Nuosavybės teisė yra vienas pamatinių civilinės teisės institutų, apibrėžiantis asmens teises į jam priklausantį turtą. Šiame straipsnyje panagrinėsime nuosavybės teisinius santykius, jų sudedamąsias dalis ir formas.
Nuosavybės Teisinio Santykio Sąvoka
Nuosavybės teisinis santykis - tai visuomeninis santykis, kurį reguliuoja teisės normos, suteikiančios asmeniui (savininkui) teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, o kitiems asmenims nustato pareigą netrukdyti savininkui įgyvendinti šias teises.
Nuosavybės Teisinių Santykių Subjektai
Nuosavybės teisinių santykių subjektai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybė ir savivaldybės. Svarbu, kad subjektas turėtų civilinį teisnumą ir veiksnumą, t.y., galėtų įgyti ir įgyvendinti teises bei pareigas.
Nuosavybės Teisinių Santykių Objektai
Nuosavybės teisinių santykių objektai - tai materialūs ir nematerialūs dalykai, dėl kurių atsiranda, keičiasi ar pasibaigia nuosavybės teisės. Tai gali būti:
- Nekilnojamasis turtas (žemė, pastatai)
- Kilnojamasis turtas (transporto priemonės, baldai)
- Pinigai ir vertybiniai popieriai
- Intelektinė nuosavybė (patentai, autorių teisės)
Nuosavybės Rūšys ir Formos Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikoje pripažįstamos dvi pagrindinės nuosavybės rūšys: privati ir viešoji.
Privati Nuosavybė
Privati nuosavybė - tai fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis turtas. Savininkas turi plačias teises valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių.
Viešoji Nuosavybė
Viešoji nuosavybė - tai valstybei ir savivaldybėms priklausantis turtas, kuris naudojamas viešiesiems interesams tenkinti. Viešosios nuosavybės valdymas, naudojimas ir disponavimas yra reglamentuojamas specialiais įstatymais.
Nuosavybės Teisės Turinys
Nuosavybės teisės turinį sudaro trys pagrindinės teisės:
- Valdymo teisė - tai galimybė faktiškai turėti turtą savo žinioje.
- Naudojimo teisė - tai galimybė iš turto gauti naudą (pvz., pajamas iš nuomos).
- Disponavimo teisė - tai galimybė turtą parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitaip juo disponuoti.
Bendrosios Nuosavybės Teisė
Bendroji nuosavybė atsiranda, kai turtas priklauso keliems asmenims vienu metu. Yra dvi pagrindinės bendrosios nuosavybės formos:
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Bendroji dalinė nuosavybė - tai situacija, kai kiekvienas savininkas turi apibrėžtą turto dalį (pvz., ½, ⅓).
Turto Atidalijimas Iš Bendrosios Nuosavybės Išmokant Kompensaciją Bendraturčiui
Šis procesas leidžia vienam iš bendraturčių atsisakyti savo dalies bendroje nuosavybėje, gaunant už tai piniginę kompensaciją.
Daiktinės Teisės Samprata
Daiktinė teisė - tai absoliutinė teisė į daiktą, pasireiškianti asmens galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (pagal naują kodeksą). Daiktinė teisė gali pasireikšti labai įvairiai priklausomai nuo to, kokia tai daiktinė teisė. Jei tai nuosavybės teisė, tai bus į nuosavybės teise priklausantį daiktą, jei patikėjimo - tai į patikėjimo teise priklausantį daiktą.
Daiktinės Teisės Objektai
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktu laikomas toks pasisavintas iš gamtos dalykas, kurį tikrai galima įrodyti pasisavinus, taip pat būtų galima tam tikrais būdais apginti nuosavybės teisę į tą dalyką.
Nekilnojamojo Turto Apibrėžimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio.
2 straipsnis, patvirtintas 2017 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XIII-544, apibrėžia apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą kaip turtą, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Teismų Praktika ir Aktualijos
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 1 d. keičiasi teisės aktai reguliuojantys nekilnojamojo turto vystymą nuomojamojoje valstybinėje žemėje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: sprendžiant, kurios teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Nutartyje dėl force majeure konstatuota, kad pandemija ar karantinas savaime nereiškia atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jų taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio teisę reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kai bendrąjį daiktą padidino jo palikėjas, išaiškinta, kad teisė reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra turtinė teisė ir ji ne pasibaigia, mirus palikėjui, bet pereina įpėdiniui.
Nutartyje dėl netesybų mažinimo pasisakyta, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba - realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.
Nutartyje dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju konstatuota, kad nors ieškovės atsiėmė ieškinį vienai iš atsakovių (Lietuvos įmonei), Lietuvos teismai išsaugojo jurisdikciją nagrinėti bylą pagal ieškinį, pareikštą Švedijos bendrovei.
Taip pat išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje asmuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis.
Seminaras apie naujus ES reikalavimus, susijusius su miškų apsauga
tags: #nuosavybes #santykiu #skyrius