Gabijos Butai: Atsiliepimai ir Nuomonės apie Pašilaičių Mikrorajoną

Pašilaičių mikrorajonas, ypač jo dalis, pavadinta Perkūnkiemiu, turėjo tapti „miestu mieste“ - lokaliu miesto centru, kuris funkcionuotų autonomiškai ir padėtų paskirstyti gyventojų srautus mieste, spręstų automobilių spūsčių problemą. Tačiau realybėje viskas susiklostė kiek kitaip ir iš mikrorajono, kuris turėjo būti atsvara miesto centrui, turime vieną prasčiausiai vertinamų ir daugiausiai problemų turinčių mikrorajonų sostinėje.

NT analitikas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius prisimena, jog pirmieji naujos statybos daugiabučiai Perkūnkiemyje imti statyti dar 2005 metais. Buvo siekis sukurti rajoną, kuriame viskas modernu ir šiuolaikiška, gyvens tik jauni ir aktyvūs žmonės, šalia stovės verslo ir prekybos centrai, bus visa reikalinga infrastruktūra, o nekilnojamojo turto vertė čia tik augs. Todėl nieko nenustebino tai, kad masiškai imtus statyti butus masiškai ir pirko.

„Pašilaičių mikrorajonas su Perkūnkiemiu priešakyje sudarė net apie 25 proc. visų naujai statomų ir pardavinėjamų butų Vilniuje 2004-2008 metais. Iš viso per šį laikotarpį Pašilaičiuose atsirado apie 4000 naujų butų ir dauguma buvo parduota, nes tik nedidelė dalis užstrigo, prasidėjus ekonominei krizei. Tokia paklausa atitinkamai lėmė spartų kainų šuolį - 2006 metų pradžioje Pašilaičiuose vidutinė naujų butų su daline apdaila kaina siekė apie 1200 EUR/kv. m, o jau po dvejų metų - apie 1650 EUR/kv.m. Palyginimui, šiuo metu vidutinė naujų butų su daline apdaila Pašilaičiuose kaina siekia apie 1290 EUR/kv.m. Tie, kas pirko pačiame pike, praėjus dešimčiai metų, vis dar yra patyrę vidutiniškai apie 22 procentų nuostolį, kuris vargu ar kada apskritai atsistatys. Tuo tarpu 2008 metais buvo galima pirkti būstą Šnipiškių ar Naujamiesčio mikrorajonuose, kur kai kurie naujos statybos projektai vidutiniškai kainavo 1900-2100 EUR/kv.m - panašiai tiek, už kiek naujus butus čia galima įsigyti ir šiandien. Kaip beskambėtų paradoksaliai, tačiau tuomet Šnipiškės ar Naujamiestis daug kam neatrodė tokie perspektyvūs kaip Pašilaičiai, todėl jie rinkosi būstą naujai statomame periferiniame miesto mikrorajone“, - pasakojo analitikas.

Ekonominė krizė ir neįgyvendintos vizijos

Kaip A. Antanavičius sako, galbūt Perkūnkiemis būtų buvęs visai kitoks, jei ne atėjusi globali ekonominė krizė. Jos išvakarėse, 2008-aisiais buvo atidaryti pirmieji modernūs verslo centrai, kuriuose turėjo dirbti bent keli tūkstančiai gyventojų. Buvo planuojama statyti dar ne vieną komercinį objektą, turėjo atsirasti ir darželiai bei kiti infrastruktūriniai objektai, tačiau šie planai sprogo lyg muilo burbulas.

Anot pašnekovo, prasidėjus krizei, esamuose komerciniuose objektuose laisvų patalpų dalis mikliai pasiekė 40-60 proc., o nuomos kainos nukrito iki 6-8 eurų už kv. metrą. Todėl komercinių objektų plėtra visiškai sustojo ir sužlugdė viltis įgyvendinti planuotą Perkūnkiemio viziją. Gyventojai buvo sugrąžinti į realybę, kurioje kiemai pilni automobilių, gatvėse spūstys, o apie darželius, mokyklas, poilsio zonas ir žaliasias erdves beliko tik svajoti.

