Finansinis Turtas Balanse: Apibrėžimas ir Analizė

Finansinė atskaitomybė - pagrindinis ir svarbiausias informacijos šaltinis, siekiant įvertinti bendrovės veiklą. Balansas yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart pelno/nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas.

Šiame straipsnyje plačiau apžvelgiamos trys finansinės atskaitomybės sudedamosios dalys: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pinigų srautų ataskaita, orientuojantis į tai, kas gali praversti finansinėje analizėje. Be paminėtų formų dar yra: nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas bei (privalomos biržoje kotiruojamoms akcinėms bendrovėms) nepriklausomo auditoriaus išvados.

Lietuvoje taikomus Tarptautinius apskaitos standartus (TAS) ir Verslo apskaitos standartus (VAS) galima rasti adresu: www.apskaitosinstitutas.lt. Vertinant ir lyginant įmonės (įmonių) finansinius rodiklius svarbu, kad jie būtų paimti iš pagal tuos pačius standartus sudarytų ataskaitų. Taip pat reikia atsižvelgti į duomenų periodiškumą bei apimtį (konsoliduota ataskaita ar ne). Jeigu skaičiai yra iš skirtingo konteksto, tuomet jie nelygintini.

Kartais įmonės (po įsigijimo, taikomų apskaitos standartų pakeitimo ir pan.) savo ataskaitose pateikia pro forma rezultatus, siekdamos atspindėti spėjamą tų įvykių įtaką, kad duomenis būtų galima palyginti.

Žiūrėdami į šią įmonės ataskaitą, mes galime nusakyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių. Balansas dažnai vadinamas įmonės finansinės padėties nuotrauka, nes pagal jį galima įvertinti įmonės finansinį sveikumą tam tikram laiko momentui (kuriam balansas yra sudarytas): galima įvertinti, kiek įmonė turi nuosavų lėšų, kiek skolų, kokia jos turto struktūra.

Remiantis balanso duomenimis, skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai (pvz., D/E - skolos ir turto santykis), pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. Taipogi, įmonės rizikingumas gali būti vertinamas ir skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir pelno/nuostolių ataskaitos duomenis, pvz. D/EBITDA.

Viso turto suma balanse visuomet turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumai (jei yra, įskaitant ir subsidijas bei dotacijas).

Balansas yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (šalia pelno (nuostolio) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas.

Kiekviena finansinės būklės ataskaita būna sudaroma tam tikrai konkrečiai datai (paprastai fiskalinių metų arba ketvirčio pabaigai) palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos, balansas gali būti konsoliduotas (visos įmonių grupės) arba atskiras.

Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo balansų, taip pat dalinai sudarytų iš skirtingai vadinamų eilučių (jei analizuosite skirtingų valstybių balansus), tačiau visuose balansuose yra trys pagrindiniai blokai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas.

Analizuojant svarbu atkreipti dėmesį ar skaičiai pateikiami finansinėje ataskaitoje yra vienetais, tūkstančiais, milijonais ar dar kitaip.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais.

Buhalterinis balansas - tai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, apibūdinantis įmonės finansinę būklę. Tradicinės formos buhalterinis balansas yra dvipusė lentelė: kairioji pusė - aktyvas, dešinioji - pasyvas. Gali būti ir vertikali (stulpelinė) buhalterinio balanso forma: iš pradžių pateikiama aktyvo dalis, žemiau - pasyvo.

Aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pačios lėšos, tik sugrupuotos skirtingais pjūviais, todėl aktyvo ir pasyvo galutinės sumos turi sutapti. Įmonės balansas - tai įmonės finansinės padėties nuotrauka tam tikrai datai. Žvelgdami vien į įmonės balansą galime apibūdinti jos mokumą bei likvidumą, kapitalo struktūrą, finansinio sverto lygį, apyvartinio kapitalo rodiklius.

