Ilgalaikio Turto Pirkimo Komisijos Sudarymo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama ilgalaikio turto pirkimo komisijos sudarymo tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) ir kitus reglamentuojančius teisės aktus. Straipsnis atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. įstatymo redakcija.

Komentuojamame VPĮ 6 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams nėra taikomos VPĮ normos, t. y. netaikoma VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų tvarka.

Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokiu kitu teisiniu būdu (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais viešųjų pirkimų principams (detaliau apie viešųjų pirkimų principus žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos, net ir vykdydamos pirkimus ne pagal VPĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles.

Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo vykdyti pirkimą pagal VPĮ.

Ilgalaikio Turto Pirkimo Išimtys

VPĮ nustato tam tikras išimtis, kada įstatymo reikalavimai nėra taikomi. Šios išimtys apima:

• Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, nuomą ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimą.
• Atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese paslaugas.
• Teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis arbitražo, taikinimo ar teisminiam procesui.
• Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų pirkimus.
• Finansines paslaugas.

Panagrinėkime keletą iš šių išimčių detaliau.

Nekilnojamojo Turto Įsigijimas

Komentuojama išimtis apima žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimo, nuomos ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimo išimtį. Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aprašas).

Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys. Perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti VPĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.

Taigi, perkančiajai organizacijai ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkančioji organizacija turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan. Pastaruoju atveju, yra didelė tikimybė, kad perkančioji organizacija siekia įgyti darbus, ne teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y.

Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjų ar atvirkščiai. 2) tuo atveju, kai perkančioji organizacija perduoda tiekėjams žemę, pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, yra taikomos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nustatė reikalavimus pastato plotui, saugumo reikalavimus, o taip pat, kad pastatas būtų tinkamas be papildomų rekonstravimo, remonto darbų.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pirkimui netaikė VPĮ, tačiau viešai paskelbė apie pirkimą, nurodė, kad tiekėjai privalo nuosavybės teise valdyti parduodamą pastatą, taip pat buvo nurodyta pasiūlymų vertinimo tvarka bei pažymėta, jog pasiūlymai vertinami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei konkurencijos užtikrinimo principų.

Arbitražo ir Taikinimo Paslaugos

Komentuojama išimtis apima arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį. Nurodytos paslaugos yra susijusios su alternatyviu teismo procesui ginčų sprendimu. Ši išimtis nustatyta dėl to, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet ir su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas), kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti, taikant viešųjų pirkimų procedūras.

Kitaip tariant, tokiais atvejais įgyvendinamas intuitu personae (liet. dėl asmens) principas, kuris komentuojamais atvejais nedera su viešųjų pirkimų procedūrų esme - atrinkti tiekėją konkurencingai.

Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) - įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Arbitras - fizinis asmuo, ginčo šalių, jų susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas ginčui spręsti (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis). Tarpininkas - asmuo, kuriam šalių susitarimu pavedama išspręsti komercinį ginčą nesikreipiant į arbitražą ar teismą (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis).

Teisinės Paslaugos

Ši išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta VPĮ 6 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 3 punkto komentarą). Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai (viešojo pirkimo procedūrų atveju perkančioji organizacija turėtų atskleisti jau vien ginčo faktą).

Šios savybės lemia, kad viešųjų pirkimų procedūra yra netinkama paslaugos teikėjo atrankai, nes jų prigimtis susijusi su asmeniniu (subjektyviu) ryšiu tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugos teikėjo.

Teisinio atstovavimo paslauga komentuojamos normos tikslais reiškia gynybą ir atstovavimą bylų (civilinių, administracinių, mokestinių ir kt.) procese, kai tai daroma už atlyginimą. Valstybė narė komentuojamos išimties tikslais suprantama kaip ES valstybė narė. Teismo ar tribunolo sąvoka turi būti aiškinama plečiamai. Teismo ar tribunolo nustatymo kriterijai: institucija įsteigta teisės aktais, jos veikla nuolatinė, proceso metu sprendžiamas ginčas, ji taiko teisės norminius aktus ir yra nepriklausoma.

