Kino teatrai Lietuvoje išlieka populiaria pramoga, tačiau bilietų kainos ir konkurencija su internetinėmis platformomis kelia iššūkių šiam verslui. Šiame straipsnyje apžvelgiama kino teatrų tinklo "Forum Cinemas" veikla Lietuvoje, įskaitant nuomos klausimus, bilietų kainas, žiūrovų atsiliepimus ir konkurenciją su kitais kino teatrais bei internetinėmis platformomis.
Forum Cinemas Nuomos Klausimai
Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ valdytoja beveik 1,6 tūkst. kv. m ploto patalpas prekybos centre „Babilonas“ nuomojasi nuo 2007 metų. Pasibaigus Vilniaus komercinio arbitražo teismui, kino teatras „Forum Cinemas“ palieka patalpas Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“.
Įmonės „Gamofondo“ vadovas P. aiškino: „Tačiau konkrečios datos, kada „Forum Cinemas“ išsikels iš Panevėžio, pasakyti negaliu. Vyks derybos. Susitiksime su kino teatro vadovais, aptarsime išsikėlimo klausimą. Galiu nuraminti panevėžiečius - jie be kino teatro neliks“.
A. prieš pusmetį kalbėjo: „Kai baigiasi nuomos sutartis, ji yra pratęsiama arba ne, o gali atsirasti kitas nuomininkas. Šiuo atveju nėra jokio kriminalo, procesas natūralus. Net teigiamas tas procesas. Juolab kad Panevėžys gražėja ir nori į jį ateiti daugiau nuomininkų“.
„Visas kino teatrų pasikeitimo procesas įvyks per šiuos metus. Panevėžiečiai gal tik mėnesį kitą negalės matyti „Babilone“ kino filmų.
Bilietų kainos ir jų įtaka lankomumui
Vienas bilietas į kiną kai kuriuose kino teatruose, esančiuose prekybos centruose, kainuoja 7 ar daugiau eurų. Vadinasi, nueiti keturių asmenų šeimai į filmą gali kainuoti apie 30 ar daugiau eurų. Jei vaikai užsimanys spragėsių - kaina gali perkopti ir 40 eurų. Kiek pigiau bilietai kainuoja Vilniaus kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija“.
Panašios kainos didžiuosiuose kino teatruose ir kaimyninėje Latvijoje. Kaip LRT.lt teigė LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis, provincijoje vidutinė bilietų kaina yra 3-4 eurai, tačiau jei miestas gausiau lankomas turistų, bilieto į filmą kaina yra pora eurų didesnė. „Rygoje bilietas į kiną kainuoja 8-10 eurų, bet viskas gali priklausyti nuo filmo - jei naujas ir populiarus, bilietas kainuos keliais eurais daugiau“, - skaičiavo A. Vaikutis.
Tuo metu LRT RADIJO korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad per paskutinius 20 metų Švedijoje kino bilietų kainos išaugo net 70 proc. „Nemažai apie tai rašyta prieš metus, kai praėjusių metų sausio 1-ąją PVM padidėjo nuo 6 iki 25 proc. Šiandien bilietas į kiną suaugusiam žmogui kainuoja nuo 120 iki 200 kronų (apie 12-20 eurų), priklausomai nuo kino populiarumo, didmiesčio, efektų ir patogumo. Bilietų kainos augo daugiau nei šalies infliacija. Jei sektumėme infliaciją nuo 1990-ųjų, šiandien bilietas turėtų kainuoti 88 kronas, o kainuoja 120 kronų“, - LRT.lt kalbėjo V. Meidutė-Strazdauskienė.
Vis dėlto, pasak korespondentės, švedų įprotis eiti į kiną nesikeičia nuo 1980-ųjų - jie eina noriai ir dažnai, tai siejama su socialiniu gyvenimu ir tradicinėmis pramogomis. 2017 m. kino sales Švedijoje aplankė 18 mln. žiūrovų. Vidutiniškai Švedijos gyventojas kine apsilanko 1,7 karto per metus.