Konkretaus balanso detalumas bei jo eilučių pavadinimas gali skirtis, tačiau dažniausiai balansą sudaro šie elementai: NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI ir TURTAS.

Pagal naudojimo laiką bendrovės turtas yra skirstomas į trumpalaikį (iki 1 metų) ir ilgalaikį (virš 1 metų). Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą. Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiui turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.

Priklausomai nuo apmokėjimo termino, įsipareigojimai gali būti trumpalaikiai (per 1 metus) ir ilgalaikiai (po 1 metų). Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Balansas - įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo, kitaip sakant - finansinės situacijos, ataskaita tam tikru laiko momentu, paprastai ataskaitinio ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigai. Turtas - tai bendrovės ištekliai veiklai vykdyti tikintis ekonominės naudos; įsipareigojimai - tai prievolės, atsiradusios įmonės veiklos metu, už kurias reikės atsiskaityti tam tikru momentu ateityje; nuosavas kapitalas - savininkų/akcininkų nuosavybė.

Įvairūs straipsniai į balansą įtraukiami pagal tam tikrus pripažinimo ir vertinimo kriterijus (plačiau - žr. VAS ir TAS).

Akcininkų nuosavybė, arba buhalterinė akcijų vertė - iš įmonės pozicijos yra investuotojų sumokėti pinigai per pirminį akcijų pardavimą plius (minus) uždirbtas pelnas (patirti nuostoliai) minus išmokėti dividendai. Įstatinis kapitalas, arba akcinis kapitalas - tai maksimalus skaičius akcijų, kurį įmonė gali išleisti, ir gali būti pakeistas tik akcininkų nutarimu. Įmonės vadovybė paprastai suinteresuota, kad šis skaičius būtų didesnis už išleistų akcijų skaičių, kas leidžia papildomai bet kada parduoti akcijų ir taip prasimanyti pinigų.

Suma balanso eilutėje kapitalas lygi bendrovės išleistų pasirašytų ir apmokėtų akcijų skaičiui padaugintam ir nominaliosios vertės. Akcijų priedai - skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos (t.y., kainos, kuria buvo vykdomas pirminis ar papildomas akcijų pardavimas investuotojams). Perkainojimo rezervas (rezultatai) - nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Apskritai rezervas pagal VAS yra laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Tai yra, dalis paskirstytinojo pelno pervedama į rezervą. Privalomasis rezervas - įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Dažnai išreiškiamas kaip atitinkamas procentas nuo akcinio kapitalo.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti sudaromas taip, kad jo dydis būtų ne mažesnis už iš anksto numatytų įsigyti savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Taip pat rezervai gali būti sudaromi premijoms, tantjemoms ar kitoms išmokoms.

Atidėjinys - įsipareigojimas, kurį, tikėtina (pvz., ieškinys teisme arba skolos tiekėjams esant nemokiems klientams), reikės padengti ir kurio padengimo sumą galima patikimai įvertinti. Finansinių įsipareigojimų vertė priklauso nuo jų pobūdžio ir pasirinkto vertinimo. Susiję su (pvz., vertybinių popierių) rinkos kainomis apskaitomi tikrąja verte, nesusiję ilgalaikiai įsipareigojimai - amortizuota savikaina, trumpalaikiai - savikaina. Tai leidžia manipuliuoti skaičiais ir nurodyti mažesnį įsiskolinimą nei iš tikrųjų.

Taigi turtas apskaitomas įsigijimo, o ne dabartine verte. Nematerialusis turtas taip pat gali būti amortizuojamas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad kompanija gali turėti nematerialaus turto, kuris neatsispindi jos balanse, nes neatitinka į balansą apskaitomo nematerialaus turto kriterijaus (tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusios ekonominės naudos ateityje, o turto savikaina gali būti patikimai nustatyta - 38.21 TAS). Taip pat balanse neatsispindi tyrimų etape atsirandantis nematerialusis turtas (plėtros metu pripažįstamas esant tam tikroms sąlygoms - 38.54,57 TAS).

