Įsirengti ar pirkti palėpę vilioja ne vieną naujakurį, ypač jei tas daugiabutis namas su palėpe yra gražioje vietoje, iš kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į parkus ar senamiesčio stogus. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vaizdo, pavyzdžiui, į senamiesčio stogus ar bažnyčias taip galite ir neišvysti.
Kadangi senamiestis yra itin saugomas objektas, todėl čia reikalingi įvairūs miesto valstybinių institucijų leidimai, kad nebūtų sudarkomas senamiesčio bendras vaizdas (galioja tam tikri apribojimai langams bei stoglangiams, stogų architektūrai ir statybinėms medžiagoms). Palėpės Vilniuje, ypač centre įrengimas vilioja. Galima įsirengti butą centre su puikiu vaizdu į miestą. Pačios palėpės ploto kaina dažnai būna gana nedidelė. Tačiau neverta gundytis kaina.
Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant nuosavybės teisę į palėpę, reikės ne tik valstybinių institucijų leidimų, bet ir daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sutikimo. Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra palėpės teisėti šeimininkai: namo bendrija ar fizinis/juridinis asmuo.
Palėpės įrengimas II dalis
Palėpės Nuosavybės Teisės
Jei daugiabučio namo palėpė niekam nepriklauso, t.y. ji neįregistruota nekilnojamojo turto registre, vadinasi, ji priklauso visiems daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams arba namo bendrijai (jei tokia įsteigta). Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba namo bendrija palėpę valdo remiantis bendrąja dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.73 str.).
Pastogė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių (namo butų ir patalpų savininkų) sutarimu (LR CK 4.75 str.). Be to, bendraturčių teisė nėra absoliuti; tai reiškia, kad bendraturčiai negali trukdyti kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teisių. Todėl, kai kyla nesutarimų dėl palėpės valdymo, naudojimosi ir disponavimo, tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Dažniausiai praktikoje iškyla problema, kai vienas iš palėpės bendraturčių nori įrengti visą ar dalį palėpės ir taip įgyvendinti padidintos nuosavybės teisę į ją ir negali gauti bendraturčių sutikimo ją suremontuoti bei įrengti palėpę. Taip pat dažni atvejai, kai namo butų savininkai vieną diena duoda savininkui sutikimą įrengti ir įregistruoti palėpę, kitą dieną atsisako savo sprendimo.
Palėpės Įrengimo Žingsniai
- Palėpės kadastriniai matavimai: Jeigu palėpė neišmatuota, tuomet reikia atlikti kadastrinius matavimus (palėpės plotas ir planas, bendrasavininkų dalis). Neišmatuota palėpė reiškia, kad ji nėra suformuota ir ją reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą bendrą dalinės nuosavybės patalpą - neįrengtą palėpę.
- Prašymą atlikti neišmatuotos palėpės kadastrinius matavimus gali paduoti bet kuris daugiabučio namo buto ar patalpų savininkas. Atlikus kadastrinius matavimus, joje turi būti nurodyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko pastogės dalis. Jeigu palėpė jau yra išmatuota (inventorizuota), vadinasi, bendrosios dalinės nuosavybės dalys jau paskirstytos ir galima registruoti nuosavybės teisę į palėpės dalį.
- Pastogės dalies įregistravimas Nekilnojamojo turto registre: Nuosavybės teisę į dalį pastogės kiekvienas namo buto ar kitų patalpų savininkas gali įregistruoti kiekvienas atskirai, visi butų ir patalpų savininkai ar vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą veikti likusių bendraturčių vardu.
- Įregistruojant nuosavybės teisę į palėpę ir gavus nuosavybės pažymėjimą, kiekvieno namo buto ir patalpų savininkai jame matys duomenis apie savo ir kitų namo gyventojų įregistruoto turto - palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
- Bendraturčių susitarimas ir sutikimas: Gyventojų susirinkimas šaukiamas tam, kad įregistruotą palėpės bendrąją dalinę nuosavybę gyventojai galėtų pasidalinti, t.y. nustatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane.
Šis susitarimas dėl palėpės valdymo ir naudojimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius.
Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Taigi, norint įrengti norimo dydžio palėpę, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai).
Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (LR CK 4.85. 4d.). Išmatuotos, bet neįrengtos norimos palėpės dalies ar visos palėpės savininku galima tapti tik gavus kitų palėpės savininkų sutikimus-atsisakymus nuo savo dalies palėpėje.
Norint įsirenginėti palėpę, taip pat reikalingas gyventojų sutikimas, kadangi dažnai įrenginėjant palėpę yra pertvarkomas stogas (įstatomi langai, pakeičiama stogo danga ir t.t.). O kaip minėta, ne tik palėpė, bet ir stogas (kaip konstrukcija) yra viena iš daugiabučio namo bendrai visų namo butų ir patalpų savininkų valdoma dalinė nuosavybė. Todėl prieš gaunant statybos leidimą įrengti palėpę, reikalingas bendraturčių sutikimas. Remiantis LR CK 4.85 str., jei yra namo bendrija, užtenka 50 proc. + 1 balsų tam, kad būtų gautas leidimas palėpės įrengimui.
