Policijos šunys yra gyvūnai, specialiai paruošti atlikti tokias užduotis kaip sekimas, patruliavimas, narkotikų, sprogmenų ar žmonių pėdsakų paieška nelaimės vietoje. Tarp policijos šunų kiekvienas turi savo specialybę ir nėra naudojamas kitiems tikslams. Tarp policijos šunų nėra tokių, kurie būtų naudojami vienu metu, pavyzdžiui, ieškant žmonių ir aptikti narkotikus. Gyvūnai yra mokomi atlikti tam tikras užduotis.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių specializacijų yra patrulių tarnyba. Jame dalyvaujantys šunys lydi pėsčiųjų patrulius, policininkus, užtikrinančius demonstracijas, masinius renginius, ir tuos, kurie užsiima objektų apsauga. Policijos keturkojų vaidmuo yra reaguoti į agresyvų elgesį ir įsibrovėlių buvimą saugomoje teritorijoje. Daugelis policijos šunų darbe naudoja savo tobulą uoslę.
Vokiečių aviganis yra plačiausiai naudojama policijos šunų veislė. Jie dažniausiai naudojami patrulių skyriuose ir kaip sekimo šunys. Labradoriai, spanieliai, foksterjerai ir bigliai taip pat yra paruošti užduotims, susijusioms su žmonių, bombų ar narkotikų paieška.
Policijos šunų mokymas yra ilgas ir brangus procesas. Jo tikslas pirmiausia yra lavinti gyvūno įgūdžius, susijusius su konkrečios medžiagos ar žmonių paieškomis ir adekvačiu reagavimu į atrastą pėdsaką. Be to, gyvūnas turi išmokti būti visiškai paklusnus šeimininkui, dirbti esant nemaloniems dirgikliams (pvz., šūviai, minios, kitų gyvūnų buvimas, triukšmas, dūmai). Paprastai jis dirba su tuo pačiu vadovu visos tarnybos metu.
Lietuvos policijos šunis moko Policijos kinologijos departamentas. Renkantis tinkamus gyvūnus, jų polinkiai nustatomi ir nukreipiami į kelių mėnesių pasirengimą darbui su konkrečia specializacija. Tarnybai taip pat priimami privačių augintojų šunys, atitinkantys tam tikrus reikalavimus.
Policijos šuo dirba tik ribotą laiką - paprastai iki 8-10 metų. Kai jo efektyvumas sumažėja, gyvūnas eina į „pensiją“. Dažniausiai juo rūpinasi dabartinis šeimininkas.
Šiame straipsnyje aptarsime gyvūnų auginimo ir laikymo reikalavimus, vedžiojimo taisykles, transportavimo sąlygas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su gyvūnų priežiūra Lietuvoje.
Kaip vyksta dingusių žmonių paieškos? | 7 Kauno dienos
Bendrieji gyvūnų auginimo ir laikymo reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų.
Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“ Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.
Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti.
Policijos šuo su pareigūnu
Gyvūnų vedžiojimo taisyklės
Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose
Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.
Sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimai
Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus.
Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Veterinarinės procedūros
Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims. Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Gyvūnų transportavimas
Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinius sveikus gyvūnus. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Svarbu užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių.
Prekyba gyvūnais
Prekiauti ūkiniais sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose.
Asmuo, parduodamas ar perduodamas pavojingą šunį kitam asmeniui, pastarąjį turi informuoti apie pavojingam šuniui vieną ar kelis kartus atliktą vakcinaciją ir kitus svarbius pavojingo šuns duomenis, taip pat jam perduoti šuns tapatybės ir kilmės dokumentus. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.
Bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų priežiūra
Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų.
Kačių populiacijos mažinimas
Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą.
Policijos šuo
Svarbiausi reikalavimai policijos šunų priežiūrai
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Laikymo sąlygos | Turi būti nekenksmingos, atitinkančios rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną. |
| Vedžiojimas | Su pavadėliu ir antsnukiu, užtikrinant saugumą aplinkiniams. |
| Sanitarija ir higiena | Privaloma laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų, surinkti išmatas. |
| Skiepai | Kasmet privaloma skiepyti nuo pasiutligės. |
| Veterinarinė priežiūra | Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi, operacijos atliekamos tik nuskausminus. |