„Kol yra tokia paklausa, tol nėra reikalo mažinti kainų. Be to, daug investuota į kino sales, tad žmonės patenkinti, nes gauna kokybę, už kurią sutinka mokėti daugiau. Apklausos rodo, kad sumažinus bilieto kainą daugiau kino teatrų lankytojų neatsirastų. Eiti į kiną Švedijoje vis dar yra santykinai pigi pramoga. Teatro ar koncertų bilietų kainos yra kelis kartus didesnės“, - teigė V. Meidutė-Strazdauskienė.
Suomijoje bilietas į kiną kainuoja 13-16 eurų, Vokietijoje - 12-13 eurų.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje kinas yra santykinai brangesnė pramoga nei Vakarų Europos valstybėse, tačiau iš dalies taip esą ir turėtų būti, nes mūsų pajamų lygis yra gerokai mažesnis, o ekonomika - ne tokia kaip Vakarų valstybėse. „Mes kartais lyginamės, bet ne visuomet viskas palyginama. Kadangi pas mus konkurencijos nėra labai daug, pasiūlos - taip pat, tai ir kaina dažnai būna gana nemaža. Tuomet ir didelei daliai žmonių tokios paslaugos, pramogos yra neprieinamos. Bet čia yra mažiau pažengusios šalies požymis. Nereikia tikėtis, kad turint 2-3 kino teatrus bilietų kaina bus 2-3 eurai. Tada kino salėse būtų tiek žmonių, kad visi netilptų. Jei tai yra prioritetas, reikia ieškoti būdų, kaip dar pastatyti kelis kino teatrus, kad kaina šiek tiek sumažėtų“, - LRT.lt kalbėjo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, ši rinka - gana koncentruota, joje žaidžiantys žaidėjai neįsileidžia konkurentų arba kaišioja pagalius į ratus. „Žinoma, į konspiracijos teorijas veltis nereikia, tačiau pirmas bet kokių valstybės institucijų uždavinys turėtų būti konkurencijos užtikrinimas. Tačiau neretai valdžia nusprendžia pati kurti verslą, o ne rūpintis, kad būtų konkurencija. Jei jie dabar išgirstų, ką sakau, gal ir valstybinį kino teatrą sugalvotų įkurti ar apriboti kainas... Bet ekonomika funkcionuoja ne taip. Anksčiau „Romuvos“ ar „Lietuvos“ kino teatrų bilietai buvo pigesni, repertuaras - gal ne toks naujoviškas, pritaikytas masėms. Gal ir lengvatinėmis sąlygomis nuomojosi pastatus, jų būklė buvo gana prasta, mažos investicijos. Jei šie kino teatrai būtų buvę atnaujinti, gal irgi bilietų kaina būtų pakilusi“, - kalba ekonomistas.
„Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis sako, kad didelę įtaką kainai daro investicijos. „Atsimenate, kai Vilniuje buvo 17 kino teatrų po 1 kino salę? Kokia buvo projekcija, koks garsas ir t. t.? Dabar visame pasaulyje įvyko skaitmenizacija, kino juostų praktiškai nebėra, nors buvo manyta, kad jos bus iki 2017-ųjų. Taigi mums reikėjo pakeisti kino projektorius į skaitmeninius. Vieno jų kaina yra 250 tūkst. eurų. Tai - didžiulės investicijos, nors ir ilgalaikės. Nors pasaulis taip keičiasi, kad tų projekcijų reikia vis daugiau ir daugiau. Jamesas Cameronas sukūrė 4K filmą su 36 pėdų per sekundę greičiais. Tad mums reikia pirkti priedą už 100 tūkst. eurų, kad bent viename ar dviejuose kino teatruose galėtume parodyti tokį filmą. Galvojant apie ateitį, kad tokių filmų dar bus sukurtas ne vienas, mums reikia tokios projekcijos. Skaičiuojame, kad išleisti pinigai atsipirks po 5-7 metų“, - aiškino D. Beržinis.
Nors didžiausia išlaidų dalis tenka modernizacijai, kino įrangai, pasak D. Beržinio, nemažai išlaidų sudaro brangstančios paslaugos - valymo, mokesčiai už šildymą ir pan. „Daugelis mūsų kino teatrų yra nuomojamose patalpose. Viskas kyla - BVP kyla, išleidžiami pinigai kasdienėms paslaugoms kyla...“ - vardijo D. Beržinis.
