Civilinis turto konfiskavimas Lietuvoje yra tema, sulaukianti vis daugiau dėmesio tiek teisininkų, tiek visuomenės akyse. Ši priemonė, leidžianti valstybei paimti turtą, kurio įsigijimo teisėtumas kelia abejonių, yra vertinama kaip svarbi kovos su nusikalstamumu dalis, tačiau kelia ir klausimų dėl asmens teisių apsaugos.
2019 m. gegužės 29 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektus. Komitetas pritarė įstatymo iniciatorių tikslams, tačiau jam kilo abejonių dėl reglamentavimo aiškumo ir priemonių proporcingumo užtikrinimo. Dėl šios priežasties, komitetas pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Civilinio turto konfiskavimo tikslai ir privalumai
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų.
Siekdamas atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. S. Bikelis savo pranešime akcentavo tai, kad taikant turto civilinį konfiskavimą bet kuriuo atveju esminiu klausimu išlieka intervencijos į nuosavybės teisę proporcingumas. Aptardamas civilinio turto konfiskavimo privalumus ir rizikas, S. Bikelis kaip privalumus nurodė įrodinėjimo standartą ir turto neteisėtumo prezumpcijų leistinumą.
Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių tam tikromis sąlygomis galimas turto konfiskavimas, nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Dažniausiai toks konfiskavimas yra siejamas su konkrečiais baudžiamaisiais procesais ir vykdomas taikant baudžiamuosius įstatymus. Tačiau kai kuriose ES valstybėse (pvz., Airija, Jungtinė Karalystė, Italija ir kt.) turto konfiskavimas galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis ir kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau tokia priemonė privalo atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
Respublikos Prezidentui pasirašius ir paskelbus civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir šiam įstatymui įsigaliojus, tai bus mažiausiai penktoji teisinė priemonė, įgalinanti valstybę paimti pajamas, gautas iš latentinių nusikaltimų, taip pat uždarbį iš tokių pajamų.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Civilinio proceso ypatumai
Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.
Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą. Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
Kada taikomas įstatymas?
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus.
Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais.
Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą.
Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.
tags: #eztt #civilinis #turto #konfiskavimas