Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime mitų ir nepagrįstų nuogąstavimų, susijusių su miškų politika.
Lietuvos miškingumo žemėlapis
Miškų reforma: ką svarbu žinoti
2017 m. sausį paviešinta reformos idėja, o jau 2017 m. liepos 11 d. Seimas, LŽVS partijos narių dauguma, priėmė įstatymą, leidžiantį centralizuoti miškų valdymą. Iniciatorius - S. Svernelio ir R. Karbauskio Vyriausybė su Aplinkos ministru K. I. Ruginienė.
LŽVS priešrinkiminėje programoje apie urėdijų „reformą - centralizaciją“ užsiminta nebuvo. Priešingai, R. Karbauskis ne kartą yra sakęs, kad urėdijų reforma nėra reikalinga.
Reikėtų atskirti, kad ne visose saugomose teritorijose galioja visiškas veiklos draudimas.
Reformos tikslai ir argumentai
Reformos šalininkai nepateikė jokių konkrečių planų ir paskaičiavimų, pagrindžiančių jos būtinybę. Keistokai nuteikia ir tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę.
Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei?
Jeigu pelningumą - tada pateikite konkrečius skaičius ir planus. Tada urėdijos pateiks informaciją apie galimybes.
Darbuotojų skaičiaus mažinimas
Pradiniame reformos plane - buvo planuojama atleisti iki 3000 urėdijų darbuotojų (dirba viso - 4000). Sukilus miškininkų profsąjungoms buvo pažadėta, kad reforma palies tik 300-400 žmonių, o visi kiti bus “pervesti į naują darinį”.
“Pavyzdžiui, kažkodėl niekas nemini to fakto, kad nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto - nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst.
Kuriame dar valstybės sektoriuje tiek sumažėjo darbuotojų? Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus? Tai tikrai daug.
Tiesą sakant, pagal tai, kiek ir kokių funkcijų tenka urėdijoms, dirbančiųjų skaičius jau priartėjęs prie ekstremalaus minimumo. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo.
MIŠKŲ REFORMA: įstatymo priėmimas. Paskutiniai pasisakymai. Vakarinis posėdis. Liepos 11
Kirtimų politika
Lietuvoje šiuo metu plyni kirtimai sudaro apie 70 proc. arba 2/3 visų kirtimų, o Latvijoje, Estijoje, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, kuriose įdiegtas liberalus miškininkystės modelis - plyni kirtimai sudaro 90 proc.
Pačioje Švedijoje prognozuojama, kad intensyvios komercinės miškininkystės dėka iki 2035 metų Švedijoje nebeliks senųjų miškų.
Švedijoje nuogąstaujama, kad dideli natūralių miškų plotai tampa milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei.
Dar vienas svarbus faktas, paneigiantis kalbas apie kirtimų atlaisvinimus, yra tai, kad Aplinkos ministro įsakymu nustatyta 5,7 proc. Tai - didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastarąjį dešimtmetį.
Kirtimų norma sumažinta nuo maksimaliai Vyriausybės patvirtintų 11 850 hektarų iki 11 179 hektarų, o planuojamos iškirsti medienos apimtys - nuo 3 620 iki 3 405 tūkst.
Be to, į šią normą nebeįtraukiami brandūs II grupės miškai, kurie bus paliekami natūraliam vystymuisi.
Saugomos teritorijos
Lietuvoje yra 37 saugomų teritorijų direkcijos. 33 direkcijos yra pavaldžios VSTT, 3 - Kultūros ministerijai ir 1 - Vilniaus miesto savivaldybei.
Kai kurių šaltinių teigimu, iš parkų direkcijų ketinama atimti ne tik kontrolės funkcijas, bet ir statybų derinimo parkuose ir draustiniuose funkciją.
Viską spręstų savivaldybių architektai, o tai esą gali paskatinti korupciją (Vilniaus pavyzdys). (…) Galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą.
“… į viešumą jau kyla kai kurie sumanymo aspektai, verčiantys aplinkosaugininkus sunerimti ir suabejoti jo realumu bei pagrįstumu.
Vienas užmojų - atimti nacionalinio parko statusą iš Žemaitijos nacionalinio parko ir suteikti jį Varnių regioniniam parkui. Žemaitijos parkas tenkintųsi regioninio parko statusu.”