Svarbu paminėti, kad, kaip nurodyta įstatyme, aptariama išimtis taikoma ne bendrai dėl konsultacijų įgijimo, o įgyjamas konsultacijas tiesiogiai siejant su jų objektu - konsultacijos dėl pasirengimo teisiniam ginčui teismo procese.

Vertinant, ar šios teisinės konsultacijos atitinka išimties sąlygas, būtina nustatyti konkrečius požymius dėl ikiteisminės stadijos ar didelę tikimybę, kad klausimas bus sprendžiamas teisminiu būdu. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija yra gavusi trečiojo asmens pretenziją dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ypač, jei joje nurodyta, kad netenkinus pretenzijos bus kreipiamasi į teismą ir pan.

VPĮ nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ir tik po to teikti ieškinį teismui (žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 3 dalies komentarą), pretenzijos pateikimas yra ikiteisminė ginčo stadija.

Finansinės Paslaugos

Išimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė finansų politika yra griežtai reguliuojama ir leidžiama ribotam skaičiui kvalifikuotų ir registruotų subjektų. 2) teikiamos konkrečios finansinės paslaugos: emisija - vertybinių popierių išleidimas; pardavimas; pirkimas; perleidimas; kt.

Tačiau VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y. Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti į konkretaus rinkoje veikiančio juridinio asmens akcijas.

Perkančioji organizacija taip pat tiksliai žino, kiek akcijų ar už kokią sumą nori įsigyti. Perkančioji organizacija turi vertybinių popierių sąskaitą konkrečiame banke, todėl būtent per šį banką siekia įsigyti šias akcijas.

Perkančioji organizacijai yra reikalinga konsultacija, t. y. siekiama gauti finansinį, investicinį patarimą.

Viešosios Įstaigos Šiaulių Ilgalaikio Gydymo Ir Geriatrijos Centro Pirkimų Organizavimas Ir Vidaus Kontrolė

Viešosios įstaigos Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro (toliau - Perkančioji organizacija arba Centras) viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato viešųjų pirkimų (toliau - pirkimai) organizavimą ir vidaus kontrolę Perkančiojoje organizacijoje, kurios apima poreikių formavimą, pirkimų planavimą, inicijavimą ir pasirengimą jiems, pirkimų vykdymą, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - pirkimo sutartis) sudarymą, vykdymą ir jos rezultatų įvertinimą (toliau - viešųjų pirkimų procesas).

Planuodami ir atlikdami pirkimus, vykdydami sutartis ir nustatydami pirkimų kontrolės priemones, Perkančiosios organizacijos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau - darbuotojas) vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau - VPĮ), jį įgyvendinančiaisiais teisės aktais, šiomis Taisyklėmis, kitais įstatymais, teisės aktais ir Perkančiosios organizacijos vidaus teisės aktais.

Darbuotojai, dalyvaujantys viešųjų pirkimų procese ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi užtikrinti, kad vykdant pirkimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse, tarptautinėse konvencijose.

Pirkimų procese dalyvaujantys asmenys turi laikytis konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, siekti strateginių ir kitų Perkančiosios organizacijos veiklos planų įgyvendinimo ir užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą tretiesiems asmenims. Taisyklėmis privalo vadovautis visi Perkančiosios organizacijos darbuotojai, dalyvaujantys viešųjų pirkimų procese.

Pagrindinės sąvokos, vartojamos taisyklėse:

• Viešųjų pirkimų administratorius
• Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) administratorius
• Viešųjų pirkimų organizavimas
• Viešųjų pirkimų iniciatorius
• Pirkimų organizatorius
• Atsakingas asmuo už sutarties vykdymą

Už VPĮ ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimą Perkančiojoje organizacijoje yra atsakingas įstaigos direktorius. Atsižvelgiant į pirkimų apimtį ir pobūdį, direktoriaus įsakymu (direktoriaus įsakymas, potvarkis ar kt.) gali būti paskirti keli Pirkimų organizatoriai ar sudaryta Viešojo pirkimo komisija vienam ar keliems pirkimams arba nuolatinė Viešojo pirkimo komisija.