Pasak jo, bilietų kainos netrukdo žmonėms noriai lankyti kino sales - 2017 m. buvo parduota 2,9 mln. bilietų, nors buvo prognozuota jų parduoti mažiau - 2,6 mln. „Žiūrovų skaičius kasmet auga po 17-18 proc. Kai nebeturime nė vieno laisvo bilieto savaitgalį, ar [tai reiškia, kad] žmonėms - per brangu? Kam brangu - renkasi kitą pramogą, nevaikšto į kiną, o žiūri filmą per televiziją. Kam brangu važiuoti taksi, renkasi kitą transportą. Žiūrint į srautus, savaitgaliais pas mus perpildyta, nebeturime vietų, nes būna išpirkti visi bilietai. Tai brangu ar ne, jei išperka bilietus?“ - klausia „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas.
D. Beržinis teigia, kad jų kino teatre bilietų kainos svyruoja nuo 4,5 iki 12 eurų: „Septynis eurus kainuoja paprastas bilietas. Jei esi vaikas, studentas, pensininkas, lojalus klientas - bilietas kainuos pigiau. Bilietų kainos vidurkis šiuo metu siekia apie 5,26 euro. Kaune turime salę su VIP kėdėmis, kur bilietai kainuoja 23 eurus. Ten bilietai išperkami pirmiausiai. Tai rodo, kad žmonėms per brangu ar kad jie nori kokybiškos pramogos, sutinka mokėti tą kainą?“
„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigia, kad didelę įtaką galutinei bilieto kainai turi patalpų nuoma - prekybos centruose ji esą yra labai brangi. „Taip pat svarbūs augantys atlyginimai, elektra, kiti mokesčiai. Galime kalbėti ir apie sezoniškumą - nuo rudens iki pavasario turime didžiausią lankytojų rautą, o vasarą ir net rugsėjo mėnesį jis būna mažiausias. Taigi tai, ką uždirbame per pusmetį, „suvalgome“ per tą ne sezono metą. Kino teatrai geriausiu atveju balansuoja tarp 5 ir 6 proc. pelno. Mokame 21 proc. PVM nuo bilieto kainos, yra ir 2 proc. mokestis LATGA už muziką, grojamą filme. Darbuotojai juk irgi tikisi aukštesnių atlyginimų. Auga ir minimali mėnesio alga (MMA), nors mes stengiamės mokėti daugiau nei MMA“, - aiškino R. Bilinskas.
„Multikino“ atstovas pripažįsta, kad bilietų kainos yra didokos, tačiau kino teatrai esą kariauja ir su „piratais“. „Esame vieni lauke kariai su „piratais“. Šią savaitę turim premjerą „Juodoji pantera“, tačiau šį filmą jau siunčiasi ir interneto vartotojai. Tai - nepažabojamas dalykas. Tai „kerta“ mums per pajamas. Jei filmas atsiranda labai anksti internete, filmo planuotos pajamos visiems kino teatrams krinta apie 30 proc.“ - skaičiuoja R. Bilinskas.
Nors kino bilietai kai kuriems žmonėms neįkandami, pasak R. Bilinsko, kino teatras taiko įvairias nuolaidas ir akcijas.
Tiems, kam brangu, siūlo žiūrėti per televizorių „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis sako, kad didelę įtaką kainai daro investicijos. Tačiau tai netrukdo lietuviams eiti pažiūrėti filmų. „Kam brangu, filmus žiūri per televiziją. Žiūrint į srautus, savaitgaliais kino teatrų salės - perpildytos, nebeturime vietų. Tai brangu ar ne?“ - klausia „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis.
Kino teatro patogumai ir išskirtinumas
Karštą vasaros dieną ar šaltą žiemos vakarą oro temperatūra kino centre ir salėse visada vienoda - 22 laipsniai šilumos, čia veikia oro kondicionieriai. Visus šiuos patogumus iš karto įvertina dažnai kino teatre besilankantys žiūrovai. Tie, kam teko žiūrėti kino filmus svetur, taip pat pripažįsta, kad tokias kino sales turi tikrai nedaugelis Vakarų Europos miestų.
Į kino centro “Forum Cinemas Vingis” statybą bei įrangą “Forum Cinemas” grupė investavo daugiau nei 40 milijonų litų, statybos darbai truko apie 10 mėnesių.
