Intelektinės nuosavybės valdymas socialinėje erdvėje

Šiais laikais intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę, o informacijos poreikis visuomenėje nuolat auga. Informacija tampa ekonominio stabilumo ir plėtros pagrindu, todėl intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis tampa vis aktualesnis. Turėdami geras bendravimo ir informacijos perdavimo priemones bei išsamų teisinį reguliavimą, neišvengiamai susiduriame su intelektinės nuosavybės teisės globalizacija.

Intelektinės nuosavybės samprata ir rūšys

Intelektinė nuosavybė - tai savarankiška nuosavybės teisės rūšis, užtikrinanti intelektinių kūrinių valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo. Skirtumas tarp intelektinės ir materialinės nuosavybės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas turi ne tik turtines, bet ir moralines (neturtines) teises. Perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus, savininkas neperleidžia neturtinių teisių.

Pagrindinės intelektinės nuosavybės rūšys:

• Autorinės teisės: ginami literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai.
• Pramoninė nuosavybė: apima išradimus, prekių ir paslaugų ženklus, pramoninį dizainą ir geografines nuorodas.

Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Svarbu, kad saugomos vertybės turėtų originalią materialią išraiškos formą.

Pramoninė nuosavybė

Pramoninės nuosavybės teisės saugo kolektyvinės veiklos metu sukurtas ir sėkmingam pramoninės veikos vystymui reikalingas vertybes. Vienas iš pramoninės nuosavybės saugomų objektų yra išradimai. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą, išradimu laikomas naujas, išradimo lygio ir pramoniniu būdu pritaikomas techninis sprendimas.

Kitas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekių ir paslaugų ženklai. Prekių ženklai atskiria vieno subjekto prekes ar paslaugas nuo kitų. Pramoninis dizainas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas.

Geografinės nuorodos nurodo prekės kilmės vietą, kuri tiesiogiai susijusi su prekės specifika. Pavyzdžiui, "Šampanas" yra kilęs iš Šampanės provincijos Prancūzijoje.

Intelektinės nuosavybės apsaugos istorinės priežastys

Žmogus, patenkinęs savo fizinio egzistavimo poreikius, pradeda rūpintis dvasinėmis gėrybėmis. Ilgainiui atsiranda poreikis saugoti dvasines vertybes, kadangi jų autoriai negauna jokio atlygio. Kovos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos siejamos su Bomaršė vardu, kuris Prancūzijoje vadovavo autorinių teisių kovai su teatrais.

XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje imta aktyviau saugoti autorines teises. Paryžiuje įkuriamas Bureau de legislation dramatique, kuris vėliau pervadinamas į Autorių, kompozitorių ir dramaturgų draugiją, kurio pagrindinis tikslas - saugoti autorių teises į kūrinius ir teisėtas pajamas iš jo. Taigi, matome, kad atsiranda poreikis ginti autoriaus teises į intelektinę nuosavybę.

XIX a. viduryje augo intelektinės nuosavybės saugomų objektų vertė, o skirtingomis teisės normomis buvo neįmanoma apsaugoti universalaus pobūdžio intelektinės nuosavybės objektų. 1886 m. rugsėjo 9 d. priėmus Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, autorių teisių užtikrinimas pasikeitė. Tarptautinio susitarimo pagrindu intelektinės veiklos metu gautas rezultatas yra saugomas ne tik toje valstybėje, kurioje kūrinys atsirado, bet ir visose kitose, kur jis yra naudojamas.

Prekių ženklų apsauga socialinėje erdvėje

Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Žmonės prekių ženklo sukurtą įvaizdį sieja su teigiamomis savybėmis ir gera patirtimi. Siekiant išvengti nesąžiningo naudojimosi, rekomenduojama nedelsiant įregistruoti savo prekių ženklą (ir logotipą). Prieš registruojant, svarbu patikrinti, ar nėra tapačių ir klaidinamai panašių ženklų.

Be to, prieš teikiant paraišką, verta apsvarstyti prekių ar paslaugų apimtį bei ženklo naudojimo teritoriją. Ženklo registracija galioja 10 metų, tačiau ją galima atnaujinti neribotai. Svarbu reguliariai atlikti paiešką prekių ženklų registruose, socialinėje erdvėje ir internete.

Konkurentai neretai nusiperka reklaminius raktažodžius, tapačius ar klaidinamai panašius į saugomus prekių ženklus. Pastebėjus, kad jūsų registruotas ženklas yra naudojamas be jūsų sutikimo, galite kreiptis į pažeidėją su pretenzija. Už teisių į prekių ženklus pažeidimus atsakingi yra jų savininkai. Teisių į prekių ženklus pažeidimai gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę.

Pagal socialinių tinklų paslaugų teikimo sąlygas, tokiose erdvėse galima skelbti turinį tik tuo atveju, jei jis nepažeidžia kito asmens intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant prekių ženklus. Jeigu prekių ženklas be savininko leidimo naudojamas socialinėje medijoje, platformų valdytojai rekomenduoja pirmiausia kreiptis į pažeidėją ir reikalauti pašalinti tokį turinį.

