Šeimos teisės principai Lietuvoje grindžiami monogamija, santuokos savanoriškumu, sutuoktinių lygiateisiškumu, prioritetine vaikų teisių ir interesų apsauga bei motinystės apsauga. Tačiau visuomenės transformacijos metu kyla klausimų dėl šių principų pritaikymo praktikoje, ypač faktinių santuokų kontekste.
Įpėdinystės Teisės ir Paveldėjimas
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t.y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai.
Testamentas ir Įpėdiniai Pagal Įstatymą
Testamentas - tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma. Taigi, jei Jūsų minimoje situacijoje sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan.
Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str.
Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.
Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Pavyzdžiui:
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
- Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Bendrosios Dalinės Nuosavybės Teisė
Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia bendrosios nuosavybės teisę kaip dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.).
Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Pagal CK 4.81 str. 1 d., namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 str. 1 d.
Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką arba atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip minėta, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.
Jeigu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.
būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu byloje bendraturčių pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), tačiau teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.
Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Kaip minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - išimtiniu (subsidiariu). Taigi, visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.
ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y. Kaip minėta, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
Dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
Advokatės Dianos Višinskienės Praktika
Advokatė Diana Višinskienė aktyviai dalyvauja sprendžiant įvairius šeimos teisės klausimus, įskaitant ginčus dėl išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos ir nekilnojamojo turto privatizavimo. Jos kontora pasiekė reikšmingų pergalių teismuose, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Advokatė Diana Višinskienė primena, kad remiantis LR CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Atsižvelgiant į tai, mirus pagrindiniam savivaldybės būsto nuomininkui, nepriklausomai nuo šeimos nario santykio su pagrindiniu nuomininku (sugyventinis, sutuoktinis, vaikas, anūkas ir kt.), asmuo privalo per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko mirties pranešti savivaldybės administracijai apie pagrindinio nuomininko mirtį ir pateikti prašymą pakeisti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos ir pagrindiniam nuomininkui.
Pavyzdžiai Iš Teismų Praktikos
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą, t. y. nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitę. Sveikintina, kad tokią teisinę praktiką ima įgyvendinti ir Lietuvoje veikiantys teismai.
Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarka - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė.
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus.
Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Į ieškovės K. D. „Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą. Kaunietė K. D. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teis...
Teisinės Priemonės Įpėdiniams Apsaugoti
Jeigu įpėdinis nori, kad teismas jam atnaujintų terminą palikimui priimti, visų pirma būtina įsivertinti ar toks terminas buvo praleistas ženkliai. Natūralu, jog praleidus terminą mėnesiui ar dviem, žymiai paprasčiau tokį terminą atnaujinti, nei jį praleidus metus ar daugiau laiko. Kai palikimui priimti terminas praleistas nežymiai, paprastai pateisinamos priežastys gali būti stresas dėl palikėjo mirties, teisinių žinių spragos, gyvenimas kitame mieste, tolimas atstumas ir t. t.
Jeigu palikimui priimti terminas praleistas ženkliai, tuomet tokį terminą atnaujinti galimybės yra mažesnės. Praleidus terminą metams ar ilgiau pateisinamos priežastys gali būti sunki įpėdinio liga, gyvenimas užsienyje, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose ir t. t. Svarbu ir tai, kad bet kokios termino praleidimo priežastys privalo būti tinkamai motyvuotos, be to teismui turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas.
Šiuo atveju, įpėdinis kreipiasi į teismą, tam kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog įpėdinis po palikėjo mirties jo turtą valdė ir naudojosi tokiu turtu kaip savo. Šis būdas pats tinkamiausias įpėdiniui, kuris po palikėjo mirties toliau gyvena jo bute ar name (pavyzdžiui, palikėjo sutuoktinis, kuris ir toliau gyvena bendrame sutuoktinių bute ar name). Svarbu tai, kad priešingai nei pirmajame variante, norint nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra laiko apribojimo.
Kitaip tariant, įpėdiniui gyvenant palikėjo bute metus, du metus, 10 metų ir ilgiau, toks įpėdinis turi pilną teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimtas sprendimas, kad jis palikėjo turtą valdė kaip savo. Paprastai tokiais atvejais įrodinėjimas yra paprastesnis, kadangi tokiam įpėdiniui nėra sunku įrodyti teismui, jog jis palikėjo turtą prižiūrėjo ir elgėsi su juo kaip su savo. Tokie įrodymai gali būti - mokėjimas įvairių mokesčių (žemės, turto, komunalinių ir pan.), liudytojų (kaimynų, giminaičių) žodiniai paaiškinimai ir kt.
Tam, kad tinkamai nustatyti, kuris iš pirmiau paminėtų variantų yra geriausias konkrečioje situacijoje, būtina išanalizuoti pačio įpėdinio faktinę situaciją.
tags: #faktineje #santuokoje #igyto #nekilnojamojo #turto #padalinimas