Gyvenimas - tai nuolatinis judėjimas pirmyn, tačiau kartais verta sustoti ir atsigręžti į praeitį. Prisiminti tas dienas, kurios galėjo būti paskutinės istorijoje, dienas, kai likimas kabojo ant plauko, o ateitis buvo neaiški. Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip svarbu ne tik prisiminti šias dienas, bet ir iš jų pasimokyti, kad galėtume branginti kiekvieną akimirką ir kurti geresnį rytojų.
Lietuvos partizanų apygardos
Lotynų Amerikos literatūros nepriklausomybės paskelbimas
Vienas meksikiečių žurnalistas yra naiviai pareiškęs, jog „Žaidžiame „klases“ - tai Lotynų Amerikos romano nepriklausomybės paskelbimas. Prieš kelis mėnesius Migelis Anchelis Asturijas džiaugėsi, kad Buenos Airių bestselerių sąraše pirmąsias vietas užima mano ir jo knygos. Džiaugėsi, kad pagaliau teisingai įvertinti du Lotynų Amerikos rašytojai.
Pasakiau jam, jog tai gerai, bet svarbu kas kita: skaitytojai pirmą kartą davė pirmenybę savo autoriams, užuot juos paniekinę ir pasidavę vertimų manijai ir snobiškam keliaklupsčiavimui prieš Europos rašytojus arba madingus jankius.
Tikiu, jog tai transcendentinis reiškinys, juo labiau jei turėsime galvoje tokią šalį kaip mano tėvynė, kur viskas eina kreiva vėže. Kitaip sakant, nepaisant siaubingų mūsų politikų klaidų, atžangos, nerangumo ir pusiau kolonijinio ūkio, vienaip ar kitaip reiškiasi brandumo požymiai, o šiuo itin reikšmingu atveju - didžiosios literatūros dėka.
Tad nėra ko stebėtis, Robertai, jog metus rašyti š i t a i p, pamatysi, sykiu su mano knyga ar truputi vėliau pasirodys tokia gausybė knygų, jog nutversi džiaugsmu.
Partizanų dainos: atspindys kovos už laisvę
Lietuva visą laiką buvo apsupta priešų, su kuriais nuolat reikėjo kariauti dėl Nepriklausomybės ir Laisvės. Ypatingą dalį sudarė tėvynės gynimo ir karo dainos. Labai populiarios tapo dainos apie bėrą žirgelį, aštrų kardą, į karą išeinantį ginti tėvynės bernužėlį.
Labai daug dainų buvo sukurta Nepriklausomybės kovų metu -1918-1920 m. Tos dainos tarpukario Lietuvoje 1918-1940 m. skambėdavo švenčių, įvairių susibūrimų metu. Tam įtakos turėjo tuometinė švietimo sistema - jaunimas buvo auklėjamas patriotine ir meilės Tėvynei dvasia.
Užėjus antrajai sovietinei okupacijai, jaunimas, vedinas patriotinių jausmų, pasitraukė į miškus ir su ginklu rankose stojo į beviltišką kovą su okupantais. Tuo metu pradėjo skambėti dainos nauja partizanine tematika. Daug dainų buvo pritaikyta ne tik iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio, bet ir iš ankstesnių kovų.
Partizanai pradėjo kurti naujas dainas, kuriose skambėjo ryžtas ginti Tėvynę, jos Nepriklausomybę, sunki partizano dalia, viltis ir tikėjimas pergale. Daugelyje dainų skamba rauda motinų, kurios laimina į mišką išeinančius sūnelius, bet tiki, kad jie iškovos pergalę ir vėl Lietuva bus laisva.
Dažnai partizanai apdainuoja savo mergeles, kurių prašo puošti partizanų kapus. Beveik visose partizanų dainose pradžioje skamba skausmas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos, o gale viltis, kad jų vargas ne veltui, ir Lietuva vėl bus nepriklausoma ir laisva. Daug dainų sukurta žuvusių bendražygių ir kovos draugų atminimui.
Sukurtos dainos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, todėl tų pačių dainų yra daug variantų. pokario metais retas kuris dainininkas užsirašydavo, nes bijojo, kad užrašai nepatektų valdžios represinėms struktūroms.
