Valstybinės žemės pirkimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reglamentuojamas įstatymais ir nustatytomis procedūromis. Šiame straipsnyje atskleidžiami visi svarbiausi aspektai, susiję su valstybinės žemės įsigijimu tiek verslui, tiek ūkininkams, tiek privatiems asmenims.
Valstybinės žemės pardavimas yra griežtai reglamentuojamas procesas, kurį vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pagrindinė taisyklė teigia, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, tačiau yra nemažai išimčių, leidžiančių įsigyti žemę be aukciono.
Valstybinės žemės pirkimas gali vykti dviem pagrindiniais būdais: aukciono būdu arba be aukciono. Kiekvienas būdas turi savo specifinius reikalavimus ir sąlygas.
Nuo 2024 metų kovo mėnesio valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ankstesniais metais šią funkciją vykdė valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.
Žemės Ūkio Paskirties Valstybinės Žemės Pirkimas Be Aukciono
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimas be aukciono yra ribotas - laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė iš principo neparduodama.
Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius. Jiems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, būtini šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.
Asmeninio ūkio žemės naudotojai taip pat turi teisę be aukciono pirkti jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.
Jei pataisos būtų priimtos, pirmenybė įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus būtų suteikta ūkininkams, kurie jau yra įsigiję mažesnį valstybinės žemės ūkio paskirties plotą, ne trumpiau kaip trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą ir tai gali pagrįsti dokumentais. Vienas asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Šiuo metu Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Parduodant šiuos plotus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų. Tikimasi, jog įsigaliojus pakeitimams sumažėtų apleistų žemės plotų, o pajamos iš pardavimo būtų skiriamos Valstybės gynimo fondui.
Kol kas diskusijos, kokio ploto sklypus būtų galima įsigyti, tęsiasi. Kaip šiuos pokyčius vertina ūkininkai? Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, jog labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla. Šiuo metu valstybinę žemę gali įsigyti tik greta esančių sklypų savininkai, o tai stabdo naujų ūkių kūrimąsi. Pasak V. Buivydo, pokyčiai reikalingi, tačiau jie turi būti gerai apgalvoti ir nekenkti valstybės interesams.
„Zanavykų bankelio“ valdybos narys, Šakių rajono ūkininkas Rimantas Sinkevičius prisiminė, jog galimybė be aukciono įsigyti iki 3 hektarų dydžio į ūkininkų sklypus, įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus atsirado 2023 m. Jis pats buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau tuo metu jo nuomojami sklypai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl žemę buvo leista tik toliau nuomotis. Pasak R. Sinkevičiaus, nors žemės nuomos sąlygos šiuo metu yra aiškios ir priimtinos, nuosavybė vis tiek išlieka tvaresnis sprendimas.
„Žemės ūkio paskirties žemę šiandien galima nuomotis 25 metams. Dabartinė nuomos kaina tokia pati kaip nuomojantis iš privataus asmens. Prieš dešimtmetį buvo kitaip: valstybės žemė būdavo nuomojama gerokai pigiau, tačiau pastaruosius penkerius metus nuomos kaina jau atitinka situaciją rinkoje. Dabar viskas pasikeitė. Ir vis dėlto - nuosava žemė užtikrina ilgaamžę vertę. Aš šiandien galiu nuomotis žemę, bet kas žino, ar mano sūnus, paveldėjęs ūkį, ateityje galės tą daryti tomis pačiomis sąlygomis. Nuosavybė - garantuota vertė. Be to, kyla tiek žemės, tiek ir nuomos kainos“, - dėstė R. Sinkevičius.
Klaidos, kurių reikėtų vengti renkantis ūkį ar sodybą | Joel Salatin
Ūkininko ūkyje - apie 360 hektarų deklaruojamos žemės, iš jų 5 hektarai valstybiniai sklypai, kuriuos jis nuomojasi. Dauguma šių sklypų nedideli, maždaug po 20 arų, keli siekia hektarą.
Kaip pastebi pašnekovas, iki šiol išlikę nemažai nesuformuotų valstybinės žemės plotų. „Deklaruojant pasėlius, tas aiškiai matosi. Tokie sklypai nėra įteisinti: neatlikti geodeziniai matavimai, jie neįregistruoti kaip valstybės turtas. Jei valstybė norėtų juos parduoti, visų pirma, tuos sklypus reikėtų suformuoti kaip atskirus turto vienetus. Neabejoju, jei būtų leidžiama įsigyti daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, nemažai ūkininkų tuo pasinaudotų, visų pirma, turintys santaupų ar galintys pasiskolinti. Juk tai investicija į savo ūkį, jo stabilumą. Kartu - ir parama valstybei, kuri iki šiol už šiuos sklypus realių pajamų beveik negaudavo“, - komentavo R. Sinkevičius.
