Šiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti senos statybos namo energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai apšiltinti 500 kv.m senos statybos namą, kad jis atitiktų šiuolaikinius standartus.
Energiniai reikalavimai ir jų svarba
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ klasė. A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti.
Reikalavimai reikalavimais, bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. naujiems statomiems pastatams (jų dalims); rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
Kada privaloma sertifikuoti pastatą?
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:
- Užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.
Pagrindiniai šiltinimo etapai
Norint efektyviai apšiltinti senos statybos namą, reikia atsižvelgti į kelis pagrindinius etapus:
- Stogo šiltinimas: Stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, nuo jo didžiąja dalimi priklauso, kiek jūsų namas praranda šilumos.
- Sienų šiltinimas: Sienų šiltinimas padeda sumažinti šilumos nuostolius per pastato atitvaras.
- Grindų šiltinimas: Grindų šiltinimas taip pat svarbus, ypač jei namas turi rūsį ar yra ant grunto.
- Langų ir durų sandarinimas: Langų ir durų sandarinimas padeda išvengti skersvėjų ir šilumos nuostolių.
- Pamatų šiltinimas: Neužtenka juos tik apšiltinti iki žemės, tačiau įrengti ar atnaujinti ir hidroizoliaciją kuri apsaugotų pamatą ir tuo pačiu visą pastatą nuo žemės drėgmės įsiskverbimo.
Stogo šiltinimas
Pasak dr. A. Endriukaitytės, populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras); paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
Šlaitiniuose stoguose, kai naudojama mažai vandens garams laidi hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias mineralinės vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būtine mažesnis kaip 50 mm.
Jeigu statote namą su nenaudojama šalta palėpe, šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa paprasta: naudojama tik hidroizoliacija, virš jos suformuojamas oro tarpas bei stogo danga. Šiltinimo sluoksnis įrengiamas ant perdangos.
Sienų šiltinimas
Pavyzdys: Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
Kokios dažniausios stogo įrengimo klaidos? Jos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, bet gerokai vėliau - kartais tik po žiemos ar net po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo.
Skydiniams namams taikomi šiltinimo sprendimai ir medžiagos gali skirtis nuo mūriniam namui taikomų sprendinių. Tuomet pradėkite tvarkyti atskiromis atitvaromis: pvz., sienas, stogą, grindis. Pirmiausiai todėl, kad langai turi būti statomi į šiltinimo sluoksnį, o ne į laikančiąją sienos dalį.
Grindų šiltinimas
Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Grindų ant grunto šiluminė varža 7,501 (W/(m2K)).
Pamatų šiltinimas
Pamatai apšiltinti iš išorės ekstruzinio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu, 20 cm. Putplasčio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Deklaruojama putplasčio šilumos aidumo vertė yra 0,037 W/mK. Pamatų rostverko padas apšitintas 10 cm ekstruziniu putplasčiu, o pamatų rostverko vidinė dalis apšitinta taip pat 10 cm ekstruziniu putplasčiu, kurių projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
Šiltinimo medžiagos
Stengdamiesi savo būstą padaryti šiltesnį, žmonės dažniausiai rūpinasi jo šiltinimo būdais ir medžiagomis. Taip ir statant arba renovuojant namą: atmestinai pažiūrėjus į tinkamą jo sandarinimą, kad ir kaip gerai apšiltinsi, kad ir kokiomis puikiomis medžiagomis - sušildytas patalpų oras (šiluma) vis tiek pabėgs.
Naujausios technologijos leidžia atlikti dvi funkcijas iš karto: ir užsandarinti, ir apšiltinti; turiu galvoje oro barjerines medžiagas, tokias, kaip purškiamas "GAMO" termoputas.
Putų poliuretanas
Darome tokius darbus putų poliuretanu, naudotume apie 20kg/m3 tankio pusiau atvirų porų poliuretaną. Tai efektyviausia šiluminė izoliacija - jokia kita medžiaga geresnė tikrai nebus.