„Blogiausia, kad vienintelė pelninga NT plėtros alternatyva šiame mikrorajone liko tik ekonominės klasės daugiabučių statyba, kurios ir ėmėsi čia sklypus įsigiję NT plėtotojai. Pagal naujų butų pasiūlos ir pardavimų kiekį Pašilaičiai visame šio pakilimo cikle laikėsi TOP trejetuke. Tiesa, paskutiniu metu naujų projektų plėtra lėtėja, neparduotų butų lygis 2018 metų spalio pabaigoje buvo susitraukęs iki maždaug 370 - tai yra apie 7,5 proc. visos Vilniaus pasiūlos. Nors dar prieš metus naujų butų pasiūla Pašilaičiuose siekė apie 640 ir tai sudarė apie 13 proc. visos pasiūlos sostinėje - daugiausiai iš visų mikrorajonų“, - aiškino A. Antanavičius.

Eksperto teigimu, Perkūnkiemis yra jauniausias Vilniaus rajonas. Pensinio amžiaus žmonės sudaro vos kelis procentus visų gyventojų, o vaikų dalis siekia net apie 30 proc. Rajono populiarumą tarp jaunų žmonių lėmė pigus būstas, nes jų perkamoji galia labai ribota, o vis tiek norisi gyventi naujos statybos būste. Todėl analitiko nestebina tai, kad Perkūnkiemis vis dar yra vienas aktyviausių mikrorajonų pagal naujų daugiabučių statybą bei pardavimus, nes siūlydami pigiausią naujos statybos būstą Vilniuje, NT plėtotojai randa pirkėją, kuris arba nežino, arba užsimerkia prieš čia esančius minusus. Tačiau kiekvienas naujas daugiabučių projektas tik dar labiau didina rajono problemas, kurios apsunkina ne tik naujakurių, bet ir senbuvių gyvenimą.

Dėl visų infrastruktūros problemų būsto kainos čia jau ne vienerius metus nesikeičia, nepaisant to, kad kituose, geresniuose ir patrauklesniuose rajonuose jos buvo linkusios didėti.

„Kartu tai leidžia projektuoti tam tikras įžvalgas į ateitį, kad vargu, ar įsigydamas būstą Pašilaičiuose, Perkūnkiemyje, pirkėjas gali tikėtis vertės prieaugio ateityje, o jei toks ir bus, tai jis bus gerokai mažesnis nei labiau perspektyviuose Vilniaus mikrorajonuose. Pašilaičiai yra antroje vietoje Vilniuje pagal vaikų eiles į darželius ir vienas labiausiai moksleivių apkrautų mikrorajonų. Gera žinia yra ta, kad miestas linkęs spręsti šias problemas - statomi darželių priestatai, numatytas 950 vietų Gabijos gimnazijos priestatas, planuose yra valstybinio darželio bei pradinės mokyklos statybos. Tačiau praeis ne vieneri metai, kol šie objektai bus pastatyti, o iki tol mikrorajono problemos dar labiau aštrės. Tikėtina, kad miesto pastangos tik iš dalies išspręs darželių ir mokyklų trūkumo problemą, tad ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimo kokybė šiame mikrorajone vargu ar iš esmės pagerės“, - apie rajono perspektyvas kalbėjo A. Antanavičius.

Būsto kainos

Perkūnkiemyje vystomi projektai šiuo metu yra vieni pigiausių Vilniuje. Tarp pačių pigiausių pakliūna „Leičių kiemas“, kuriame vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 1154 eurus. Vidutinis butų plotas šiame projekte yra 60 kv. metrų, tokio buto kaina yra maždaug 69 240 eurų. Į pigiausių naujų būstų projektų sąrašą įtraukti ir „Eitminų namai“, kur kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1198 eurų, o butų plotas yra apie 48 kv. metrai. Taip išeina, kad butas šiame projekte kainuoja maždaug 57 500 eurų.

Pigiausi nauji būstai Perkūnkiemyje:

Savivaldybės investicijos ir gyventojų lūkesčiai

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, jog Perkūnkiemis buvo pirmas rajonas, pastatytas naujoje vietoje, pirmojo nekilnojamojo turto bumo laiku. Jo didžiausia nesekmė buvo pernelyg didelius lūkesčius sukėlęs detalusis planas.

