Buto užliejimas: žala, atsakomybė ir ką daryti?

Turbūt kiekvienas esame susidūręs su nemalonia situacija, kai kaimynai užlieja butą. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti. Šiame straipsnyje aptarsime buto užliejimo atvejus, atsakomybę, teisinius aspektus ir galimus sprendimus.

Deliktinė atsakomybė už užliejimą

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Kaimyno atsakomybė

Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.

Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai. Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje.

Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.

Bendrosios nuosavybės atsakomybė

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Draudimas kaip apsauga

Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai.

Ką daryti užliejimo atveju?

• Kreipkitės į draudimo bendrovę: Net jei nesate tikri, ar įvykis draudžiamasis, praneškite apie jį savo draudikui.
• Dokumentuokite žalą: Fotografuokite ir filmuokite visus pažeidimus, kad turėtumėte įrodymų.
• Kreipkitės į kaltininką: Jei žinote, kas sukėlė užliejimą, informuokite jį ir susitarkite dėl žalos atlyginimo.
• Kreipkitės į teismą: Jei nepavyksta susitarti su kaltininku, kreipkitės į teismą dėl žalos atlyginimo.

Ekstremalios situacijos ir atliekų tvarkymas

ELTA primena, kad sekmadienio rytą Vilniuje, Jočionių gatvėje, didelėje „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje, kilo didžiulis gaisras. Pranešimas apie jį buvo gautas 7 va. 49 min. Po 10 minučių į gaisro vietą atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė metalinis angaras, kuriame atliekamas komunalinių atliekų mechaninis ir biologinis apdorojimas. Žmonių pastate nebuvo.

Gaisrą sekmadienį gesino per 60 Vilniaus, Panevėžio, Utenos ir Anykščių ugniagesių. Į gaisravietę suvažiavo 13 automobilinių cisternų ir 10 specialiųjų transporto priemonių - keltuvai, kopėčios, vandens transportavimo automobilis, kvėpavimo organų apsaugos aparatų automobilis, pervežamas nešvaraus vandens siurblys, gaisrinių žarnų automobiliai ir kt.

Sekmadienį, 17.30 val., buvo paskelbta gaisro lokalizacija, gaisro gesinimo darbai buvo tęsiami ir naktį. Su ugniagesiais kartu dirbo ir 8 įmonės darbuotojai su krautuvais. Visą naktį štabe budėjo ir Aplinkos apsaugos departamento, policijos bei Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai.

Teisėsaugos pareigūnai dėl šio didžiulio gaisro „Energesman“ atliekų rūšiavimo įmonėje Gariūnuose pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Be to, pirmadienį visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, šiuo metu institucijos turi susitarti kaip laikinai šalinti miesto gyventojų atliekas, kol bus sutvarkyta gamykla.

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pirmadienį pranešė, kad vertins, kokios atliekos ir kokie jų kiekiai sudegė. Taip pat bus vertinama ir aplinkai padaryta potenciali žala.

„Ekstremali situacija skelbiama, nes turime greitai reaguoti ir nuspręsti, kur bus priduodamos mišrios komunalinės atliekos, kad būtų užtikrintas sklandus atliekų tvarkymo paslaugos teikimas Vilniaus rajone. Pirmadienį Vilniaus rajono komunalinės įmonės atliekų surinkimą vykdė įprastai, tačiau turime operatyviai priimti sprendimą, kur toliau bus nukreipiamos šios atliekos sutvarkymui“, - savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Pažymima, kad pirmadienį posėdžiavę Vilniaus rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų centro nariai aptarė galimus sprendimus. Aktyviai bendradarbiaujama su UAB „VAATC“ dėl atliekų surinkimo ir išvežimo. Svarstoma, kad atliekos galėtų būti išvežamos į atliekų tvarkymo įmones kituose miestuose.