Norintiems išskirtinumo, kino centro penktajame aukšte yra 66 vietų balkonas, kuriame galima žiūrėti Didžiojoje salėje rodomus filmus. Balkone žiūrovų patogumui skirta dar daugiau dėmesio - platesni atstumai tarp eilių, įrengti patogūs staliukai, visai šalia - jaukus, visiems lankytojams atviras kino baras. Malonu ir tai, kad bilietas balkone kainuoja tiek, kiek ir įprastinėje vietoje salėje.
Repertuaras ir renginiai
Ypač daug dėmesio yra skiriama kino filmų repertuarui. Įvairių žiūrovų skoniui patenkinti kasdien siūlome žiūrėti populiarią komediją, veiksmo filmą, trilerį, filmą visai šeimai ar animacinį filmuką mažiesiems. Vienuolika kino salių garantuoja žiūrovui, kad jis kone kas valandą galės pasirinkti jo nuotaiką ir poreikius atitinkantį filmą bei atsipalaiduoti.
Pristatome ne tik pačius naujausius kino filmus iš Holivudo - visada laukiame ir netradicinio, nekomercinio Europos ar kitų regionų kino filmų mėgėjų. Aktyvų kino žiūrovų gyvenimą žada ir kino festivaliai, netradicinio kino projektai. Tokie renginiai - dažna šventė mūsų kino centre.
Bilietų kainų palyginimas skirtingose šalyse
| Šalis | Vidutinė bilieto kaina (eurais) |
|---|---|
| Lietuva | 5.26 - 7 (paprastas bilietas) |
| Latvija (Ryga) | 8-10 |
| Švedija | 12-20 |
| Suomija | 13-16 |
| Vokietija | 12-13 |
Konkurencija ir piratavimas
Legalios kino internete platformos taip pat yra konkurentai kino salėms, tačiau ši konkurencija, kaip aiškina G. Plytnikas, yra sąžininga, o galų gale ir naudinga kino industrijai. „Bet kuri legali platforma yra mūsų konkurentas dėl žiūrovo - ar jis ateis pas mus, ar liks namuose. Tai yra garbinga kova. Mes turime savo priemones, kaip tai daryti, mes turime įrodyti, kad pas mus ateiti geriau negu likti namuose. Su nukelta kepure „Netflix“ ir visiems kitiems legaliai veikiantiems. Jie bando formuoti savo auditoriją, ypatingai „Netflix“, kurie turi savo gamybos liniją arba perka filmus, kurie neišeina į kino teatrus.
Per karantinus nebelikus didelės dalies kino teatrų lankytojų, niekur nedingo piratavimas. „Vis kino industrija turi vadinamuosius langus: visų pirma didžiajam ekranui kuriami filmai rodomi kino teatruose, po 2-4 mėnesių jie keliauja į kino filmų nuomą namuose, o galutinėje grandinėje, tarkime, po pusmečio ar metų, jie keliauja į televiziją. Taip yra turbūt nuo televizijos atsiradimo, nuo 5-6 dešimtmečio, grandinė šiek tiek keičiasi, bet iš esmės lieka stabili. Kas nutiko šiemet? Kelios didžiosios Holivudo studijos, norėdamos pastiprinti savo online platformas, paleido tai dirbusiems, tai nedirbusiems kino teatrams skirtų filmų licencijas kartu ir „online“. Ir dabar jie nežino, kaip atgal sukišti džiną į butelį, nes filmas, kuris JAV ar Švedijoje išeina, pavyzdžiui, „HBO Max“ ar „Disney+“, po dviejų valandų nuo pirmos minutės starto jau yra piratiniuose tinkluose. Jeigu senos demokratijos šalys su piratiniais tinklais tvarkosi griežčiau, tai likusioje pasaulio dalyje, kur net supratimo nėra, kas yra piratas, o kas ne, šios studijos nustojo gauti pajamas“, - kalbėjo G.