„Nereikėtų jo stigmatizuoti. Aš sutikau daug žmonių, kurie ten gyvena ir džiaugiasi, kadangi daug teko su bendruomene šnekėti ieškant sprendimų. Ten tiesiog reikia papildomų savivaldybės investicijų, sutvarkyt infrastruktūrą ir labai gerai, kad ten yra jaunų, aktyvių žmonių bendruomenė. Po diskusijų su ja pradėta imti žemę visuomenės poreikiams, numatyta, kur atsiras darželiai, kur atsiras skverai. Savivaldybės taryba šioje vietoje nuėjo išskirtiniu keliu, nes pradėjo žemės paėmimą visuomenės poreikiams“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak jo, pagrindinė rajono problema buvo ta, kad savivaldybei neliko teritorijų nei želdynams, nei mokykloms, nei darželiams. Miestas, būdamas prastoje finansinėje padėtyje, neturėjo resursų supirkti žemės tuometinio NT pakilimo kainomis.

Kaip DELFI jau yra sakęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, jis nebūtų labai kritiškas Perkūnkiemio atžvilgiu. Anot jo, tai yra miesto vartai, šiaurinis įvažiavimas į miestą, todėl potencialo turėti kokybišką būstą ir kokybiškas veiklos erdves visgi yra.

„Aišku, jis turi problemų, faktas, kad planuojant kvartalą, buvo padaryta klaidų. Tačiau savivaldybė, matyt, per tam tikrą laiką galėtų atsikovoti tas pozicijas, pvz., dėl žaliųjų erdvių - reikėtų arba ieškoti teritorijų aplink, arba tartis su vystytojais, kurie dar turi ten neišvystytų sklypų. Galbūt jie galėtų ir norėtų pasiūlyti bendruomenei naudingas erdves, o ne vien skirti jas statyboms“, - sako specialistas.

Gyventojų požiūris ir viltys

Perkūnkiemio gyventojai teigia, jog visi atliekami veiksmai šiuo metu, politikų pagalba, savivaldybės bendradarbiavimas ir pradėti vydyti darbai teikia vilties, kad Perkūnkiemis po keleto metų taps patraukliu ir patogesniu gyventi šeimoms su vaikais, t.y. bus įrengtas darželis, mokykla, žaliosios ir sporto zonos laisvalaikiui leisti.

„Džiaugiamės, kad pagaliau buvo pripažintos padarytos klaidos ir nustota kaltinti gyventojus, kad „žinojo, ką perka“. Keistai atrodęs teiginys, suponavęs mintį, kad savivaldybė nežinojo, ką leidžia, vystytojai nežinojo, ką stato, o gyventojas turėjo būti kompetetingesnis už abi institucijas. Džiaugiamės savivaldybės sprendimu paimti visuomenės reikmėms keletą sklypų ir įrengti socialinę infrastruktūrą, mero pažadu surasti būdą sutartų sprendimų tvarumui užtikrinti: infrastruktūros mokestis už Perkūnkiemyje vystomus objektus galėtų būti pakeistas į realiai įgyvendintą socialinę infrastruktūrą Perkūnkiemyje. Tikimės, kad tie darbai nebus nukelti. Tačiau vis dar yra likę keblių, spręstinų planavimo dalykų - šiai dienai galiojantis detalus planas prasilenkia su tikrove, t.y. neatitinka jokių keliamų reikalavimų pagal užstatymo tankumą, intensyvumą gyventojų gerovei, saugumui ir kitoms socialinėms garantijoms užtikrinti. Stengiamės išvengti tolimesnių socialinių problemų ir skatiname savivaldybę kuo skubiau taisyti padarytas planavimo klaidas“, - rašoma Perkūnkiemio iniciatyvinės grupės atsiųstame komentare.

Gyventojai taip pat rašo, jog atidžiai stebi šiuo metu vykstančias statybas, atidžiai nagrinėja ir viešina visus matomus pažeidimus. Jiems taip pat labai malonu, jog sąmoningi vystytojai atsižvelgia ir į bendruomenės poreikius. O ir pati bendruomenė tapo aktyvesne, sąmoningesne, vis dažniau laimi balsai, kalbantys apie visų atsakomybę dėl aplinkos ir bendro būvio.