Jei naudojant prekių ženklą, pažymėtą grotažyme, galima daryti prielaidą, kad yra ryšys ar sąsaja su prekių ženklo savininku, arba sukuriama supainiojimo ar asociacijos su prekių ženklo savininku tikimybė, gali būti pagrindas konstatuoti pažeidimą. Neregistruotų ženklų gynimas yra specifinis, nes savininkas negali remtis prekių ženklo registracijos suteikiamomis nuosavybės teisėmis. Neregistruoto žymens naudotojas gali ginti savo teises pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Kiek lengviau yra apginti teises į originalius autorių kūrinius, pvz., logotipus, mat jie saugomi autorių teisėmis. Svarbu nepamiršti šalia logotipo naudoti ir autorių teisių apsaugos ženklą (c)..

Dirbtinio intelekto įtaka intelektinės nuosavybės apsaugai

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia daugelį sričių, įskaitant viešąjį sektorių. Viešajam sektoriui svarbu laikytis tam tikrų principų diegiant DI sprendimus, tokių kaip kreipimasis į žmogų, atsakomybės už priimtus sprendimus, atsekamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo, skaidrumo ir teisės viršenybės principai.

Dirbtinio intelekto (DI) technologijų įsigalėjimas atveria naujas galimybes automatizuoti pasikartojančias užduotis, optimizuoti procesus ir pagerinti sprendimų priėmimo kokybę. DI gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose ir veiklos srityse siekiant padidinti produktyvumą. Tačiau svarbu laikytis DI reguliavimo ir saugumo gairių, kad būtų išvengta teisinių ir etinių problemų.

Naujoji Europos Sąjungos teisinė bazė, pavyzdžiui, Dirbtinio intelekto aktas ir Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyva, nustato standartus ir reglamentus DI technologijų kūrimui ir eksploatacijai.

Projektas "Bibliotekos - autorystės ambasados"

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka baigė įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Bibliotekos - autorystės ambasados". Projektas skirtas supažindinti su naujovėmis autorių teisių apsaugos srityje, ypatingą dėmesį skiriant dirbtinio intelekto (DI) keliamai rizikai ir jo atveriamoms galimybėms.

Projekte dalyvauja LR Seimo, LRTK (Lietuvos radijo ir televizijos komisijos), UAB Fondia Lietuva, Asociacijos LATGA, ir DI agentūros „Why AI“ atstovai. Dalyviai buvo supažindinti su DI technologijų teisiniu reguliavimu, galiojančiais teisės aktais ir teisės aktų projektais.

Projekto tikslas yra išplėsti bibliotekininkų įgūdžius ir žinias dirbtinio intelekto įrankių naudojimo bei autorių teisių valdymo srityse. Interaktyviuose seminaruose dalyvavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (VAVB), Trakų rajono, Širvintų rajono, Šalčininkų rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono ir Druskininkų SVB darbuotojai.

Asociacijos LATGA Teisės skyriaus vadovė Radvilė Bieliauskienė teigia, kad autorių teisės yra ypatingai aktuali sritis kultūros įstaigų darbuotojams, kurių kasdieninė veikla yra neatsiejama nuo autorių sukurtų kūrinių panaudojimo bei bendravimo su pačiais autoriais.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad siekiant išvengti autorių teisių pažeidimų, būtina suprasti informacinių technologijų infrastruktūrą, veikimo principus, ją naudojančių subjektų elgseną bei įgauti pagrindines teisines žinias autorių teisių apsaugos srityje.

LR Seimo narė Rasa Petrauskienė teigia, kad viešajam sektoriui tenka svarbi lyderio ir pavyzdžio rodytojo užduotis - būti pirmūnu diegiant DI sprendimus ir inovacijas bei aktyviai užtikrinant, kad šios modernios technologijos visada būtų naudojamos laikantis aukščiausių etikos standartų, gerbiant žmogaus teises, užtikrinant saugumą ir atsakomybę.

Fondia Lietuva, UAB vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė teigia, kad svarbus programos segmentas yra naujoji Europos Sąjungos teisinė bazė - pavyzdžiui, Dirbtinio intelekto aktas, Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyva, kurie nustato standartus ir reglamentus DI technologijų kūrimui ir eksploatacijai.

DI agentūros „Why AI“ dirbtinio intelekto analitikas Rokas Stankevičius teigia, kad itin svarbu suteikti dalyviams praktinių ir teorinių žinių apie dirbtinio intelekto (DI) technologijų taikymą kasdienėje veikloje, siekiant padidinti darbo efektyvumą ir sutaupyti laiką.

Šis projektas prisidėjo prie efektyvios apskrities ir mokyklų bibliotekų partnerystės, padėjo išplėsti žinias ir įgūdžius autorių teisių apsaugos kontekste, skatino dalyvių kultūrinį sąmoningumą, inovacijas ir bendradarbiavimą.

tags: #intelektines #nuosavybes #valdymas #socalianeje #erdveje