XX a. pabaiga Lietuvos valstybei buvo ypatingai svarbi. Komunistinės sistemos griūtis ir šalies nepriklausomybės atkūrimas - vieni iš reikšmingiausių įvykių Lietuvos valstybingumo istorijoje. Tačiau Lietuvai grįžti prie senojo valstybės valdymo, kuris egzistavo prieš okupaciją, nebuvo lengva. Iškilo klausimas: ar atgaivinti senąją valdymo tradiciją, ar sekti daug pasiekusiais ir pažangiais Vakarais? Lietuva pasirinko antrąjį kelią.
Šiame kontekste svarbu pažvelgti į bažnyčios turto restitucijos procesą, kuris vyko tuo metu. Šiandieninėje valstybėje vis didesne problema tampa įsitikinimas, jog tradicinis politinio spektro skirstymas į kairę ir dešinę nyksta. Tačiau šis vertinimas yra ganėtinai perdėtas. Keičiantis visuomenei, kinta ir pats politinių ideologijų supratimas bei turinys.
Lietuvos žemėlapis
Politinės partijos ir ideologijos Lietuvoje
Šalyje, vykdant radikalias transformacijas, pradėjo kurtis politinės partijos. Skirtingai nei Vakaruose, Lietuvoje partijos formavosi remiantis Vakaruose veikusis politinių partijų kairės ir dešinės ideologijų šablonais bei kūrėsi neturėdamos aiškaus socialinio struktūros kontūro (ilgalaikio istorinio vystimosi ir struktūruoto socialinių interesų atstovavimo pagrindo). Jų kūrimasis buvo paremtas nacionalinio išsivadavimo ir sąmoningo totalitarizmo griovimu.
Lietuvoje politinės kairės ir dešinės skyrimo pradžia sietina su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu (LPS), kuris atstovavo dešiniajai politinei srovei, ir Lietuvos Komunistų partija (LKP), persivadinusia Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP) bei vėliau su ja susijungusia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios priskiriamos kairiajam sparnui.
Šiame darbe analizuojant Lietuvos kairę ir dešinę ypatingas dėmesys yra skiriamas Sąjūdžiui ir Lietuvos Komunistų partijai. Temos naujumas - šiuo Lietuvos atveju mokslinių darbų negausu. Žvelgiant į politinės kairės ir dešinės skirtį, bei politines partijas iš teorinės pusės, paaiškėja, jog tai plati dimensija, verta išsamių tyrimų. Šioje srityje yra nagrinėję daugelis užsienio autorių.
Ideologijos vaidmuo politinėje veikloje
Šiandien, kalbant apie Lietuvos situaciją, verta paminėti V. Radžvilą, kuris teigia, jog kurti naują valstybę be ideologijos yra neįmanoma - jos yra būtinos, nes ideologija yra orientacijos pasaulyje sistema. Analizuojant Lietuvos politines partijas bei jų ideologijas ideologijų skirstymo kontekste, būtina apžvelgti šių ideologijų atsiradimo priežastis bei jų kaitą.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjo nauja politinio gyvenimo epocha. Išsivadavimas lėmė tai, jog Lietuvos partinė sistema formavosi pagal kitokius dėsningumus nei vakarietiškoji. Jei Vakaruose valstybėse partijų skirstymo prioritetai buvo sutelkti ties ekonominiais bei socialiniais klausimais, tai Lietuvoje pagrindinis partinės sistemos diferencijavimas buvo sutelktas ties vertybinio santykio su sovietine praeitimi klausimu.
Kairiajame politinio gyvenimo sparne atsidūrė politikai, kurie akcentavo tęstinumo sovietinės praeities atžvilgiu būtinybę, o dešiniajame - tie, kurie reikalavo radikalios desovietizacijos. Deja, ideologijos situacijos nepagerina ir tai, kad politinės partijos, teikdamos pirmenybę pragmatizmui, įgyvendina politiką, kuri yra negrindžiama partijos išpažįstamomis ideologinėmis vertybėmis. Dėl šios priežasties, nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar, Lietuvos partinė sistema vis dar pasižymi nestabilumu.
Netradiciškai 5. Dešinė ir kairė
Bažnyčios turto restitucija
Bažnyčios turto restitucija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atsižvelgti į istorines, teisines ir moralines aplinkybes. 1995 m. LDDP vaidmuo šiame procese buvo svarbus, nes partija turėjo įtakos politiniams sprendimams, susijusiems su turto grąžinimu religinėms bendruomenėms. Svarbu pažymėti, jog restitucija buvo vykdoma atsižvelgiant į įvairius interesus ir siekiant užtikrinti teisingumą bei stabilumą visuomenėje.
| Partija | Ideologija | Požiūris į restituciją |
|---|---|---|
| Lietuvos Demokratinė Darbo Partija (LDDP) | Socialdemokratija | Siekė užtikrinti teisingą ir subalansuotą turto grąžinimą, atsižvelgiant į valstybės interesus. |
| Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) | Dešinioji | Palaikė kuo greitesnį turto grąžinimą bažnyčiai, pabrėžiant istorinį teisingumą. |
Pagrindinių partijų požiūris į bažnyčios turto restituciją
Šiame kontekste svarbu prisiminti Tėvo Stanislovo indėlį kuriant dialoginę visuomenę. Dievas sukūrė žemę su augmenija ir gyvūnija. Sutvėrė vyrą ir moterį. Dievas gėrėjosi savo kūryba ir panorėjo pasidalinti savo kūrybos galia su vyru ir moterimi - žmonėmis. Dievo plane žmogaus pašaukimo pobūdis bendruomeninis. Žmonių egzistenciniai santykiai sukuria dialogą, kaip gryną bendrabūvio formą.
Dievas kiekvienam žmogui nustatė žemėje laiką ir apsigyvenimo ribas. Kiekvieną žmogų pašaukė žemėje atlikti misiją bendram labui - Kristaus kūno ugdymui ir išganymui. Kristaus kūną sudaro daug narių ir kiekvieno skirtinga charizma, skirtinga tarnystė. Vienus pašaukė būti kunigais, kitus valstybės vadovais ar tiesiog kiekvienam dirbti savo darbą pagal savo sugebėjimus. Dievas norėjo darnaus sugyvenimo ir harmonijos tarp žmonių, kas jie bebūtų ar kokį socialinį vaidmenį beatliktų.
Kryžių kalnas - svarbus religinis simbolis Lietuvoje
Lietuviams tikėjimas buvo socialinio audinio dalis. Su pagarba ir pasididžiavimu savo tėvynę vadino Marijos žeme. Tačiau šiandien jau dvidešimt metų Lietuva laisva ir nepriklausoma. Tačiau ne visiems jos turi vienodą reikšmę. Vieni teikia pirmenybę materialinėms (turto kaupimas), kiti dvasinėms (gyventi nepriklausomoje valstybėje, laisvai išpažinti tikėjimą, turėti teisę į orų gyvenimą) vertybėms.