Akcijų Pirkimo Pardavimo Sutarties Reikalavimai Lietuvoje

Akcijų pirkimas pardavimas - tai savarankiškas sutarčių teisės institutas, kuris reguliuoja akcijų turėtojo (akcininko) ir akcijų įgijėjo tarpusavio santykius, kylančius iš akcijų pardavimo. Akcijų pirkimas pardavimas taip pat gali būti suprantamas kaip sandoris, kai sudaroma akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Akcijų pirkimas pardavimas turi būti atliekamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju - akcijų pirkimo pardavimo sandoris gali būti nuginčytas ar laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - bendrovė) akcijų ar akcijų dalies įgijimas arba perleidimas yra reikšmingas žingsnis verslui gyvuojant, todėl bet kokie su tuo susiję pokyčiai yra itin svarbūs konkrečios bendrovės akcininkams.

Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį (dividendus) ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo (Civilinio kodekso 1.102 str.). Akcijos pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą yra būdingos tik akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Akcijos ir yra akcijų pirkimo pardavimo sutarties dalykas. Akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Akcijų rūšis yra nurodoma uždarosios akcinės bendrovės įstatuose. Akcijų rūšis nulemia kaip jos yra apskaitomos, t. y. kas nurodomas jų savininku. Todėl prieš tai, kai vykdomas akcijų pirkimas pardavimas ir sudaroma sutartis, būtina įsitikinti, kokia yra perkamų akcijų rūšis.

Akcijų Paketai

Kai kalbame apie akcijų pardavimą, paprastai yra parduodami akcijų paketai. Akcijų paketas - tai 1/10 ir daugiau visų bendrovės akcijų. Kontrolinis akcijų paketas - tai 50 ir daugiau procentų bendrovės akcijų dalis. Bendrovėse, kuriose yra daug smulkiųjų akcininkų, kontrolinis akcijų paketas dažniausiai sudaro 20-30 % akcijų, kartais pakanka tik 2-3 %, kad būtų galima kontroliuoti bendrovės veiklą.

Taip yra todėl, kad ne visos išleistos akcijos suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme, be to, didelę dalį akcijų dažnai turi daug smulkių akcininkų, neturinčių galimybės dalyvauti bendrovės valdyme. Kontrolinio akcijų paketo turėjimas suteikia teisę priimti arba atmesti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime ir kitų bendrovės valdymo organų veikloje.

Akcijų Pirkimo Pardavimo Sutarties Forma

Akcijų pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik rašytine arba notarine forma. Žodinės akcijų pirkimo pardavimo sutartys yra niekinės ir negalioja, todėl remtis šiuo faktu teisme ar prieš trečiuosius asmenis, negalima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau - LR) civiliniu kodeksu (CK) (1.74 str. 1 d. kai parduodama 25 proc. Tame pačiame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kai notarinė forma nereikalinga.

Praktikoje, siekiant išvengti notarinės akcijų pirkimo pardavimo sutarties formos, akcijos arba perduodamos tvarkyti finansų maklerio įmonei arba parduodamas akcijų paketas išskaidomas į keletą dalių, pavyzdžiui, 20 procentų ir 5 procentai ir pan., kurios parduodamos dviem savarankiškais rašytiniais sandoriais (sutartimis). Ar toks parduodamo akcijų paketo skaidymas dalimis ir pardavimas yra teisėtas? Manome, kad ne. Šie sandoriai gali būti nuginčyti (pripažinti negaliojančiais) teismo tvarka kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 str.), o taip pat kaip sudaryti nesilaikant įstatyme nustatytos notarinės formos (Civilinio kodekso 1.93 str.). Kai sandoris negalioja, ar teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sandorį. Tai vadinama restitucija.

Teismai tokiais atvejais laikosi pozicijos, kad, kai šalys vienu metu arba per trumpą laiką sudaro kelis tos pačios UAB akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, juos prasminga aiškintini ne izoliuotai, o kartu kaip vieną akcijų pirkimo-pardavimo sandorį. Atitinkami, teismai, paskirus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius vertindami kaip vieną, konstatuoja reikalavimo dėl notarinės sutarties formos pažeidimą.

Teismai yra nedviprasmiškai išaiškinę, kad tokie argumentai neatitinka verslo logikos ir protingumo kriterijaus, nes sandorių skaidymas tik padidina administracines išlaidas, o taip pat ir laiko sąnaudas, kurios gali būti įvertintos pinigais.

