Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos komplekso atkūrimo darbai bus baigti šiemet. Medinio namo rekonstrukcija - nekilnojamos kultūros vertybės Ch. Frenkelio vilos komplekso (parko, sodo, fontano, pastatų rekonstrukcijos) baigiamojo etapo dalis. Šiuo metu rekonstruojamas medinis namas, į kurį, planuojama, iš Venclauskių namo persikels muziejaus administracija.
Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose
Istorija ir paskirtis
Ch. Frenkelis į Šiaulius atsikėlė XIX amžiaus aštunto dešimtmečio viduryje: iki tol mediniame name, spėja muziejininkai, galėjo būti įsikūrusi Nachumo raugykla. Ch. Frenkelis, nusipirkęs žemės sklypą, statė gamyklą, o mediniame pastate su šeima gyveno, kol 1908 metais pastatė vilą. Yra išlikęs atvirukas, kuriame užfiksuotas fabrikas, matosi medinio pastato stogas, bet vilos dar nėra.
Vilai iškilus, mediniame name buvo įrengti tarnybiniai butai, kuriuose gyveno įvairūs specialistai, atvykstantys į gamyklą. Medinukas išliko per abu karus, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jame įsikūrė karinės ligoninės gydytojų administracija. Iki rekonstrukcijos pastate buvo įsikūrę muziejaus archeologai ir restauratoriai. Svarstant apie dabartinę pastato funkciją, apsistota ties mintimi į jį iš Venclauskių namo perkelti administracijos darbuotojus.
Rekonstrukcijos darbai
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, senasis statinys bus atkurtas toks, koks jo vaizdas išlikęs Pirmojo pasaulinio karo atvirukuose. Namas bus apšiltintas ir apkaltas medžiu. Rąstų sienos išliks, keičiama papuvusi mediena. Sovietmečiu šiferiu dengtas stogas bus pakeistas skarda.
Rekonstruojant pastatą, statybininkai aptiko ir įdomių eksponatų: Antrojo pasaulinio karo laikų JAV gamintų konservų dėžučių. Tokių eksponatų fonduose „Aušros“ muziejus neturėjo. Skardinės perduotos restauratoriams.
Medinio namo restauracija
Būsimas muziejus
Buvusio Šiaulių miesto burmistro namas būtų skirtas miesto ekspozicijai, kuri supažindintų su miesto istorija, burmistrais, Venclauskių šeima. Čia, pasak R. Balzos, būtų ideali vieta miesto centrinės dalies maketui eksponuoti. Maketas šiuo metu kuriamas Vilniuje, pagrindinis jo kūrėjas - dailininkas Saulius Kruopis, Kaliningrado miesto maketo autorius.
Kultūros fondas šiam projektui įgyvendinti tėra skyręs 10 tūkstančių litų. Visam maketui sukurti, R. Balzos teigimu, reikės per 80 tūkstančių litų: tokio masto ir tokios apimties maketo Lietuvoje dar nėra sukurta. Maketo matmenys: trys ir keturi metrai, mastelis 1:160, tad Šiaulių katedra sieks apie 70 centrimetrų aukščio.
Maketo detalės
Maketo pastatai bus su langų angomis, iškabomis, vitrinomis; bus atkurtos gatvės, šviestuvai, suoliukai, mažoji architektūra. Projektą planuojama realizuoti per dvejus metus. Šiemet bus baigtas vienas kvartalas, kuris turėtų apimti Prisikėlimo aikštę, teritoriją Vilniaus gatvės link, su Vasario 16-osios, Tilžės gatvėmis bei aikštės prieigomis. Šį maketą ir ikonografinę medžiagą lapkritį šiauliečiai turėtų išvysti „Aušros“ muziejaus rengiamoje parodoje, skirtoje Šiaulių savivaldos 220-osioms ir Šiaulių žemės paminėjimo 775-osios metinėms paminėti.
Chaimo Frenkelio atminimo įamžinimas
Šiaulių miesto savivaldybė, sulaukusi Šiaulių pramonininkų asociacijos pasiūlymo organizuoti Ch.Frenkelio atminimo įprasminimą, sudarė darbo grupę. Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad atminimo paminklas iškils visai netoli Ch.Frenkelio vilos - prie „Elnio“ fabriko, kitoje gatvės pusėje esančiame skverelyje.
„Ten yra akmuo tarybiniais metais pastatytas komjaunuoliams, aktyvistams, dirbusiems Ch.Frenkelio fabrike, atminti, įprasminti jų veiklą. Tas akmuo bus padėtas saugoti. Vietoj jo atsiras paminklas Ch.Frenkeliui.
Planuojamas Chaimo Frenkelio paminklas
Chaimo Frenkelio indėlis Šiauliams
Ch.Frenkelis 1879 metais Šiauliuose, atvažiavęs su penkiais tūkstančiais rublių (tais laikais nemažais pinigais), nusipirko iš odų raugintojo Nachumo odų namą-dirbtuvę (mes manome, kad tai galėjo būti šalia vilos esantis medinis namas) ir to namo rūsyje pradėjo verslą. Vėliau nusipirko nedidelį žemės sklypą - apie keturias dešimtines - tuometinio miesto pakraštyje, pelkėtoje vietoje.
Iš pradžių jis turėjo dešimt darbininkų, kuriems ir pats vadovavo, kuriuos ir pats apmokė amato, o paskui iš tos dešimties jis tiesiog užsiaugino daugybę darbininkų ir pastatė didžiulį odų apdirbimo fabriką, kuris pagal savo mastą realiai neturėjo sau lygių turbūt visoje carinės Rusijos imperijoje.
Tad nenuostabu, kad Ch.Frenkelis pastatė dviejų aukštų Talmud Toros mokyklą ir rėmė joje besimokančius bendruomenės vaikus, senelių prieglaudą (dabar - Šiaulių universiteto centrinių rūmų dalis), miesto žydų ligoninę (dabar - Odontologijos poliklinika), dviejų aukštų mūrinę sinagogą ir galimai fundavo kitų mūrinių pastatų statybą. Taigi Ch.Frenkelis yra vienas iš tų fabrikantų, kurie realiai Šiaulius kilstelėjo iki didmiesčio lygio.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1879 | Ch. Frenkelis įsigyja odų rauginimo dirbtuves Šiauliuose. |
| 1908 | Pastatoma Ch. Frenkelio vila. |
| 1940 | Vila tampa karo ligonine. |
| 1993 | Vila perduodama Šiaulių „Aušros“ muziejui. |
| 1995-2006 | Vyksta vilos restauravimo darbai. |
| 2003 | Ch. Frenkelio vila paskelbiama kultūros paminklu. |