Miškų reikšmė ir išsaugojimas
Miškas šalia visų kitų funkcijų - atlieka ir socialinę funkciją - aprūpina darbu ir pragyvenimo šaltiniu daugybę vietos žmonių.
Kaip jums LŽVS deklaruota regioninė politika?
Brandžius, natūralius miškus, girias, turtingą augalija, paukščiais, gyvūnais?
Kokioje Lietuvos norime gyventi ir auginti savo vaikus?
Ar išsaugosime ir auginsime profesinę miškininkų bendruomenę - ar kursime darnias tradicijas?
Ar gali mišką, gyvą organizmą, tvarkyti valdininkas, kuris nė neišeina iš kabineto?
Ar miškas, gamta - tik skaičiai, tūriai ir statistika?
Ar sveika ir švari aplinka yra pagrindinė mūsų gerovės sąlyga?
Miškų svarba
Privatūs miškai
Pasak Valstybinės miškų tarnybos statistikos, Lietuvoje skaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų.
Per paskutinius dešimtmečius įvykdyta žemės reforma žemės bei miškų sklypus sugražino beveik 100 tūkst. piliečių.
Lietuvoje miškai užima daugiau kaip 33,6% šalies teritorijos, o net puse jų yra privatūs.
Nors ir miškas yra privati nuosavybė, jame savivaliauti negalima - nukirsti medžiai privalo būti atsodinti, miškavietės - sutvarkytos, o krūmynais apaugusiose vietovėse pasirūpinta priešgaisrinėmis priemonėmis.
„Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Kiekvienas jų turi savų poreikių, klausimų ir rūpesčių.
Vieni žmonės kreipiasi norėdami parduoti turimą mišką, kiti - jį išnaudoti, paversti pajamų šaltiniu, tačiau nežinodami kaip tinkamai tą padaryti, ieško pagalbos.
Būti miško savininku yra didelė atsakomybė prieš save ir prieš visą visuomenę.
Siekiant, jog kiekvienas miško savininkas turėtų tvarkingus ir tikslius dokumentus apie savo mišką, nuo birželio 11 dienos galima išimti „Miško pasą“, su pateiktais visais miško duomenimis.
„Kiekvienas miško savininkas turėtų žinoti, kas dedasi jo miške: pradedant nuo tikslaus ploto, iki jame gyvenančios gyvūnijos.
„Miško pasas“ yra dokumentas, kuriame pateikiama konkreti ir itin svarbi informacija, apie mišką: jo lokacija, plotas, vyraujantys medelynai bei jų amžius.
Tvarkingai „Miško pase“ pateikti miško duomenys naudingi tiek aktyvia miškininkyste užsiimantiems žmonėms, tiek ketinant mišką parduoti, padovanoti ar palikti ateities kartoms kaip palikimą.
„Kaip kiekvienam šalies piliečiui svarbu turėti asmens dokumentą, taip ir miškui bei jo savininkui reikalinga suprasti, koks turtas slepiasi tuose miškinguose hektaruose, jog tinkamai juos išnaudoti.
Galimos pasekmės ir visuomenės vaidmuo
Kviečiame pabusti ir apginti mišką!
Tam reikalinga aktyvi ir apsišvietusi visuomenė - kalbėti apie tai ir visaip kaip viešinti, nes tamsūs darbai nemėgsta dirbti stebimi, jie mėgsta tamsą ir tylą (abejingumą).
Ką gali padaryti Tu?
Mes jau žinome ko nori ir kuo tiki “moderni skandinaviška miškininkystė”, baigianti mišką prilyginti bulvėms, “užsienio ekspertai”, biurokratai kabinetuose… šiuo momentu SVARBIAUSIAS klausimas, į kurį ieškome atsakymo - KO NORI VISUOMENĖ?
Kad diskutuoti - reikia turėti šiokių tokių žinių apie gamtą ir joje vykstančius procesus.
| Šalis | Miškingumas (%) |
|---|---|
| Švedija | >50 |
| Lietuva | 33.6 |
Svarbu suprasti, kad miškų reforma yra kompleksinis procesas, kuris gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Todėl būtina atidžiai stebėti situaciją ir aktyviai dalyvauti diskusijose dėl miškų politikos.