Lietuva, turtinga vandens telkinių, suteikia galimybę išsinuomoti ežerus verslui ar mėgėjiškai veiklai. Tačiau, kaip veikia ši sistema, kokie įstatymai ir reikalavimai taikomi nuomininkams, ir kokias teises turi žvejai? Panagrinėkime tai išsamiau.
Lietuvos ežerų kraštovaizdis.
Įstatyminė Bazė ir Reglamentavimas
Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad mokesčio už be aukciono išduodamą leidimą naudoti žūklės plotą metinis tarifas yra 0,1 procento valstybinių vidaus vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką.
Tai sudaro vidutiniškai apie 1 eurą už vandens telkinio hektarą metams. Laimė, kad Lietuvos Vyriausybė 1995 - aisiais priėmė nutarimą „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, kuriame buvo patvirtintas „Neišnuomotinių (valstybinės reikšmės) vandens telkinių sąrašas“, į kurį buvo įtraukti vertingiausi biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu vandens telkiniai, taigi dauguma didžiųjų šalies ežerų atsidūrė šiuose sąrašuose, tačiau kitų pakrantėse galima drąsiai įkalti lentelę su užrašu „Nuomojama“ ir rajono aplinkos apsaugos departamento numeriu.
Nuo 2004 - ųjų metų, priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymą, vietoje vandens telkinių nuomos sutarčių, išduodami leidimai naudoti žūklės plotą.
„Mėgėjiškos žūklės įstatyme yra numatyta, kad vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai, žuvų migracijai, nerštui reikšmingi vandens telkiniai, rekreacijai svarbūs vandens telkiniai įtraukiami į Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus sąrašą“, - įstatymą aiškino AM pareigūnas.
Vis dėlto, V.Graičiūnas teigia kiek kritiškai vertinantis Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotą sąrašą, nes reglamentavimas kartais esąs visai nelogiškas. „Į sąrašą įrašytas Nemunas, Neris ir kitos vertingiausios šalies upės, tačiau šio sąrašo pabaigoje įrašyta pastaba, kurioje teigiama, kad atskirose sąraše esančių upių atkarpuse (Nemuno upėje - Kauno, Jurbarko ir Šakių rajono savivaldybių teritorijose, Šventosios upėje - Anykščių, Utenos ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose) mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotus“, - įsaįtymą kritikavo V.Graičiūnas.
Aplinkosaugininkas retoriškai klausė, kuo viena upės ar ežero vieta yra vertingesnė už kitą.
„Kas galėtų paaiškinti, kodėl Nemuno upės dalis, patenkanti į Karklės ichtiologinį draustinį yra mažiau vertinga (joje gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotą), nei Nemuno upės atkarpos, neesančios saugomose teritorijose, arba kodėl Šventosios atkarpos, esančios ichtiologiniame draustinyje yra vertingesnės nei kitos šios upės atkarpos?“, - svarstė V.Graičiūnas.
Nuomininkų Priežiūra ir Reikalavimai
AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas teigė, kad žūklės plotų nuomos reikalavimų vykdymą kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai, kuriuose yra paskirti asmenys už nustaytų leidimų naudoti žūklės plotus reikalavimų vykdymų kontrolę.
„Ne rečiau kaip kartą per trejus metus yra patikrinamas kiekvienas žūklės plotų naudotojas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma pažeidimų, žūklės ploto naudotojas įpareigojamas juos pašalinti“, - teigė V.Graičiūnas.
AM pareigūnas pridūrė, kad pasitvirtinus informacijai, kad asmuo nesilaiko žūklės ploto nuomininko reikalavimų jis tikrinamas daug dažniau.
Reikalavimai nuomininkams:
- Organizuoti vandens telkinio žuvų išteklių mokslinius tyrimus.
- Įveisti žuvis.
- Palaikyti vandens pakrančių švarą.
- Šalia vandens telkinio pastatyti ženklus, kuriuose būtų nurodytas vandens telkinio ir žūklės ploto naudoto numeris.