„Įvertinę iš Vilniaus rajono komunalinių įmonių gautą informaciją ir dėl atsiradusių atliekų tvarkymo trikdžių po atliekų rūšiavimo gamyklos gaisro, nutarta merui siūlyti skelbti ekstremalią situaciją Vilniaus rajone. Mūsų pagrindinė užduotis, kad Vilniaus rajone būtų užtikrintas tinkamas būtinųjų paslaugų tęstinumas - nesustotų atliekų tvarkymo procesas“, - sako Vilniaus rajono administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Priduriama, kad, atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją, gyventojų prašoma kuo daugiau rūšiuoti atliekas ir taip sumažinti bendrą tvarkymo naštą ir neigiamą poveikį aplinkai. Neturintieji rūšiavimo konteinerių, gali pasinaudoti bendrais rūšiavimo konteineriais. Gyventojų prašoma sekti oficialią informaciją, o kilus klausimams dėl atliekų surinkimo, kreiptis į komunalinę įmonę pagal aptarnavimo teritoriją.

Teismo praktika ir nuosprendžiai

Bylos duomenimis, 2025 m. sausio 27 d. apie 12 val. bute, kuriame gyveno daugiau kaip du dešimtmečius, Rimas tyčia degiu skysčiu apliejo kambariuose esančias lovas ir jas padegė, taip sukeldamas gaisrą. Tokiais savo veiksmais vyras visuotinai pavojingu būdu sugadino Ignalinos rajono savivaldybei priklausantį turtą, padarydamas bendrą 9 450 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisme Rimas dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dvidešimt penkerius metus gyveno socialiniame būste: „Gyvenau ketvirtame aukšte, bendrabutyje. 2025 m. sausio 27 d., kai įvyko gaisras, turėjau išsikelti iš to būsto dėl skolos už komunalines paslaugas. Turėtu degiu skysčiu apipyliau vieną lovą ir padegiau. Kaip padegiau kitą lovą nepamenu, atsipeikėjau, kai buvau ištemptas iš degančio buto ir gulėjau ant grindų trečiame aukšte.“

Kodėl padegė butą, vyras paaiškinti negalėjo: „Įvykio dieną alkoholio nebuvau vartojęs. Po gaisro dėl kvėpavimo takų nudegimų buvau gydomas ligoninėje. Gailiuosi nusikaltęs ir pareikštą 9 450 eurų ieškinį pripažįstu, esu įsipareigojęs jį atlyginti dalimis.“

Teismas nusprendė Rimą pripažinti kaltu dėl šio nusikaltimo ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Civilinio ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš padegėjo 9 450 eurų turtinei žalai atlyginti.

Šiandien po pietų visos specialiosios tarnybos skubėjo į Kėdainių rajono Pašilių kaimą. Atvykus ugniagesiams liepsnų jau nesimatė. Iki atvykstant ugniagesiams kaimynai ugnį užgesino. ,,Užsidegė įrengtas namo priestatas, kuriame yra židinys-krosnis. Senelis pats gaisrą pamatė ir bandė gesinti. Jis pats ir ugniagesius iškvietė.

Ketvirtadienio rytą gautoje Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos oficialioje suvestinėje nurodoma, kad degė šalia mūrinio namo priblokuota medinė pavėsinė. Pastatas mūrinis, 2 aukštų, 9×11 m dydžio, stogas dengtas šiferiu. Sudegė pavėsinės stogas, apdegė medinės konstrukcijos, esančios šalia lauko židinio prie kamino.

Smarkiai kūną apdegęs pensininkas per plauką išgyveno. Liepsnos sužalojo didelę dalį jo kūno, galvą, nugarą, rankas ir kojas. Traumos pasekmes garbaus amžiaus vyras jaučia iki šiol.

T. Dubininkas verdikto laukė, būdamas suimtas.

Siaubingą išpuolį įvykdžiusiam karmėlaviečiui skirta bausmė yra artima minimaliai - jam grėsė kalėjimas nuo 8 iki 20 metų.

Nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 metų rugsėjo 16-osios pavakare, Karmėlavoje, Topolių gatvėje esančiame daugiabutyje. Šiame name tuo metu gyveno kaltinamasis ir jo auka.

Prokuratūros duomenimis, svečias lankėsi pas šeimininką, kurį įsiplieskus konfliktui, tame pačiame būste apliejo degiu skysčiu.