Yra ir humoristinių dainų, kuriose išjuokiami išdavikai ir kolaborantai, nuėję tarnauti okupantams, liaudis juos vadino niekinamai - stribais (skrebais). Jiems skiriamose dainose skamba vien tik prakeiksmai. Daug dainų Atgimimo metais 1988-1992 m. Ukmergės apylinkėse surinko Vaclovas Janušis.
Reiškiu nuoširdžią padėką Vadokliuose gyvenančiai Kazimierai Kisielienei už padainuotas ir užrašytas partizanų dainas. Ji jaunystėje buvo garsi dainininkė ir saviveiklininkė, daug dainų dainavusi su partizanais.
Partizanų slapyvardžiai
- Šarūnas - Juozas Survila, gimęs 1920 m. būrio vadas, apygardos štabo narys.
- Rycelis - Vytautas Verikas, gimęs 1923 m. valsč. Klaibūnų k., žuvo Juodgirio miške 1949 m.
- Liūtas - Antanas Juzukėnas. Būrio vadas, gimęs 1913 m. Kavarsko valsč. Sudeikių kaime.
- Puškinas - Vladas Ališauskas. Rinktinės vado pavaduotojas, gimęs 1914 m. Žemaitkiemio valsč.
- Vaitelis - Danielius Vaitelis - Briedis. Vyčio apygardos vadas, gimęs 1913 m. Geležių kaime.
- Plienas - Alfonsas Morkūnas, kapitonas, Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vadas, vėliau apygardos vadas, gimęs 1908 m. Juodiškių kaime.
- Geniukas - Pranas Grigas, B rinktinės vadas, gimęs 1916 m. Pabaisko valsč. Antakalnio kaime.
- Narutis - Bronius Dūda, DKA B rinktinės kuopos vadas, gimęs 1912 m. Žemaitkiemio valsč. Kezių kaime.
- Baravykas - Petras Žlioba, gimęs 1923 m. Bierių kaime.
- Lakūnas - Vytautas Gricius, gimęs 1926 m.Keturvėjų kaime.
Advento kalendorius: laukimo džiaugsmas
Kaip įdomu patirti visas šventes sukūrus savo šeimą, o ypač - atsiradus vaikams. Mūsų šeimoje adventas visada buvo, o šiandien, auginant savo vaikus, yra susikaupimo, gerų darbų laikas, kai kasdien stengiamės būti geresniais žmonėmis.
Vienas kitam, nepažįstamiems, bendraklasiams, bendradarbiams, patys sau (pavyzdžiui, nereikalauti iš savęs per daug, kitaip tariant, nespausti sulčių, kad atėjus šv. Kalėdoms nebūtų išgaravusi visa šventinė nuotaika). Vaikystėje, pamenu, mes su broliais turėdavom tuos kalendorius, kur atidarius kiekvienos dienos langelį rasdavom po šokoladuką, ir ant židinio kabėdavo didžiulės kojinės, kuriose po kūčių vakarienės visi rasdavom daug saldumynų.
Mūsų sūnus pirmojo advento kalendoriaus sulaukė prieš 6 metus, kai jam buvo 2.5 metų. Mes tuo metu gyvenome Helsinkyje ir pamenu, kaip tas pirmasis adventas, kai jau vaikeliūzas buvo ūgtelėjęs, man truputį suminkštino smegenis. Na, kai atrodo, kad reikia visas matytas idėjas sudėti į vieną advento kalendorių. Žodžiu, prisižiūrėjau visokių tų nuostabių kalendorių internetuose ir pasiraitojusi rankoves kibau į darbus (kurie, žinoma, buvo baigti paskutinę naktį ir dar ne be vyro pagalbos).
Pati siuvau kalendorių, kiekvieną dieną Jonas nuo Kalėdų Senelio pagalbininko - nykštuko Tuko - gaudavo po laiškelį, buvau sugalvojusi kokią nors užduotį, o tos kišenėlės, kurios buvo numatytos visokiems daiktčiukams sudėti, buvo, žinoma, skirtingo dydžio, pamatuotos pagal jau iš anksto suplanuotas veiklas.
Kadangi Jonas nėjo į darželį, smagiai leisdavom dienas kartu, tad šis kalendorius, žinoma, pasitarnavo tuo, jog kasdien buvo kažkas suplanuota. Bet pamenu, kad tikrai ne visomis dienomis tas užduotis atlikdavom. Kodėl? Nes vaikui buvo 2.5 metų ir jis kartais visai nenorėdavo daryti būtent to darbelio. Nors jis buvo ir iki šiol yra tas vaikas, kuriam įdomu veikti viską, ką pasiūlai, bet, na, būdavo ir kitokių dienų.