- Išduoti mėgėjiškos žūklės leidimus.
Pasak AM pareigūno, yra numatyti ir atvejai, kada galima leidimus naudoti žūklės plotą atimti.
„Jei žūklės ploto naudotojui buvo pateikti ne mažiau kaip du pirvalomieji nurodymai dėl leidimo naudoti žūklės plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis nevykdė arba per metus buvo paskirtos 2 administracinės nuobaudos dėl aplinkos apsuagą, gamtos išteklių naudojimą regalamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, leidimas gali būti atimtas“, - teigė GRYNAS.LT pokalbininkas.
Ežerų Nuomos Kainos ir Pokyčiai
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos.
Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų. „Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.
Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta“, - kalbėjo V.Graičiūnas.
Kaip Išsinuomoti Ežerą: Praktiniai Patarimai
Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Kaip tai padaryti? Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).
„Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų. Kodėl? Skaičiuoja pinigus. Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi.
Ežero nuoma - galimybė verslui ir poilsiui.
Sėkmingi Pavyzdžiai: Kaip Tvarkyti Ežerą Efektyviai
2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ žino, kaip tai daryti. Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą.
Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis.
„Varžybose man ir kilo mintis kažko panašaus imtis Lietuvoje. Tikslas - gyventi iš rekreacinės žuvininkystės. Nuo 2008 m. „Karpis“ pasiekė aukščiausią lygį - dirbame limituotos žūklės sąlygomis, rengiame tarptautines varžybas“, - sakė Renaldas.
Ilgio ežere pernai vienas žvejys ištraukė 23 kg karpį. Dar keturi laimingieji galėjo pasigirti sužvejoję 40-60 kg šamus.
Problemos ir Iššūkiai
Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai?
„Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Mano galva, nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti“, - sakė R.Marčiukaitis.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis.
„Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Teisės Žvejams Mėgėjams
Jei turite leidimą žvejybai, dar nereiškia, kad galite žvejoti kur įsigeidę. Prieš merkiant meškerę verta pasidairyti lentelės, kurioje nurodyta, kad norint žvejoti, reikia gauti žvejybos ploto naudotojo (ežero nuomininko) leidimą.
Specialisto teigimu, išnuomotuose ežeruose žvejo mėgėjo bilietas negalioja, tad leidimą reikia gauti iš nuomininko. Būtent todėl nuomininkai privalo ežero prieigose įrengti informacinius stendus, kad žvejai žinotų, kam ežeras priklauso, ir galėtų susitarti dėl žvejybos nurodytu telefonu.
Išsinuomotuose telkiniuose be leidimo negalima tik žvejoti, tačiau maudytis ar irstytis valtimi draudimų nėra.
Teisės Akto Suvestinė
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktas, įsigaliojęs 1999-02-13, reglamentuoja ežerų valdymą ir žuvininkystę. Pagrindiniai terminai apima:
- Valdymas
- Išteklių saugojimas
- Hidrotechniniai statiniai
- Inžinerinis statinys
- Akvakultūra
- Žuvų ištekliai
- Elektrinė
- Ežeras
- Vandens aplinka
- Vanduo
- Paviršinis vanduo
- Žvejyba ir žuvininkystė
- Gamtos aplinka
- Aplinkos politika
- Statyba ir viešieji darbai
Ateities Perspektyvos
Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi.
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja.
„Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus“, - padarė išvadą T.Virbickas.
Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų.
Mokslininko išvadą patvirtino ir R.Vilutis: „Kai žvejams verslininkams buvo uždėtas apynasris, padėtis ežeruose pasikeitė radikaliai. Verslininkų valdytuose ežeruose atsirado žuvų. Anksčiau Nevėžos ežere žvejams mėgėjams nebuvo ką veikti. Dabar prie šio ežero visada daugybė žvejų ir visi patenkinti.“
Kas Kimba Nevėžyje Dieną
tags: #ezeru #nuomininku #sarasas