mln. eurų). VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą šalyje namų įsigyta 17% daugiau, o butų - net 35% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais.

Investiciniai projektai ir nauji būstai

Šiandien galite investuoti į Kvartalą "Saulės Kalva" Klaipėdoje. Taip pat rinkoje atsiranda naujų projektų, tokių kaip:

• Modernus slėnis: PARDUODAMI NAUJOS STATYBOS A+ KALSĖS NAMAI SU DALINE APDAILA. GALIMA RINKTIS TIEK IŠ SUBLOKUOTŲ, TIEK IR IS ATSKIRAI STOVINČIŲ NAMŲ.
• Slėnio apartamentai: Projektas „Slėnio apartamentai“ siūlo šviesius, erdvius 3-4 kambarių butus nuo 53.78 iki 126,3 m² ploto, su funkcionaliu išplanavimu, mansardomis.
• Salve: Kuriamės Aguonų gatvėje, kur kiekviena pastato detalė pasakoja savą istoriją, kur storos sienos sergės.
• Svajonių slėnis: Adresas - Bazilikų g., Raudonėlių g., Mairūnų g., Stanaičių k. Garliavos sen., Kauno r. sav. Plotas - 105.46 kv.m.
• City10: Patogumai, kurie keičia kasdienybę Šalia Skulptūrų parkas, Kar Kar parkas, prekybos centrai, darželiai, mokyklos Puikus susisiek.

Taip pat galima rinktis iš tokių projektų kaip Pilaitės namai, Vilniaus Džiazas, Horizontai, Gardino 22 ir eMarketCity.

• Pilaitės namai: Tai naujas, pilnai išvystytas kvartalas, kurį sudaro 39 kotedžai, kiekvienas su nuosavu sklypu, mažaaukštis daugiabutis bei planuojama ugdymo įstaiga.
• Vilniaus Džiazas: Tai būsto projektas, keičiantis Senamiesčio prieigas ir harmoningai įsiliejantis į istorinį Vilniaus centrą - vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno.
• Horizontai: Modernus, funkcionalus ir tvarus kompleksas, orientuotas į tarptautinį 15 minučių koncepto standartą - tokį kvartalą, kuris būtų patogus ir gyventi, ir dirbti bei atitiktų visus modernaus miestiečio poreikius.
• Gardino 22: Sukurtas tvariai ir su didele pagarba aplinkai, nedidelis 15 butų daugiabutis, vystomas žmogui, norinčiam jausti ryšį su gamta.
• eMarketCity: Internetinės ir didmeninės prekybos miestelis ,,eMarketCity“ orientuotas į vidutines ir smulkias įmones, kurios ieško sandėlio, biuro ir prekybinių patalpų vienoje vietoje.

Kada geriausia pirkti būstą?

Priėmus sprendimą įsigyti būstą susiduriama su dilema, išsirinkti namus ir pirkti juos jau dabar ar luktelėti geresnių sąlygų. Visgi, anot brokerės Marinos Plečkaitienės, jeigu būstas yra perkamas siekiant pagerinti savo ir šeimos gyvenimo sąlygas, visada yra geras laikas jį įsigyti.

„Pirmiausia, įprastai namas perkamas ilgam laikui, dažnu atveju įsigijamas imant banko kreditą 20-30 metų. Jau vien per 10-ies metų laikotarpį būsto kainos Vilniuje, tikėtina, nemažai išaugs ir jūsų turto vertė atitinkamai padidės. Be to, dabar yra labai geros kreditavimo sąlygos, banko maržos kone 1 proc.

Nekilnojamojo turto kainos gali mažėti blogėjant ekonominei situacijai šalyje, tačiau nors tuo metu pirkėjai norėtų įsigyti būstą už patrauklesnę kainą, juos gali sustabdyti pasikeitusi asmeninė finansinė situacija.

Būsto pirkimas

Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą. Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.

SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:

• Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
• Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
• Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
• Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m

Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų. Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR. Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.

Nekilnojamo turto skelbimai

Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse: aruodas.lt, alio.lt, capital.lt, domoplius.lt, ntportalas.lt, realu.lt, skelbiu.lt ir kitose.

Būsto pirkimo procesas

Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.

Capital NT agentūra

Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.

Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).

SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.

Žemės pirkimas Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?

• Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
• Fiziniai asmenys:
  • ES ir EFTA valstybių narių piliečiai;
  • Nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai;
  • Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai

Žemės paveldėjimas Lietuvoje

Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.

Raktai. Lietuvos būsto kainos per 15 metų išaugo 202 proc.