„2022-ieji turėtų būti lūžio taškas atgal, jeigu virusas mūsų visai nenužudys ir pasai padės mums kažkaip išgyventi ir progresuoti. Matyt, logika turėtų grįžti į patikrintą klasiką - turi egzistuoti tam tikros taisyklės, nes jeigu jas sulaužai, atsiranda jovalas. Minėjote, kad yra daug kino, bet kokybiško jo tiesiog nebeliks, nes nebus už ką žmonėms jo daryti, profesionalams, kurie iš to gyvena. Jiems niekas nemokės algos. Įsivaizduokime blogiausią scenarijų - kino teatrai nedirba ir todėl nemoka, nes sustabdyti dėl pandemijos, video on demand arba legalios platformos, vos tik paleidžia, po dienos kitos visas piratinis pasaulis turi kopijas. Tokioje grandinėje atlyginimo nematome“, - laidoje „PIN kodas“ sakė G.
Jeigu sumokėjote 10 eurų už bilietą, konkreti procentinė dalis nuo šios sumos atitenka kino teatrui, filmo teisių turėtojui, taip pat valstybei mokesčių pavidalu. „Bilietas yra karalius“, - teigia pašnekovas. Minėtosios proporcijos yra maždaug lygios, t.y. „Visi, kurie dalyvauja grandinėje, pradedant kino teatro kontrolieriumi ar tuo, kuris paleidžia filmą, kad jis šviestų ekrane, baigiant filmo scenarijaus autoriumi, režisieriumi ir visa eile aktorių, platintojų, prodiuserių, techninio personalo - visi gyvena iš pono bilieto. (...) Esame tarsi galutinė grandinės dalis, kuri užtikrina gyvavimą visai grandinei nuo scenarijaus parašymo iki pat Holivudo. Nesvarbu, ar autoriai Lietuvos, ar užsienio - nėra lietuviško, prancūziško ar amerikietiško modelių, principas tas pats. Pardavei bilietą, gavai pajamas ir tas pajamas daliniesi su visais, kurie padarė taip, kad filmas ateitų iki ekrano“, - laidoje aiškino G.
Ypatingų mechanizmų, lemiančių bilieto kainą, nėra - ją formuoja rinka ir ji priklauso nuo to, kiek konkrečioje šalyje žmogus yra pasirengęs mokėti už kelių valandų pramogą. „Nepatikėsite, bet kainos už licenciją mūsų sektoriuje nėra, - sakė G. Plytnikas. - Tie patys procentai. Jeigu valstybė nedidelė, joje yra, tarkime, 3 mln. žiūrovų per metus, tiek ten ir piniginių srautų dalyvauja. Tie, kurie parduoda licencijas, tiksliau - pateikia medžiagas ir gauna procentinį atlyginimą, žino, kad iš konkrečios licencinės teritorijos, kitaip tariant, valstybės, galima maksimaliai gauti, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, o minimaliai - 3 tūkst. Kad būtų didesnė riba, dedama daug pastangų - investuojama į marketingą, visokių būdų komunikaciją, kino teatrai savo ruožtu bando užtikrinti, kad jie būtų konkurentabilūs ir kokybiški. Pasak pašnekovo, bene didžiausia investicija yra kokybiškoms peržiūroms reikalinga technika, nors vėliau išlaikyti ją ir nėra sudėtinga. „Kino teatras yra ta vieta, kuri moka ir nekilnojamojo turto, ir žemės, ir visus kitus susijusius mokesčius. Kitaip tariant, esame tokie pat rinkos dalyviai kaip ir daugybė stabilių verslų, kurie pastatus ir juos sieja arba nuomos, arba nuosavybės santykiai, vadinasi, visa tai susiję su fiksuotais kaštais. Kovidinės krizės akivaizdoje tai labiausiai ir traukia kino teatrus į dugną, nes pagyventi devynis mėnesius iš dvylikos neturint jokių pajamų, bet turint visus įsipareigojimus, yra sudėtinga - mūsų kaštai nuo to, kad negalime gauti pajamų, niekur nedingo“, - kalbėjo G.
Pandeminiais metais kino teatrai tapo vienu iš labiausiai nukentėjusių verslo sektorių, ir nors galimybių pasas veikia nebe pirmą mėnesį, pastebimesnės naudos jis, kaip sako šios srities atstovai, nesuteikė, mat nebuvo atsižvelgta į prekybą užkandžiais ir gėrimais, svarbų kino salių pajamų šaltinį.