Iniciatyvinė grupė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog parkavimo problema po truputį sprendžiama - turint ar nuomojant vietą automobiliui, problemų nekyla, be to, neseniai įrengta ir didesnė mokama parkavimo aikštelė. Dėl šalia esančio aplinkkelio labai patogus susisiekimas su kitais miesto rajonais. Kadangi rajonas jau seniai vystomas, pėsčiomis galima pasiekti didelius prekybos ir paslaugų centrus, kuriuose galima rasti beveik visas reikalingas paslaugas nuo pašto, vaikų žaidimų kambarių iki tokių, kaip sporto klubai su baseinais ar be jų, gyvūnėlių parduotuvės ir kt.

„Netrukus prie pat Perkūnkiemio bus atidarytas ir milžiniškas statybinių medžiagų ir namų apyvokos prekių prekybos centras. Sulaukę planuojamų darželių, mokyklos, keleto skverų ir sporto aikštynų, turėsime kvartalą tokį, koks ir buvo žadėtas, prasidėjus savivaldybės ir vystytojų bendradarbiavimui 2005 metais“, - užtikrino gyventojai.

Gabijos gatvės 30-ojo namo situacija

Kai pirmadienį teko iš skilinėjančio Gabijos gatvės 30-ojo namo evakuoti gyventojus, dėmesio centre atsidūrė ir kiti naujos statybos statiniai.

Ekspertai pripažįsta, kad Gabijos gatvės 30-asis namas yra išskirtinis, nuo pat statybos pradžios yra kilę didžiulių problemų.

Ar jų neiškils kitiems po 2000-ųjų statytiems namams? Juolab kad net patyrę specialistai negali pasakyti, kas slypi po apdailos plokštėmis, šiltinimo medžiagomis, kurios bet kada gali pradėti deformuotis, skilinėti.

Kai evakuoti Gabijos gatvės daugiabučio gyventojai išgyveno nerimo naktį, pastatą apžiūrėję specialistai nutarė, kad jie gali grįžti namo.

Ekspertas Vytautas Elenbergas patvirtino, kad namą laikančios konstrukcijos nepažeistos, o užfiksuotos deformacijos yra lokalaus pobūdžio.

Jo nuomone, deformacijos susijusios su statybos technologijos pažeidimais. Namo grindų danga yra nekokybiška, akmens masės plytelės prastai priklijuotos, o pertvarose neįrengtos deformacinės siūlės, kurios yra privalomos.

Eksperto vertinimu, su konstrukcijų deformacija sienų įtrūkos nesusijusios. Jos pastebėtos tik pertvarų sienose.

Gabijos gatvės 30-ąjį namą stačiusios bendrovės „Tadlita“ vadovas taip pat ramino žadėdamas, kad specialistai atliks nuoseklią ekspertizę.

Jis kaltino gyventojus, paskelbusius apie pavojų. Tai esą padarė didžiulį nuostolį.

Nerimas kilo po to, kai daugiabučio septintajame aukšte atsivėrė plyšys, sutrūkinėjo plytelės.

Iš viso šiame name yra 72 butai, o apačioje veikia prekybos centras „Maxima“.

2006 metais, dar vykstant Gabijos gatvės 30-ojo namo statybai ant jau veikiančio prekybos centro „Maxima“ stogo, darbus teko nutraukti - pradėjo skilinėti parduotuvės sienos. Kurį laiką prekybos centras buvo uždarytas.

Tada statybas vykdžiusi bendrovė „Vilmesta“ nekilnojamojo turto pirkėjus viliojo gražiais vaizdais pro langus, gera infrastruktūra, patogia vieta.

Tačiau 2005-ųjų pabaigoje įmonė staiga pranešė negalinti užtikrinti saugaus daugiabučio eksploatavimo ir pasiūlė jame butus rezervavusiems klientams nutraukti sutartis.

Tuo pat metu parduotuvės „Maxima“ pirkėjai pastebėjo, kad sutrūkinėjo pirmojo aukšto patalpų sienos. Prekybos centrą teko uždaryti rekonstrukcijai vos po metų veiklos. Statybininkai aiškino, kad parduotuvė nutraukė darbą, nes dėl dulkių ir triukšmo negali veikti.

Tik pradėjus statyti daugiabutį ant parduotuvės stogo žmonės ėmė nerimauti, ar tokiame name gyventi bus saugu. Butai buvo statomi lyg ant polių.

Ant „Maximos“ stogo turėjo iškilti 9 aukštų pastatas, bet jam pradėjus irti statybininkai sumažino jo aukštingumą iki 7 aukštų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys priminė, kada statytas Gabijos gatvės namas, - per patį statybų bumą.