Akcijų perleidimas be notaro patvirtinimo tiek pirkėjui, tiek pardavėjui kelia riziką, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi ieškinio senatis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra 10 metų, pažeidus įstatymą, su tokia rizika tenka gyventi ilgą laiką. Tad gyvenimas bus daug ramesnis, jei sandorį tvirtins notaras.

Jei sandoris yra notarinės formos, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas (valstybine lietuvių kalba) yra iš anksto derinamas pas notarą. Taip pat pabrėžtina, kad notaras prašo pateikti tam tikrus bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, bei pirkėjo ir pardavėjo dokumentus, kurių sąrašas nėra baigtinis.

Asmenys, kurie atstovauja pirkėjui ir pardavėjui (jei pirkėjas ir pardavėjas yra juridiniai asmenys), arba pats pirkėjas ir pardavėjas notariškai tvirtinant sandorį turi dalyvauti ir atvykti pas notarą. Jei pirkėjas ir pardavėjas ar jų atstovai to padaryti negali, tokiu atveju jie privalo išduoti notarinės formos įgaliojimą kitam asmeniui pasirašyti sandorį dalyvaujant notarui. Jei įgaliojimas išduotas užsienyje, dažnu atveju reikalinga apostilė ar legalizavimas.

Notaras užtikrina laisvą sandorį sudarančių šalių valią, o tai užtikrina sandorio sudarymo skaidrumą ir atitiktį LR teisės aktams.

Nematerialiųjų akcijų sandorio šalys gali savarankiškai pasirinkti, ar sandorį tvirtinti notariškai, ar naudotis FMĮ paslaugomis. Tačiau, jei sandoris tik pasirašomas, bet tinkamai neįforminamas pagal įstatymą, tai sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str.

Pirmumo Teisė Įsigyti Akcijas

Akcijos turi būti parduodamos griežtai laikantis įstatyme ar įstatuose nustatytos jų pardavimo tvarkos. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti kitiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti daugiau tos bendrovės akcijų.

Pardavimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo to, ar įstatuose yra nurodyta kitokia nei įstatyme (specifinė) jų pardavimo tvarka. Jeigu įstatuose nurodyta kitokia nei įstatyme nustatyta jų pardavimo tvarka, tai bus taikoma įstatuose nustatyta tvarka. Tokiu atveju reikia žiūrėti įstatuose nustatytas pardavimo sąlygas.

Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą (47 straipsnis).

Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų.

Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip.

Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.).

Pasirengimas Akcijų Pirkimo Pardavimo Sandoriui

Tiek akcijų pardavėjas, tiek ir pirkėjas turi būti pasirengę sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Jie turi atlikti veiksmus, reikalingus sutarties sudarymui. Pardavėjas turi pasitikrinti, kad jis yra įregistruotas akcijų savininku JADIS. Priešingu atveju, apdairus pirkėjas nesutiks sudaryti sandorio su pardavėju, kuris neregistruotas kaip akcijų savininkas, arba, jeigu sutartis sudaroma pas notarą, tai notaras nesutiks patvirtinti akcijų pirkimo pardavimo sutarties.

Jeigu perkamas kontrolinis akcijų paketas, pardavėjas turi būti pasirengęs suteikti pirkėjui visus pirkėjo prašomus bendrovės dokumentus. Apdairus pirkėjas turi įsivertinti tai, ką perka, ir gali pageidauti išsamiai susipažinti su bendrovės būkle (turtas, įsipareigojimai, atsargos, gautinos sumos, sutartys, finansinė padėtis, darbuotojai, licencijos, leidimai, teisinių reikalavimų laikymasis, mokesčiai, aplinkos apsauga ir kt.). Esant pirkėjo pageidavimui, gali būti atliekamas bendrovės teisinis auditas.

Rekomenduojame pirkėjui susipažinti su bendrovės dokumentais ir duomenimis, esančiais Juridinių asmenų registre, ir sulyginti juos su pardavėjo pateiktais dokumentais, finansinės atskaitomybės dokumentais. Šie duomenys yra vieši, ir su jais turi teisę susipažinti bet kuris asmuo.