Tiesa, kaip pastebi ūkininkas, Šakių rajone įsiterpę valstybinės žemės plotai nedideli, todėl didelės konkurencijos čia nesitikima. „Vietos ūkininkai sumokės rinkos kainą, nes tik jie ir bus suinteresuoti įsigyti tokius sklypus. Dabartinės Registrų centro nustatytos vertės gana tiksliai atitinka rinkos kainas - be to, jos nuolat atnaujinamos. Žemės ūkio paskirties žemė brangsta, o jos poreikis tik auga. Žinoma, labai svarbu, jog ir mokėjimo tvarka būtų palanki - ypač mažesniems ūkiams. Išdėstytas mokėjimas ar galimybė gauti paskolą žemei įsigyti tikrai palengvintų procesą“, - dėstė pašnekovas.
Šakiuose uždarius paskutinį komercinio banko klientų aptarnavimo skyrių, kredito unija „Zanavykų bankelis“ - vienintelė finansines paslaugas teikianti įstaiga, kurioje su specialistais galima pasikonsultuoti gyvai ir nelaukiant eilėje aptarti aktualias finansines paslaugas bei žemės ūkio modernizavimui, stiprinimui bei plėtrai aktualius sprendimus.
„Kreda“ grupės kredito unijose teikiamos paskolos apyvartinėms lėšoms investicijoms į žemės ūkio techniką ir įrangą. Investicijoms į žemės ūkio valdas paskolos suteikiamos iki 30 metų, investicijoms žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti - iki 10 metų.
„Kreda“ grupės kredito unijos, veikdamos regionuose, yra arti savo narių, todėl puikiai supranta jų rūpesčius ir išmano žemės ūkio sektoriaus specifiką. Ūkininkams visoje Lietuvoje teikiame lengvatines paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat palankiomis sąlygomis, iki 30 metų laikotarpiui, siūlome investicines paskolas žemės ūkio paskirties žemei ar miškui bei miško žemei įsigyti.
Atsižvelgiant ir į papildomų lėšų gynybai poreikį, yra parengti teisės aktų projektai, kuriais siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas. „Jei ūkininkams būtų suteikta galimybė įsigyti nuomojamus ar šalia esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neabejoju, jog galimybė pasiskolinti palankiomis sąlygomis ir žemę įsigyti, jiems būtų išties svarbi“, - sakė M. Mikelionienė.
Ūkininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ar kurie planuoja investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, taip pat gali kreiptis dėl finansavimo. Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo pasidalytos rizikos paskolos, kurias teikia „Kreda“ grupės kredito unijos, skirtos užsiimantiems žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.
Įsiterpusių Žemės Plotų Įsigijimas
Viena iš svarbiausių valstybinės žemės pirkimo be aukciono galimybių yra įsiterpusių žemės plotų įsigijimas. Nuo 2020 metų sausio įsigalioję pakeitimai padidino įsiterpusių žemės plotų maksimalų dydį nuo 1 hektaro iki 3 hektarų.
Tai suteikė žemės savininkams daugiau galimybių optimizuoti savo žemės valdas ir formuoti kompaktiškesnius žemės masyvus.
Svarbu pažymėti, kad įsiterpusiu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas.
Žemės ūkio paskirties žemė
Kitos Paskirties Valstybinės Žemės Pirkimas
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Valstybinės žemės pirkimas taip pat galimas, jeigu žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Nuo 2024 metų sausio įsigaliojo nauja redakcija, kuri numato konkrečius atvejus, kai esant apleistiems statiniams ar įrenginiams, jiems sunykus arba kai jų paskirtis neatitinka suformuoto ir naudojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, asmeniui suteikiama teisė jį išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.
Valstybinės Žemės Pirkimo Kaina
Valstybinės žemės pirkimo kaina formuojama pagal individualų turto vertinimą arba pagal masinio vertinimo duomenis. Fiziniams asmenims, kuriems nustatytas nedarbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė pardavimo kaina.
Valstybinės Žemės Nuoma
Valstybinės žemės pirkimas ne visada yra vienintelis sprendimas - dažnai racionaliau žemę išsinuomoti. Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį, arba turintys nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
Valstybinės žemės nuomos terminas gali būti ne ilgesnis kaip 25 metai. Prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo.
| Sritis | Informacija |
|---|---|
| Žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas | Iki 25 metų |
| Pirmumo teisė nuomotis | Ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį arba pasirengę ūkininkauti |
| Prašymo atnaujinimui terminas | Prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos |
Valstybinės Žemės Pirkimo Procesas
Valstybinės žemės pirkimo procesas prasideda nuo prašymo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Apribojimai ir Sąlygos
Reikia žinoti, jog valstybinės žemės pirkimas turi tam tikrų apribojimų. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės pagal šį įstatymą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.
Jeigu pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kainai taikytas žemės kainą mažinantis koeficientas, asmenys teisę perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės įsigijimo dienos.
Valstybinės žemės sklypai negali būti parduodami privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir įrenginiai, esantys valstybinės žemės sklype, turi būti nugriauti ar pašalinti.
Valstybinės žemės sklypo pardavimas
Lėšų Paskirstymas
Lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos pagal nustatytą tvarką. 10 procentų skiriama Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose. Likusi dalis - 80 procentų lėšų - patenka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Kitos Svarbios Nuostatos
- Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
- Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
- Nuo šiol prašymus dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pirkimo ir nuomos bus galima teikti patogesniu elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą, kurioje sudaryta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti sprendimą.
tags: #galimybe #issipirkti #valstybine #zeme