Ar turtas įgytas iki santuokos laikomas bendrąja jungtine nuosavybe?

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Pasitaiko atvejų, kada sutuoktiniai nebežino, kuris turtas yra jų bendras, o kuris jiems priklauso asmeniškai, dėl ko dažnai skiriantis kyla ginčų. Apie tai, kaip pasikeičia asmenų turto teisinis režimas susituokus, koks turtas skyrybų atveju pagal įstatymą laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu ir ar galima santuokos metu įgyti turto tik vienam iš sutuoktinių, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Reda Rimkienė.

Taigi, iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.

Bendroji jungtinė nuosavybė po santuokos

Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.

Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Išimtys

Įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis, pavyzdžiui, turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu yra sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.

Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Taigi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai. Įvertinus skaitytojos išdėstytą situaciją, matyti, kad jos pajamos gautos iš darbo santykių, individualios veiklos, pagal įstatymo taikytiną sutuoktinių turto teisinį režimą būtų laikomos bendromis sutuoktinių pajamomis.

Turto padalijimas

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Asmeninė nuosavybė virsta bendra

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: (1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); (2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; (3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.

Turto padalijimo principai

Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo. Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Vedybinė sutartis

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.

Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.

Finansiniai aspektai ir skolos

Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Su paskola įgyto būsto dalybos scenarijai

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus. Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.

• Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
• Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
• Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Skyrybų kaina

Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja.

Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Skyrybų kaina prasideda nuo 100 eurų ir priklauso nuo konkrečios jūsų skyrybų situacijos aplinkybių bei užsakomų teisinių paslaugų apimties.

Duomenų rinkimas ir sisteminimas

Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą.

Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.

Svarbu žinoti

Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas.

Elementariausias pavyzdys, kai bylose yra pateikiami pinigų dovanojimo asmeniškai vienam iš sutuoktinių sutartys ar kitokie “rašteliai” ir juose esančios pinigų sumos pvz. vos ne visiškai atspindi namo statybos investicijas. Ir turime absoliutų ginčą - ar šie dovanoti pinigai buvo asmeniškai vienam ar šeimai? Apskritai ar šie rašteliai, kuriais buvo neva dovanojami pinigai realūs? Ar tokias bylas laimi visada tas, kuris buvo “pirmesnis - gudresnis” ir rinko įrodymus?

Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. Jeigu turtas yra registruotas tik vieno vardu, tai gali suteikti pagrindą įrodinėti, kad turtas yra asmeninis.

Gyvenant santuokoje ne itin dažni atvejai, kad sutuoktiniai kiekvieną kartą aiškiai aptartų tokius klausimus kaip - kieno vardu registruoti turtą, ar yra kokia teisinė reikšmė registruojant tik vieno vardu ir kt. Tačiau jau esant bylai teisme dėl santuokos nutraukimo šie aspektai tampa pakankamai svarbūs.

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

tags: #faktiskai #pradejo #iki #santuokos #gyventi #todel