Jis pasiūlė visiems gyventojams ypač atidžiai vertinti daugiabučius, kurie pastatyti 1993-1996 metais arba iki ekonominės krizės. Tais laikais teisinis statybų, rangovų reguliavimas, priežiūra, galima sakyti, neegzistavo.

Todėl jis labai atsargiai žiūrėtų į tokių metų statybos namus.

Tiesa, suteikiant Gabijos gatvės daugiabučio statybos leidimą pažeidimų nenustatyta.

Iš pradžių toje vietoje buvo statomas komercinis pastatas, tačiau vėliau išduotas gyvenamosios paskirties statinio leidimas.

A.Valys minėjo, kad ir skundų dėl pastato defektų nebuvo, techniniai prižiūrėtojai taip pat jokių nerimą keliančių ženklų nepastebėjo.

„Gali būti kalta ir statybos darbų kokybė. Nors statyba yra gelžbetoninio karkaso, bet čia jokių pažeidimų, pokyčių nepastebėta. Pažeidimai yra palyginti lokalūs, atskirose patalpose.

Matome riziką dėl nevisiškai įrengtų tokių pastatų. Žmonės pasisamdo atskirus statybininkus, darbus atlieka patys, lipdo pertvaras, jos projektuose nebūna numatytos, tai ir nėra aišku, kokios apkrovos atsiranda. Ir klausimas: kas kaltas?“ - klausė A.Valys.

Specialistų įžvalgos apie naujos statybos namų būklę

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Juozas Valivonis teigia: „Visokių yra - ir prastesnės, su trūkumais, ir puikios būklės. Mano nuomone, didžiausia ir dažniausia naujos statybos statinių bėda - liaunos perdangos, kurios pradeda linkti. Tada ir paaiškėja, kad taupydami statybininkai monolitinę perdangą įrengė vos 18-20 centimetrų.

Daugelis mano, kad namo tvirtumas priklauso nuo aukštų skaičiaus. Tai klaidinga nuomonė.

Svarbu - atstumai tarp kolonų. Jeigu tarp jų kokie 8 metrai, tai galima įtarti, kad liauna perdanga įlinks.

Svarbu ir pertvaros. Jeigu jos jautrios įlinkiams, turi būti nustatomi ribojimai. Tačiau statybininkai į tai ne visada atsižvelgia. Dėl to pertvaros ir trūkinėja.

Tokios yra svarbiausios pastatų laikančiųjų konstrukcijų deformacijos priežastys. Bet dar yra kitų konstrukcijų. Ten taip pat galima įžvelgti problemų, broko.

Specialistams pamatų būklė užkliūva rečiau?

Labiau priklauso nuo to, kur namas statomas. Jeigu pelkėje, netinkamai įrengus pamatus problemų bus. Tokių pavyzdžių Vilniuje turime.

Taip, pamatai gali truputį sėsti. Bet jeigu teisingai suprojektuoti, jie sėda vienodai.

Apskritai Vilniaus gruntas nėra labai palankus statyboms.

Ypač į įvairius veiksnius turėtų atsižvelgti tie statytojai, kurie pastatus stato Neries senvagėse. Be to, miesto teritorijoje gausu šaltinių, požeminių upių.

Kas kita Pilaitėje ir aplinkiniuose rajonuose. Ten gruntas - tiktai molis ir žvyras.

Yra pastato kaulai, griaučiai ir yra visokie švarkeliai, marškinėliai.

Pirkėjas mato tik išorę, apdailą. O visos rimtos problemos būna dėl griaučių.

Taip, ir apdaila gali kelti problemų, bet tai pataisomi dalykai. Apdailą ir net šiltinimą nesunku pakeisti.

Griaučių taip lengvai nepakeisi, o bet koks jų stiprinimas yra brangus ir kelia daug problemų. O ir gyvendami tokiame bute žmonės visą gyvenimą jaus nepatogumų.

Tarkime, sustiprinus perdangą nukentės kambario aukštis, gali sumažėti buto naudingasis plotas.

Bet pirkėjai susivilioja tuo, kad naujas butas gražiai atrodo.

Manau, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie rimtą pastato techninę priežiūrą.

Atiduoti eksploatuoti taip pat reikėtų taip, kaip priklauso. Tada niekam nekils bėdų.