Kai kurie iš nykštuko laiškelių buvo rašomi naktimis. Ryte, prieš atsikeliant vaikui. Kelios dienos, dėl idėjų stokos, buvo praleistos, dideliam sūnaus nusivylimui. Tuose laiškeliuose Tukas Jonui pasakojo įvairiausius dalykus apie šv. Kalėdas, apie gerumą, gražius darbus ir pan. Na, beveik tobulas kalendorius. Spėkit, ką aš po to pirmojo advento sakiau? Taip, teisingai, atspėjote: „Daugiau niekada.“
Tad atėjus kitam adventui aš jau buvau išmintingesnė. Viskas paprastėjo, dovanėlių mažėjo, tiko ir pirktas kalendorius su kišenėlėmis. Bet nykštukas Tukas iki šiol rašo laiškus mano vaikams. Tik jau kokį kartą ar kelis per savaitę 🙃Ir dovanėlių būna tik kelios. Nes adventas - gerų darbų metas, o už gerus darbus mes atlygio nelaukiame. Bet taip pat adventas ir stebuklų metas, tad retkarčiais nykštukas paslepia namuose kokį skanumyną ar smulkmenėlę.
Mūsų šeimos advento kalendorius šiandien
Bėgant metams mūsų šeimai tinkamo advento kalendoriaus idėja gryninosi ir šiandien jis atrodo taip:
- Advento kalendoriuje vaikai kasdien randa lapelį su užduotimi, pasiryžimu, kvietimu geram darbui (ruošiame mudu su vyru ir vaikams tai pasakome, įsitraukiame ir mes - pavyzdžiui, atrinkti paaukoti tinkamus drabužius, batus, knygeles ar pan.);
- Prakartėlėje kasdien atsiranda po mažą figurėlę, kol, galiausiai, kūčių vakarienės metu atsiranda kūdikėlis Jėzus (smagus variantas ČIA) ;
- Kartais nykštukas Tukas parašo laiškelį ir paslepia namuose smulkmenėlę ar nedidelį skanumyną, pasidžiaugia vaikų gražiais darbais, užduoda pamąstyti paskatinančių klausimų apie gerumą ar pan.
Advento kalendorius
Taigi, kuo galima užpildyti advento kalendoriaus langelius?
- Šiandien nepamiršk pasikloti lovą ir išsivalyti dantis.
- Apsikabink šeimos narius ir pasakyk jiems komplimentą arba kad juos myli.
- Padėk tėvams susitvarkyti virtuvę po vakarienės.
- Pakviesk visus vakare išgerti arbatos ar kakavos ir pasidalinti apie kiekvieno šeimos nario dieną.
- Paklausykite tradicinių lietuviškų advento dainų, giesmių.
Popiežiaus Pranciškaus žinia: meilė vargšams
Popiežius Pranciškus paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais rengė apaštališkąjį paraginimą apie Bažnyčios rūpinimąsi vargšais ir buvimą su vargšais, pavadintą Dilexi te, - įsivaizduodamas, tarsi Kristus kreiptųsi į kiekvieną iš jų ir sakytų: nors turi mažai jėgų, mažai galios, bet „esu pamilęs tave“ (Apr 3, 9). Paveldėjęs šį projektą, džiaugiuosi galėdamas jį perimti kaip savąjį - pridėdamas keletą savo minčių - ir paskelbti savo pontifikato pradžioje.
Dalijuosi mylimo pirmtako troškimu, kad visi krikščionys suvoktų glaudų ryšį tarp Kristaus meilės ir jo raginimo būti arti vargšų. Būtent toks požiūris meilę Viešpačiui susieja su meile vargšams. Jėzus, kuris sako: „Vargšų jūs visada turite su savimi“ (Mt 26, 11), išreiškia tą patį, kai savo mokiniams pažada: „Aš esu su jumis per visas dienas“ (Mt 28, 20).
Tuo pat metu prisimename Viešpaties žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Čia nebe žmogiškosios geradarystės, bet Apreiškimo perspektyva: sąlytis su žmonėmis, neturinčiais galios ir aukšto statuso, yra pagrindinis būdas susitikti su istorijos Viešpačiu.
