Seimo Nario Amžiaus Cenzas Lietuvoje: Diskusijos ir Pakeitimai

Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas. Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą.

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje. Šiuo metu Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų. Priimta Konstitucijos pataisa leis į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.

2022 m. balandžio 21 d. Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria nuspręsta sumažinti amžiaus ribą ir leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Ketvirtadienį parlamentarai balsuos dėl pirmojo Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo priėmimo. Pagrindinio šalies įstatymo pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Rugpjūtį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų. Seimo nariai antradienį antrą kartą pritarė Konstitucijoms pataisoms, kuriomis leidžiama į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.

Jeigu siūlomas Konstitucijos pakeitimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., kaip numatyta projekte, nuo šios datos būtų sudarytos prielaidos, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020-2024 metų kadencijos Seimo nario įgaliojimams, naujuose rinkimuose į atsiradusią laisvą Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų amžiaus, t. y. dėl Seimo nario mandato varžytis ir jį įgyti skirtingomis sąlygomis nei 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Be to, nors pagal galiojančią Konstituciją pasyviąją rinkimų teisę turėtų asmenys nuo 21 metų amžiaus, nutrūkus daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, atsilaisvinusią Seimo nario vietą galėtų užimti tik ne jaunesnis kaip 25 metų kandidatas, dalyvavęs 2020 m.

Kaip primena ELTA, šių kovo 10 d. 39 Seimo narių grupė įregistravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma sumažinti 25 metų dalyvavimo Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų. Siūloma pakeisti Konstitucijos 56 straipsnio pirmoje dalyje nustatytą 25 metų amžiaus ribą į 21 metų ribą, t. y. Šiuo metu į Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai sako, kad šiuo metu 25 metų amžiaus riba, t. y. Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų 2021 m.

25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Argumentai Už Amžiaus Cenzo Mažinimą

29-erių Laisvės frakcijos atstovas, šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis, teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.

Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis kalbėjo, kad šiuo metu Seime yra tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų. „Taigi galiojančio amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Turėtume ne siaurinti, o plėsti atstovavimą tautos atstovybėje“, - dėstė M. Matijošaitis.

Pasak jauniausio Seimo nario Mariaus Matijošaičio, šiuo metu Seime tėra vienas parlamentaras, kuris yra jaunesnis nei 30 metų.

Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai - atitinkamai 21 ir 18 metų. „Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose. t.y. Europos parlamento ir miestų tarybų, yra šiaip jau savaime titaniški argumentai, nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti LIJOT, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, pritaria šiai iniciatyvai, o šis klausimas Seimo darbotvarkėje jau yra tris metus“, - teigė parlamentaras.

„Pasiekime finišo tiesiąją šiandien ir Lietuva taps atviresnė savo, duokdie, pilnaverčiams piliečiams“, - kalbėjo M.Matijošaitis.

„Tikrai manau, kad mūsų šalyje jauni žmonės yra išprusę ir nuo pat studijų, po studijų galėtų daryti politinę karjerą balotiruodamiesi į Seimą, nedarydami tam tikros pertraukos“, - jam oponavo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis.

„Tai reiškia, kad reikia ir jaunų žmonių, ir vyresnių, reikia daugiau moterų, reikia vyrų, reikia visų. Reikia įvairovės. Kalbant apie jaunimą, tai jis atneša naujų temų į politinę darbotvarkę. Jaunimas domisi ir daug kalba apie klimato kaitą, žmogaus teises, gyvūnų gerovę. Tai yra tos temos, kurios dažnai ateina iš jaunų žmonių“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė pasakoja, kad po konsultacijų su jaunimo politinėmis organizacijomis, buvo nuspręsta, jog kandidatavimo į nacionalinį parlamentą amžiaus riba turėtų būti suvienodinta bent jau su cenzu, kuris taikomas Europos parlamento rinkimuose.