Kai į šiuos dalykus žiūri pro pirštus, daugiausia tų bėdų kyla būtent pirkėjui.

Gabijos gatvės pastatas buvo problemiškas iš pat pradžių. Prisiminkime, koks rimtas jo sustiprinimo projektas buvo rengiamas.

Nemanau, kad tokių pastatų Vilniuje yra daug. Yra namų, kurių perdangos liaunos, bet jie negriūva. Tik gyventojai visą laiką turės bėdų, nes kambarius teks vis remontuoti. O kiekvienas remontas juk kainuoja.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai ekspertų prašoma nustatyti namo būklę vos vizualiai jį apžiūrėjus. Nueini - pakabinamosios lubos, sienų apdaila atlikta, grindys sudėtos. Ką apie tokį namą gali pasakyti? Nieko.

Todėl nelabai ir sutinku patarti žmogui - geras namas ar ne.

Kai atliekame rimtą ekspertizę, užsakovus įspėjame, kad bus daug išlaidų, nes reikia įvertinti pastatą laikančias konstrukcijas. Tai reiškia, kad teks ardyti apdailą, plėšti šiltinimą.

Kalbu apie naujos statybos namus, pastatytus prieš kelis mėnesius ar metus.

Kas kita senesni pastatai, įvertinti jų būklę lengviau. Jeigu nėra būdingų įtrūkių, pažeidimų, toks namas tvirtas.

2017-ųjų balandį teko uždaryti prekybos centrą „Rimi“ Geležinio Vilko gatvėje.

Šiuo metu Vilniuje renovuojami 4 daugiabučiai, greitai bus pradėta dirbti dar prie 25 pastatų. Renovacija įsibėgėja. Tačiau, kaip teigia nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt specialistai, reiktų svarstyti, ar dalies daugiabučių nereiktų griauti ir vietoje jų statyti naujus nei imtis jų renovacijos.

E. Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad dalies sovietmečiu statytų daugiabučių, kuriems šiandien daugiau nei penkiasdešimt metų, renovacija ilgainiui neduotų norimų rezultatų.

„Dalis Vilniaus daugiabučių, kuriuos planuojama renovuoti, yra susidėvėję. Galima sutvarkyti jų fasadą, apšiltinti sienas, tačiau praeis keli metai ir vėl gali tekti galvoti apie remontą. O tai - dar daugiau papildomų išlaidų gyventojams. Manau, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų apgalvoti ir sukurti patikimą planą, padėsiantį spręsti renovacijai netinkamų namų problemą“, - sako E. Narbuntovičius.

„Vieni tvirtina, kad griovimo ir perstatymo darbai atsieitų dešimt kartų brangiau nei renovacija. Kiti, atvirkščiai, tvirtina, kad pastačius daugiau butų senojo vietoje, galima būtų kompensuoti išlaidas, kurių pareikalautų namo nugriovimas. Tačiau tai tik kainos klausimas. O kur dar svarstymai apie ekonomiškumą ar laiko sąnaudas. Paprastesnis sprendimas tuomet - renovuoti“, - teigia E. Narbuntovičius.

Po renovacijos buto kaina dažnai išauga apie 10-20 proc. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas Naujamiestyje prieš renovaciją vidutiniškai kainavo apie 110 tūkst. litų, po renovacijos kaina šoktelėjo iki 140 tūkst. litų, t.y. apie 3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Čia pat statomi nauji dviejų kambarių butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina siekia 5 tūkst. litų.

Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertas, renovuojant pastatus svarbu išvengti problemos, su kuria susidūrė intensyviai namus renovavę vokiečiai. Sutvarkę dalį sovietinių pastatų rytiniame Berlyne, po kelių metų jie turėjo juos vėl atnaujinti, keisti plastikinius langus, iš naujo apšildinti fasadus, nes namai buvo per seni renovacijai.

„Jei norima, kad renovuoti namai pritrauktų naujakurių, reiktų kompleksinės renovacijos. Nepakanka tik apšiltinti sienas ir atnaujinti šildymo sistemą. daugiabučių. Iki šiol Lietuvoje buvo nuspręsta griauti tik vieną renovacijai netinkamą pastatą - daugiabutį Kaune.

tags: #gabijos #butai #atsiliepimai