Finansinis Turtas ir Finansiniai Įsipareigojimai Bankuose

Šiame straipsnyje aptariami finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų aspektai bankuose, įskaitant jų klasifikavimą, apskaitą ir atskaitomybę. Straipsnyje remiamasi verslo apskaitos standartais, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šias svarbias finansines sąvokas.

Finansiniai Įsipareigojimai

Finansinis įsipareigojimas - sutartyje nustatytomis sąlygomis privalomai reikiama grąžinti pinigų suma. Paprasčiau tariant, tai yra skolos, paskolos ir kiti gauti kreditai, kuriuos gavęs fizinis ar juridinis asmuo (įmonė) tampa skolininku arba kredito gavėju, o jį suteikęs subjektas - kreditoriumi.

Finansinių įsipareigojimų gali turėti abi šalys, pavyzdžiui, bankų įsipareigojimai yra numatytomis sąlygomis grąžinti gyventojams jų indėlius ir sukauptas palūkanas, o gyventojų įsipareigojimai - tinkamai grąžinti bankų suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas.

Finansiniai įsipareigojimai dažnai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

Finansinių įsipareigojimų nevykdymas dažniausiai reiškia, jog nebuvo sumokėta sutartu laiku, sumokėta nepakankamo dydžio suma, apskritai nebuvo sumokėta arba tai atlikta nepriimtinu būdu ar forma. Už finansinių įsipareigojimų nevykdymą dažnai taikomos sankcijos, dažniausiai finansinės (baudos, delspinigiai), bet gali būti ir ne finansinės, pavyzdžiui, turto konfiskavimas. Jeigu įmonė nesugeba vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, jai gali būti ne tik taikomos finansinės sankcijos, bet ir skelbiamas bankrotas.

Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Finansinis Turtas

Finansiniam turtui priskiriama:

  • įmonės pinigai kasoje, bankuose, čekiai, akredityvai ir kita;
  • pirkėjų skolos (kurios turi būti sumokėtos pinigais ar jų ekvivalentais už įmonės parduotas prekes bei paslaugas);
  • įmonės turimi vekseliai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai (išskyrus tuos, kurie bus apmokėti materialiuoju ir nematerialiuoju turtu ar paslaugomis);
  • turimos kitų įmonių akcijos bei kitos nuosavybės priemonės;
  • gautinos sumos už suteiktas paslaugas;
  • suteiktos grąžintinos garantijos.

Jei įmonė planuoja finansinį turtą laikyti ilgiau nei vienus metus, tokį turtą ji registruoja ilgalaikio finansinio turto sąskaitose.

Finansinio Turto Apskaita

18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustato finansinio turto apskaitos reikalavimus.

Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad paskola bei palūkanos yra nesumokėtos ir dar nebus sumokėta 2012 m. (pradinis sutarties terminas buvo 1 metai), turtą reikėtų priskirti ilgalaikiam fin. turtui, DK s-ta Nr.16xx.

Jeigu paskola atėjo į 26, tai ir pagal ją priskaičiuotos palūkanos atiduria 26 sąskaitoje, nes ir paskola ir priklausančios mokėti palūkanos traktuojamos jau ne kaip įprastinė pirkėjo skola, bet fin.turtas.

Kai liko valdime tik 1 proc., tai reikėtų perkelti į kitą DK sąskaitą. Kadangi ta įmonė jums ne dukterinė, tai iškelkite į 163 "kitas ilgalaikis fin.turtas", jei neketinate per artimiausius 12 mėn ir jų parduoti.

Kai pasirašys sutartį pirkimo-pardavimo, galima fiksuoti įsigyjimą buhalterijoje (kaip finansinį turtą).

Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą.

Finansinė Atskaitomybė

Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte.

Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius.

Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija.

Balanso sudarymo ypatumai:

  • Nematerialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Nematerialusis turtas - nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai.
  • Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Materialusis turtas - fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai.
  • Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
  • Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

Jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.

Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas.

Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y.

Ar tau verta ATSIIMTI PINIGUS? Išsamus gidas + praktika ir skaičiuoklė

tags: #finansinis #turtas #ir #finansiniai #isipareigojimai #bankai