Taip pat balansui lankstumo suteikia atsargų apskaita. Jas galima įvertinti įsigijimo arba grynąja galimo realizavimo verte (turi būti imama mažesnė, tačiau įmonė gali elgtis kaip jai palankiau). Atsargų įsigijimo savikainai skaičiuoti galima taikyti kelis būdus. Tuo tarpu realizavimo vertė gali kisti daugeliu atvejų (prekei dėvintis, senstant, augant gamybos baigimo ar pardavimo išlaidoms), o turint perteklinį medžiagų kiekį prekę galima nukainoti žemiau savikainos.

Pagal apskaitos principus į ataskaitą įrašoma grynoji (balansinė) materialinio turto vertė, kuri randama iš bendrosios vertės (to turto įsigijimo kaštų atėmus sukauptą nusidėvėjimą.

Pagrindiniai Balanso Elementai

Lentelėje pateikiamos pagrindinės eilutės, kurias galima rasti balanse:

Nors kartais didesnių įmonių balansinė ataskaita gali turėti ir 'užbalansinių‘ eilučių, kurios tiesiogiai nėra nei įsipareigojimas nei turtas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms gali sukelti ženklų nuostolį ar pelną.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius.

Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija.

Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.

Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte.

Jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte.

Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė.

Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų.

Balanso Analizė

Analizuojant balansą neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių.

Svarbu paminėti, kad fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę. Nusidėvėjimas netaikomas tik žemei.

Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Viena vertus, kartais kompanija permoka už ilgalaikį turtą, todėl jo už analogišką kainą rinkoje parduoti nebeturi galimybių. Kita vertus, kompanijos įranga rinkoje gali būti verta mažiau, nei yra „buhalteriškai“ nuvertėjusi. Trečia, ir svarbiausia, nekilnojamojo turto vertė „apskaitoje“ mažėja, nors realybėje jis nuolat brangsta. Sumanus investuotojas gali pasipelnyti iš tokios situacijos.

Kartais galite pastebėti ir atvirkštinį procesą, kai kompanijos turtas yra dirbtinai pervertintas. Pavyzdžiui, smukus nekilnojamojo turto vertei, įmonės balanse ji lieka nepakitusi. Tai iš karto mažina kompanijos investicinį patrauklumą ne tik dėl prastų rodiklių, bet ir dėl skaidrumo stokos kompanijos valdyboje.

Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas.

Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.

Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti.

Kad įmonė kažką nutyli, galima spėti, jeigu trumplaikis turtas nėra išskaidytas smulkesnėmis dalimis (be abejo, tai nėra vienintelis požymis). Kad įmonė kažką nutyli galima spėti, jeigu, pvz., trumplaikiai įsipareigojimai nėra išskaidyti smulkiau arba trumpalaikės ir ilgalaikės skolos suplakamos į vieną krūvą.

Trumpai: Turtas - iš esmės bet koks resursas, turintis vertę. Tai nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, įranga ir bet koks kitoks turtas, turintis tam tikrą vertę rinkoje.

Balanse esanti turto vertė nebūtinai bus lygi realiai turto rinkos verte. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.

Trumpalaikis turtas laikomas ne ekonomine, o kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.

Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

• Grynieji pinigai;
• Pinigų ekvivalentai;
• Trumpalaikės investicijos;
• Gautinos sumos;
• Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
• Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu.

Finansinis turtas - tai turto rūšis, apimanti visas pinigų bei finansinių priemonių rūšis. Tuo tarpu kas patenka į finansinį turtą įmonės balanse, yra labai tiksliai apibrėžiama apskaitos standartų.

Kitų įmonių vertybiniai popieriai - tai kitų įmonių laikomos akcijos ar obligacijos, taip pat kitos finansinės priemonės.

Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese. Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui. Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės.

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis!

tags: #finansinis #turtas #balanse