Prieš pradėdami vykdyti jiems nustatytas funkcijas, Perkančiosios organizacijos Pirkimų iniciatoriai, Pirkimų organizatoriai, Viešųjų pirkimų komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūrose ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją (forma patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1S-229 „Dėl nešališkumo deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“) ir konfidencialumo pasižadėjimą.

Pirkimų iniciatoriai, Pirkimų organizatoriai, Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, prieš pradėdami vykdyti jiems nustatytas funkcijas, turi užpildyti arba atnaujinti privačių interesų deklaracijas, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme.

Pirkimų iniciatoriaus funkcijos ir atsakomybė:

• Formuoja Perkančiosios organizacijos reikmėms reikalingų pirkti prekių, paslaugų ar darbų poreikį pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka.
• Atlieka rinkos tyrimą (žodžiu ar raštu), kurio metu, siekiant nustatyti rinkos kainas, turi būti renkami duomenys apie potencialius prekių, darbų, paslaugų tiekėjus ir esamą kainų lygį, vykdymą.
• Priskiria prekėms, paslaugoms ir darbams kodus pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ).
• Teikia kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d. per dokumentų ir valdymo sistemą DocLogix (toliau - DLX) ar elektroniniu paštu įstaigos pirkimų administratoriui užpildytas prekių, paslaugų, darbų poreikių pateikimo formas apie poreikį įsigyti prekes, paslaugas, darbus ateinančiais kalendoriniais metais.

Asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą:

• Esant būtinumui, informuoja Perkančiosios organizacijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie pirkimo sutarties vykdymo eigą (pirkimo sutartis įvykdyta, nevisiškai įvykdyta ar nutraukta), teikia pasiūlymus dėl iškilusių problemų sprendimo ar pirkimo sutarties nutraukimo inicijavimo.
• Pasirašo atliktų darbų, suteiktų paslaugų ar patiektų prekių perdavimo ir priėmimo aktus bei sąskaitas.
• Inicijuoja siūlymus dėl pirkimo sutarčių galiojimo pratęsimo, keitimo, nutraukimo ar pirkimo sutartyje numatytų prievolių užtikrinimo būdų taikymo; rengia susitarimų dėl pirkimo sutarčių galiojimo pratęsimo, keitimo, nutraukimo projektus ne vėliau kaip 45 k. d.

Prevencinę kontrolę atliekančio asmens funkcijos:

• Derina pirkimų planą.
• Derina informaciją pateiktą pirkimų plane apie numatomus vykdyti pirkimus ar pirkimų plano pakeitimus.
• Derina DLX pirkimų iniciatorių pateiktas pirkimo paraiškas.

Šios taisyklės ir procedūros užtikrina, kad ilgalaikio turto pirkimai būtų vykdomi skaidriai, efektyviai ir laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Apibendrinant, ilgalaikio turto pirkimo komisijos sudarymo tvarka Lietuvoje yra griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą. Perkančiosios organizacijos turi atidžiai laikytis VPĮ nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šią sritį.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia atsiminti:

• Būtina įvertinti, ar pirkimui taikomos VPĮ nuostatos, ar yra išimčių.
• Būtina užtikrinti, kad pirkimo procese dalyvaujantys asmenys laikytųsi nešališkumo ir konfidencialumo reikalavimų.
• Būtina tinkamai dokumentuoti visus pirkimo proceso etapus.

Laikantis šių principų, galima užtikrinti, kad ilgalaikio turto pirkimai būtų vykdomi efektyviai ir skaidriai, o perkančiosios organizacijos pasiektų geriausią įmanomą rezultatą.

Pirkimų etapai

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su pirkimų proceso dalyviais ir jų funkcijomis:

Ši lentelė padeda geriau suprasti, kas atsakingas už kiekvieną pirkimų proceso etapą, ir užtikrinti sklandų bei efektyvų pirkimų vykdymą.

tags: #ilgalaikio #turto #pirkimo #komisijos