Sandarinimo darbai
Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį: "Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.
Vėdinimas
Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h).
Langų ir durų pasirinkimas
Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė. Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
Šildymo sistemos
Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ant grindinio šildymo skirstymo kolektorių. Būtinas patalpų arba išorės termostatas.
Rekuperacija
Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3. Šildymui naudojamas elektrinis kaloriferis.
Saulės elementai
Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.
Energinio naudingumo rodikliai
Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W.
Medžiagų pasirinkimas
Kokius blokelius rinktis namo sienoms - kiekvieno individualaus namo statytojo apsisprendimas. Dažniausi pasirinkimo kriterijai - kaimyno namas, rekomendacijos ir blokelių kaina. Kainos kriterijus neturėtų būti lemiamas, nes sienų medžiagos kokybė, nors konstruktyvas ir uždengiamas apdaila, turi įtakos eksploatacinėms savybėms, kurios tampa svarbios vėliau, apsigyvenus name.
Pagrindiniai statybinių blokelių tipai yra: akytojo betono, silikatiniai, keraminiai, keramzitiniai, betoniniai. Visų pirma žinotina, kad yra mažesnio ir didesnio tankio blokeliai. Medžiagos tankis apsprendžia blokelių stiprumines ir šilumines savybes: kuo blokelių tankis ir šilumos laidumo koeficientas mažesni, tuo blokeliai šiltesni.
Apšiltinti blokeliai
Tradicinių blokelių mūrą būtina apšiltinti, dėl to susidaro daugiau darbo etapų - ne tik sienų mūrijimas, bet ir šiltinimas, kuris reikalauja daugiau laiko, medžiagų ir profesionalumo. Blokelių gamintojai netruko surasti išeitį - ėmė gaminti apšiltintus blokelius. Apšiltinti blokeliai sudaryti liktinių klojinių principu, kai šiltinimo medžiaga tarnauja kaip klojinys, o laikančiąją funkciją atlieka į vidaus tarpą užliejamas betonas, kuris sukuria monolitinę konstrukciją.
Individualūs namo projektai
Kodėl reiktų rinktis individualų, o ne kartotinį namo projektą? Geras architektas pirmiausia analizuoja sklypą, ir tik paskui galvoja apie namo architektūrą ir projektavimą. Planuojant statyti nuosavą namą sklype, žinotina, kad nuo statinio konstruktyvo medžiagos priklauso namo svoris ir per pamatus perduodama konstruktyvo apkrova į gruntą.
Pamatų tipai
Pamatų tipo pasirinkimas iš esmės priklauso nuo grunto, dėl šios priežasties privalomi grunto tyrimai. Lietuvoje anksčiau visuotinai naudotus juostinius pamatūs išstūmė gilieji poliniai pamatai, kuriuos sudaro į tvirtą gruntą besiremiantys atskiri poliai, viršuje sujungti monolitinio gelžbetonio juosta - rostverku. Pamatinius blokelius rostverkui galima įsigyti GKG3.
Prieš porą dešimtmečių pradėti įrenginėti plokštuminiai pamatai, kuomet vientisa pamatų plokštė formuojama po visu namo plotu. Ant tokių pamatų namo apkrovos pasiskirsto tolygiai. Plokštuminiai pamatai ypač naudingi tuo atveju, jei sklype yra silpnas gruntas ir polius tektų gręžti labai giliai.
Svarbūs patarimai
- Prieš atliekant pastato šiltinimą, būtina išspręsti drėgmės patekimą imantis atitinkamų priemonių.
- Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilumą izoliuojančią medžiagą ir jos storį, kuris yra apskaičiuotas ir suprojektuotas specialistų.
- Namo atnaujinimo išlaidos nebus vienintelis jūsų laukiantis finansinis dalykas, todėl tam reikia nusiteikti iš anksto.