Manoma, jog kilus ginčui smurtautojas nuėjo į savo butą, atsinešė ten laikytą benziną ir sugrįžęs įvykdė šiurpų užpuolimą.

Pagalbą laiku iškvietė kiti namo gyventojai - jeigu ne jie, pensininkas galėjo neišgyventi.

Nukentėjusysis buvo pristatytas į Kauno klinikų reanimaciją - jo gyvybę išgelbėjo medikai, atlikę sudėtingą operaciją.

Liepsnos nuo aukos persimetė į jos butą - apdegė durys, grindys, konstrukcijos. Nuo smarkesnio suniokojimo būstą apsaugojo ugniagesiai, operatyviai nuslopinę gaisrą.

Iškviesti policijos pareigūnai neilgai trukus sučiupo įtariamąjį ir uždarė jį į areštinę.

Po sulaikymo T. Dubininkas aiškino neatsimenantis, kas įvyko, nes buvo girtas.

Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne - jį galima paduoti į teismą. Paprastai tokios bylos yra visada laimimos - kaltininkai padengia ne tik butui padarytą žalą, bet ir bylinėjimuisi skirtas išlaidas.

Tačiau būna situacijų, kuomet nukentėję asmenys siekia prisiteisti didesnę sumą pinigų, nei realūs įvykio nuostoliai.

Administratoriaus atsakomybė

Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija. Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas - pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis. Nuostolių - nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai. „Butas - nedraustas. Kaltų - nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią kompensaciją?“ - klausė Giedrė.

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.

Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. „Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas. Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, - kalbėjo A. Budnikas.

Anot jo, skaitytojos atveju yra gerai bent tai, kad vamzdžiai neužliejo nieko kito, nes tektų nuostolius padengti ir jiems, o dabar - žala tik jai. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai ir trūksta kokie nors vamzdžiai. Ir, jeigu būtų galima efektyviai gintis, kad dėl to yra kaltas kas nors kitas, tai niekas tų butų nesidraustų.

Žalos įvertinimas ir prisiteisimas

Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją. Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą. Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.

Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.

Jis pridūrė, kad ta suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą.

Dėl to, anot advokato, nelabai dažnais, tačiau nelabai ir retais atvejais žmonės turi ankstesnių buto brokų ir bando juos pritempti, prisidengdami užliejimo įvykiu.

Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.

A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius.

Kaimynas apliejo butą, tačiau nepripažįsta, kad čia buvo jo kaltė. Svarstau apie galimybę kreiptis į teismą. Jūs į teismą turėtumėte kreiptis, dėl žalos atlyginimo, todėl atitinkamai byloje turėtume įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. Žala (nuostoliai) šiuo atveju būtų turto sugadinimas. Ją teisme patvirtintų turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų panaudojimas turi būti susijęs tik su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Taip pat byloje Jums reikėtų įrodyti, jog žala Jūsų turtui atsirado, dėl kaimyno neteisėtų veiksmų, t.y. Jums reikėtų įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis kaimyno butas, o ne kiti šaltiniai bei įrodyti kaimyno kaltę, t.y.

Apibendrinant, buto užliejimas yra nemaloni situacija, tačiau žinant savo teises ir pareigas, galima sėkmingai išspręsti šią problemą. Svarbu nedelsti, kreiptis į draudimo bendrovę, dokumentuoti žalą ir, jei reikia, kreiptis į teismą.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kas atsakingas už žalą, jei butą užliejo kaimynas? Atsakingas yra kaimynas, jei užliejimas įvyko dėl jo kaltės (pvz., netinkamai prižiūrėjo vamzdžius).
2. Ką daryti, jei butas neapdraustas? Kreipkitės į kaltininką dėl žalos atlyginimo, o jei nesutinka - kreipkitės į teismą.
3. Ar galima prisiteisti didesnę sumą nei reali žala? Dažniausiai ne, teismas priteisia tik realią žalą, įvertintą eksperto.
4. Kiek laiko trunka bylinėjimasis dėl užliejimo? Apie 6-12 mėnesių.

Lentelė: Žalos atlyginimo veiksmai

tags: #gaisrininkai #apliejo #buta