„Konsultuojantis su jaunimo politinėmis organizacijomis, su įvairiomis iniciatyvomis, tiesiog gimė tokia idėja, kad Lietuvoje galbūt vertėtų sulyginti amžių bent jau su Europos parlamento kandidatavimo amžiumi, nes dažnu atveju susidaro tokia gana paradoksali situacija, kai jaunas aktyvus, gabus žmogus, jau gali kandidatuoti EP rinkimuose, tačiau po vėl turi grįžti ant atsarginių suolelio“, - aiškino ji.

Politikė atmetė kritiką, kad priėmus tokius pakeitimus, į Seimą patektų kur kas daugiau nepatyrusių parlamentarų. „Argumentai, kad po tokio pakeitimo Seimą užplūs 21-erių metų žmonės, visgi neatlaiko kritikos. Tiesiog, mes šiek tiek plačiau atvertumėme duris kandidatavimui, realiai dalyvavimui rinkimų kampanijose, ne tik buvimu asistentais ar pagalbininkais ir tokiu būdu irgi skatintume kuo ankstesnį ir aktyvesnį tikrą įsitraukimą į politinį gyvenimą“, - tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Argumentai Prieš Amžiaus Cenzo Mažinimą

Opozicinių „Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Jonas Jarutis tvirtino, kad 21-erių jaunuoliai turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.

„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, - aiškino J. Jarutis.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis gyrė Lietuvos jaunimą, bet projekto palaikyti neskubėjo: „Bet paprastai gyvenime būna taip, kad pradžiai mokaisi, po to gali jau mokyti, o dar po to gali mokyti mokančius. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo žavesį ir 21 metai turbūt nėra tas laikas, kai turi užsikrauti ant savo pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį. J. Jarutis pridūrė: „Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, - aiškino J. Jarutis.

Savo ruožtu „valstietis“ Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad jaunimas patirties galėtų įgyti būtent savivaldoje. Be kita ko, jis akcentavo, kad ir dabar Seime yra tik vienas parlamentaras, jaunesnis nei 30-ies, nors rinkimuose ir dabar galima dalyvauti nuo 25-erių.

„Kas jaunam žmogui, galbūt, labiau aktualu - pasilinksminti, galbūt, laisviau laisvalaikį praleisit, pasisvaiginti ir panašiai. Ar tai yra atsakingi sprendimai? Mano supratimu, ne, nes tu to amžiaus dar galvoji, kad gyvensi amžinai, kad tau jūra yra iki kelių ir taip toliau. Amžius turi tam tikrą prasmę, ne dėl biologinių pasikeitimų, dėl patirties“, - žurnalistams kalbėjo politikas.

Laisvės partijos frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pareiškė, kad A.Veryga „turėtų prisiminti ir kitus jaunimo padarytus darbus“.

„Manau, jaunam žmogui rūpi ir kiti labai svarbūs dalykai, pavyzdžiui, švietimas, laisvos ekonomikos galimybės - yra daugybė klausimų, kuo tas jaunimas yra susidomėjęs ir labai gerai, kad jie tas idėjas galės realizuoti ir parlamente vieną dieną“, - sakė V.Mitalas.

Amžiaus Cenzas Europos Sąjungoje

Kaip aiškina Seimo pirmininkė, 25 metų amžiaus riba, yra didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba Europos Sąjungos valstybėse ir toks aukštas amžiaus cenzas yra numatytas tik Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.

„Šiandien pagal galiojančią tvarką mes turimą skirtingą amžių kandidatavimui skirtinguose rinkimuose. Savivaldos rinkimuose galima jau nuo 18 metų, Europos parlamento rinkimuose nuo 21, o pagal Konstituciją į parlamentą galima kandidatuoti tik nuo 25 metų. Pagal šią nuostatą Lietuva yra likusi viena iš keturių ES valstybių, kuriose yra toks aukštas amžiaus cenzas“, - ketvirtadienį prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Štai keletas pavyzdžių, koks amžiaus cenzas taikomas kitose ES šalyse:

Šaltinis: Wikipedia

tags: #nuo #kiek #metu #gali #buti #seimo