Popiežius Pranciškus, aiškindamas savo vardo pasirinkimą, pasakojo, kad po jo išrinkimo vienas jo draugas kardinolas apkabino jį, pabučiavo ir pasakė: „Nepamiršk vargšų!“ [4]. Tai tas pats patarimas, kurį Bažnyčios vadovai davė šventajam Pauliui, kai jis nuvyko į Jeruzalę pasitikrinti dėl savo misijos (plg. Gal 2, 1-10). Po daugelio metų apaštalas gali pasakyti: „O aš ir stengiausi tai daryti“ (Gal 2, 10).
Toks buvo ir šventojo Pranciškaus Asyžiečio pasirinkimas: per raupsuotąjį pats Kristus jį apkabino ir perkeitė jo gyvenimą. Būtent jis prieš aštuonis šimtmečius sužadino evangelinį atgimimą krikščionijoje ir to meto visuomenėje. Pranciškus, anksčiau buvęs turtingas ir savimi pasitikintis, patyrė sukrėtimą ir atsivertimą susidūręs su visuomenės atstumtaisiais. Jo įtaka ir toliau jaudina tikinčiųjų ir daugelio netikinčiųjų širdis: ji „pakeitė istoriją“.
Nepamiršk manęs: nauja „Biplan“ daina
Grupė „Biplan“ intensyviai rengiasi grandioziniam koncertui „Biplan 30“ bei pristato naują dainą ir vaizdo klipą. Viena ilgiausiai be pertraukos gyvuojančių Lietuvos muzikos grupių Meilės dienos proga išleidžia naują kūrinį „Nepamiršk manęs“.
Dainai buvo nufilmuotas išskirtinis vieno dublio vaizdo klipas. Ši daina skambės ir jubiliejiniame grupės koncerte „Biplan 30“ balandžio 11 d. „Ši daina gali skambėti labai įvairiai - kaip meilės prisipažinimas ir šlovinimas, bet gali būti išgirsta kaip išpažintis ar net atsisveikinimas.
Dainos „Nepamiršk manęs“ vaizdo klipas yra išskirtinis, nufilmuotas vienu dubliu be jokių montažinių kirpimų. Apie jo filmavimą grupės lyderis gali pasakoti nesustodamas, nes procesas nebuvo paprastas.
Biplan ❍ Šok ir nesustok
Vaizdo klipe M. Melmanas skrieja virš vandens paviršiaus ant elektra varomos banglentės - „eFoil“. Muzikantas daugybę valandų praleido Trakų ežeruose, kol įvaldė lentos valdymo techniką. Deja, pradėjus filmuoti, paaiškėjo, kad gali ir nepavykti įgyvendinti vieno dublio sumanymo. Po daugybės valandų šaltame vandenyje komanda paprašė M. Melmano dar kartą viską pakartoti.
„Nepamiršk manęs“ klipas nėra vienintelis nepertraukiamu kadru nufilmuotas muzikinis video. Tokiu būdu buvo sukurti dideliais hitais tapusių užsienio muzikos grupių „Radiohead“ („No Surprises“), „Massive Attack“ („Unfinished Sympathy“) ar „OK Go“ („Here It Goes Again“) vaizdo klipai. „Nepamiršk manęs“ tapo devinta ir paskutine daina iš albumo „Viskas kaip patinka tau“, kuriai buvo nufilmuotas vaizdo klipas arba vizualizacija.
Jau šį savaitgalį grupė surengs koncertus pajūryje - šeštadienį, vasario 14 d. Balandžio 11 d.
Lotynų sentencijos: išmintis amžiams
Lotynų sentencijos - tai glaustos ir aforistinės frazės, kuriose slypi amžių išmintis. Jos atspindi įvairius gyvenimo aspektus, moralės principus ir filosofines idėjas. Štai keletas pavyzdžių:
- Carpe diem.
- Cave canem! - saugokis šuns!
- Cedant arma togae ! - tenusileidžia ginklai togai; tenusileidžia karas taikai! ; tebūnie taika!
- Cogito, ergo sum - mąstau, vadinasi, egzistuoju
- Divide et impera! - skaldyk ir valdyk!
Šios sentencijos ir šiandien yra aktualios, nes jos primena mums apie svarbius dalykus, tokius kaip laiko vertė, atsargumas, taika ir mąstymas. Jos gali būti naudojamos kaip įkvėpimas, patarimas ar tiesiog kaip proga susimąstyti apie gyvenimą.