Amžiaus klausimas - ar dabar pirkti svajonių būstą, ar dar palaukti geresnių laikų? Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tie laikai, deja, linkę tik sunkėti, o lauktos mažesnės kainos taip ir neatėjo. Kai kurie ekspertai tokį reiškinį net apibūdina fraze: „Tinkamiausias laikas įsigyti būstą buvo vakar“.

Jau dabar ekonomistai neslepia, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos ilgalaikėje perspektyvoje tik augs, o kainos bus gerokai viršijančios gyventojų gaunamas pajamas[1]. Štai Lietuvoje būsto kainos per pastarąjį pusantro dešimtmečio padidėjo 202 proc., rodo naujausi Europos statistikos duomenys. Ekspertai sako, kad tokia tendencija nėra netikėta, o kainų augimą lemia tiek istorinis kontekstas, tiek rinkos pokyčiai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad prieš 10-15 metų nekilnojamojo turto rinka buvo silpna: pasiūla menka, statybos segmentas daugiausia orientuotas į ekonomišką būstą, o projektų buvo nedaug. Todėl dabartinis kainų lygis vertinamas palyginti su žema bazine riba.

Antrasis veiksnys - euro įvedimas 2015 m., kuris sustiprino pasitikėjimą rinka ir pritraukė tarptautinius investuotojus. Nauji projektai pasižymi aukštesne kokybe, geresne infrastruktūra ir didesniais energinio efektyvumo standartais.

Šiuo metu kainos esą atspindi ne tik pačią būsto vertę, bet ir kokybę, architektūrą bei gyvenamąją aplinką. Didžiausias kainų šuolis fiksuotas pastaruosius 4-5 metus, o bendra tendencija rodo nuoseklų rinkos augimą.

Būsto nuomos kainos didmiesčiuose rėžia visas įmanomas „lubas“

Jau nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis, kuris smarkiai paveiks ne tik brangiausius gyvenamuosius būstus, bet ir komercinį turtą. Savivaldybės nustatys tarifus nuo 0,5 iki 3 proc., priklausomai nuo objekto vertės, o progresyvus apmokestinimas galios ir antriesiems ar vėlesniems gyvenamiesiems objektams, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų. Apleistam turtui taikomi dar didesni tarifai, siekiant skatinti efektyvų turto naudojimą.

Komercinis nekilnojamasis turtas patirs tiesioginį finansinį spaudimą - didesnis mokestis reiškia augančias sąnaudas nuomininkams ir investuotojams. Verslo objektų savininkai turės atsižvelgti į naujas tarifas planuodami nuomos kainas, o tai gali lemti didesnes išlaidas galutiniam vartotojui. Viena iš pasekmių - biuro, parduotuvės ar sandėlio nuoma didmiesčiuose ir kurortuose gali brangti, atspindėdama augančias turto eksploatacijos išlaidas.

Gyventojams naujovės taip pat reiškia spaudimą nuomos rinkoje. Didesnės NT vertės didmiesčiuose ir kurortuose - kai kurių objektų kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo iki 120 proc. - jau dabar kelia nuomos kainas. Plačiau apie tai skaityti galite čia:

Į ką atkreipti dėmesį perkant NT?

Ekspertai pabrėžia, kad renkantis nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, svarbiausia atsižvelgti į jo lokaciją. Didmiesčiuose, kaip Vilnius ir Kaunas, būstai populiarūs dėl darbo galimybių, infrastruktūros ir nuomos paklausos. Kurortuose, pavyzdžiui, Palangoje ar Druskininkuose, verta rinktis turtą, kuris yra arčiau jūros, gerai išvystytos infrastruktūros ir pramogų, nes tai lemia tiek gyvenimo kokybę, tiek investicinę grąžą[2].

Būsto tipas taip pat turi didelę įtaką pasirinkimui. Butai miestuose dažniausiai patrauklūs dėl patogumo, gerų susisiekimo galimybių ir prieinamos kainos, o namai ar kotedžai priemiesčiuose ir kurortuose suteikia daugiau privatumo, erdvės bei poilsio galimybių. Prieš perkant, verta įvertinti savo poreikius: ar būstas skirtas nuolatiniam gyvenimui, šeimos susibūrimams, ar planuojate investuoti ir nuomoti.

Tiesa, įsigyjant savo NT, būtinas finansinis ir teisinis pasiruošimas. Svarbu suplanuoti biudžetą, įvertinti paskolos galimybes ir pasirūpinti pradiniu įnašu. Teisiniai aspektai - notarų patikrinimai, registracija žemės registre ir turto statuso tikrinimas - užtikrina, kad pirkimas bus saugus.

tags: #kur #dabar #pirkti #nekilnojama #turta