Kai perkamas kontrolinis akcijų paketas rekomenduojame, kad akcijų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas (sutarties projektą) parengtų tos srities specialistai, įmonių teisėje besispecializuojantys advokatai. Kai sutarties sąlygas rengia notaras, paprastai naudojama šabloninė sutartis. Šabloninėje sutartyje nėra įtvirtintos esminės pardavėjo garantijos, ir tokiais atvejais akcijos perkamos be garantijų.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, po akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, paaiškėjus bendrovės skoloms, apie kurias pirkėjas iš anksto nebuvo informuotas sudarant sutartį, jis negalės reikalauti pardavėją sumažinti akcijų kainą, padengti bendrovės skolą, atlyginti nuostolius ar apskritai nutraukti akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kadangi akcijos buvo perkamos be garantijų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma akcijų kaina neatitinka tikrosios akcijų kainos, kuri buvo mokama už akcijas. Pavyzdžiui, šalys siekia išvengti notarinės akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tvarkos, o taip pat kitais atvejais. Esant tokiai situacijai, kyla rizika, kad pirkėjas gali nukentėti.

Akcijų pirkimo pardavimo sutarčiai yra privaloma teisinė registracija, kadangi teisiškai neįregistruota akcijų pirkimo pardavimo sutartis savaime teisinių pasekmių nesukelia. Kaip, pavyzdžiui, transporto priemonės registracija Regitroje, akcijų pirkimo pardavimo sutartis turi būti registruojama. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties registracija skiriasi priklausomai nuo akcijų rūšies ir jų apskaitymo tvarkos. Išskiriamos dvi registracijos formos. Materialių akcijų registracija ir nematerialių akcijų registracija.

Finansų Maklerio Įmonės (FMĮ)

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas LR gali tvarkyti finansų maklerio įmonė (FMĮ). FMĮ yra Lietuvos banko (toliau - LB) licencijuotas rinkos dalyvis, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas. Vadovaudamosi LB pateiktais duomenimis LR veikia 11 FMĮ, tačiau faktiškai vertybinių popierių apskaita užsiima tik dalis jų.

Atkreiptinas dėmesys, kad perleidžiamos bendrovės akcijos gali būti skirtingos formos - materialiosios (vietoj materialiųjų akcijų gali būti išduodami akcijų sertifikatai, pažymintys neribotą materialiųjų akcijų skaičių) ir nematerialiosios. Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tai yra asmuo, kuriam nereikia specifinio dokumento - materialiosios akcijos ar akcijų sertifikato, į kurį įrašytas akcijų savininkas.

Visų akcinių bendrovių akcijos yra nematerialiosios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti dviejų formų - tiek materialiosios, tiek nematerialiosios (CK 40 str. 9 d.).

Nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o materialiosios akcijos yra perleidžiamos padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam perleidžiama akcija ar akcijų sertifikatas, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis asmuo ir akciją ar akcijų sertifikatą įgyjantis asmuo (ABĮ 46 str. 1 d.

Tuo atveju, jei bendrovės akcijos yra materialiosios, tačiau norima bendrovės akcijų apskaitą perduoti FMĮ ir supaprastinti jos tvarkymą, t. y. išvengti įrašų akcijoje ar akcijų sertifikate, uždaroji akcinė bendrovė akcijų formą gali pakeisti išleisdama naują įstatų redakciją, kurioje nurodoma, kad bendrovės akcijos yra nematerialiosios.

Atsižvelgiant į tai, FMĮ sutartis su bendrove, kurios vertybinių popierių apskaita yra perduodama ir kurios akcijos yra planuojamos perleisti, pasirašoma tik atlikus „pažink savo klientą“ ir pinigų plovimo prevencijos vidines procedūras. FMĮ taip pat reikia pateikti tam tikrus dokumentus iš bendrovės akcijų pirkėjo ir pardavėjo.

FMĮ priima kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, naudojantis kvalifikuotais elektroniniais parašais ir sudarant sandorį per FMĮ, sandorį pasirašančiam asmeniui niekur nereikia vykti.

Mokesčiai

Parduodamoms akcijoms pridėtinės vertės mokestis yra netaikomas. Akcijos nėra laikomos prekėmis ar paslaugomis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme (plačiau žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. Parduodamoms akcijoms taikomas gyventojų pajamų mokestis, kai pardavėjas yra fizinis asmuo, išskyrus žemiau nurodytą lengvatą, kai akcijos neapmokestinamos.

Neapmokestinamos akcijos (išskyrus tikslines (red. past. ofšorines) teritorijas) kai jų įsigijimo kainos ir kitų realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršija 500 EUR per mokestinį laikotarpį.

Lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 str., taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 p. nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai) (plačiau žr. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.

Svarbu! Akcijų pirkimas pardavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir teisinių žinių. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės užtikrinti, kad sandoris būtų atliktas tinkamai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.

Preliminarioji Sutartis

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.

Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.

Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.

Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

tags: #kas #turi #buti #nurodyta #akciju #pirkimo