Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų.
Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų.
Ežerų Nuomos Kainos ir Priežiūra
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos.
Galime tik pridurti, kad tas ežero nuomotojas ramybės nesulaukė, nes po kiek laiko kontrolieriai norėjo savo akimis pamatyti, kaip jis išsinuomotą ežerą žuvina ir kaip laikosi kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, ar prie ežero įrengti informaciniai stendai apie žvejybos tvarką, ar ežeras saugomas nuo brakonierių, kaip ežeras prižiūrimas žiemą.
Anksčiau ežerą išsinuomoję žmonės jausdavosi kunigaikštukais. Jie būdavo įsitikinę, kad, mokėdami 1 lito už hektarą per metus mokestį, ežere galės kaip savo namuose elgtis 99 metus.
Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų.
„Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.
Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta.
Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).
„Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų. Kodėl? Skaičiuoja pinigus.
„Kai išgirstu tokius žodžius, pasakau, kad jei tai daroma iš idėjos, net nebūtina ežerų nuomotis, juk niekas netrukdo bet kuriuo pasirinktu ežeru rūpintis iš idėjos, pavyzdžiui, jį papildomai žuvinti“, - šypsojosi V.Graičiūnas.
Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą.
Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis, pirmasis lietuvis, prasimušęs į tarptautines karpių žvejojimo varžybas ir jose nepadaręs gėdos Lietuvai.
„Varžybose man ir kilo mintis kažko panašaus imtis Lietuvoje. Tikslas - gyventi iš rekreacinės žuvininkystės. Nuo 2008 m. „Karpis“ pasiekė aukščiausią lygį - dirbame limituotos žūklės sąlygomis, rengiame tarptautines varžybas“, - sakė Renaldas.
Ilgio ežere pernai vienas žvejys ištraukė 23 kg karpį. Dar keturi laimingieji galėjo pasigirti sužvejoję 40-60 kg šamus.
Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys.
Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas.
Man sunku suvokti žmonių, kurie išsinuomoja ežerą ir jį apleidžia, mąstymą.
Anksčiau neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi dirbęs Renaldas galėtų paminėti daugybę atvejų, kai būdavo sunku rasti laikinuosius ežero savininkus.
„Skambini tokiam telefonu ir prašai leidimo mėgėjiškai žūklei, o jis tau sako, kad neturi tokio leidimo, ir pataria nesiartinti prie ežero. Kaip tokiais atvejais žvejams elgtis? O nuostoliai valstybei? Aš manau, kad jei nevykdai veiklos, pasitrauk“, - kritikavo R.Marčiukaitis.
„Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“, - pasakojo V.Graičiūnas.
2011-2015 m. žuvų ištekliai buvo ištirti 284 ežeruose ir 54 tvenkiniuose.
Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto.
Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų.
Verslininkų valdytuose ežeruose atsirado žuvų.
Dabar prie šio ežero visada daugybė žvejų ir visi patenkinti.
Aplinkos ministerija mane informavo, kad su beveik 200 tokių ežerų nuomotojų sutartys nutrauktos.
Ežerai - visų nuosavybė.
Nori nuomoti, tai sudaryk sąlygas jame žvejoti žvejams mėgėjams, nesugebi ar nenori - traukis.
Nuomininko Pareigos
SauliusM rašė:privalo išduot leidimus. ne tik išnuomotam, bet net privačiam ežere leidima privalo išduot.
„Privataus telkinio savininkas neprivalo išduoti žvejybos leidimų, o be jo išduoto leidimo žvejoti draudžiama. Taigi jei jis atsisako išduoti, netiesiogiai taip draudžia žvejybą ir tik nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys (iki 16 metų, neįgalieji ir pensininkai) tuomet gali žvejoti, nes jiems leidimas nereikalingas.
Ką daryti, jei nerandate informacijos apie nuomininką?
Jei privažiuojate prie ežero žvejybos tikslais, ir apvažiavę aplink jį nerandate lentelės su nuomininko kontaktais, galite daryti išvadą, kad jis valstybinis, ir žvejoti nebijodami?
Gavęs baudą, kad žvejoju be leidimo (dėl paminėtos sąlygos) galėčiau paduoti į teismą nuomininką, už jo neatliktą pareigą?labai abejoju. nes tokios kaip nuomos šiais laikais nebera. dabar yra tik išduoti leidimai naudoti žūklės plotą. kas nėra tas pats kas nuoma.
Kaip patikrinti ar ežeras išnuomotas?
Taigi info reiktu ieškot ne lentelėse pakrumiais (kurios beje dažnai meluoja, ar net tyčia melagingai pastatomos, kad suklaidint žmones), o ALIS sistemoje.
Jei privažiuoju prie ežero žvejybos tikslais, ir apvažiavęs aplink jį nerandu lentelės su nuomininko kontaktais, galiu daryti išvadą kad jis valstybinis, ir žvejoti nebijodamas?
Na Alis sistemoj to ežero nėra. Tai vadinas gali žvejot su respublikiniu.
Jei esi drąsus bandyk su valstybiniu bandyt, nes kai ten buvau jokiu ženklų nebuvo,o jei prisikabins skambink i GA ir aiškinkis.
ar nuomuotojas neturi teises tikrint ? Nuomotojas neturi teises. Nebent esi neetatinis to rajono ispektorius.
Nuomos Sąlygos
1. Nuomotojas suteikia teisę Nuomininkui laikinai atlygintinai naudotis Daiktu ir jo priklausiniais, atitinkančiais Nuomos sąlygų priede Nr.
Daikto perdavimo Nuomininkui sąlygos, t.y. Būklė: perduodamas švarus, techniškai tvarkingas, pilnos komplektacijos, tinkamas naudoti pagal paskirtį, nurodytą Nuomos sąlygų priede Nr.
Daikto grąžinimo Nuomotojui sąlygos, t.y. Būklė: grąžinamas švarus, pilnos komplektacijos su jos priklausiniais ir tokios pat būklės, kokia ir buvo perduodant Daiktą, išskyrus natūralų nusidėvėjimą.
Jei Daiktas negrąžinamas arba grąžinamas su nevisais arba iš viso be priklausinių - Nuomininkas įsipareigoja mokėti negrąžintų priklausinių vertės dydžio baudą, pagal Nuomos sąlygų priede Nr.
Daikto vagystės, nelaimingo atsitikimo, praradimo/žuvimo ar kitais sugadinimo atvejais, po kurio jis tampa netinkamu naudoti, pilnai apmokėti su daikto atpirkimo susijusias Nuomotojo išlaidas, apmokant visą Daikto vertę, nurodytą sutarties priede Nr.
Daikto priklausinių vagystės, nelaimingo atsitikimo, praradimo/žuvimo ar kitais sugadinimo atvejais, po kurių jie tampa netinkami naudoti, pilnai apmoka su priklausinių atpirkimo susijusias Nuomotojo išlaidas, apmokant visą priklausinio kainą, nurodytą sutarties priede Nr.
Nuomininkas privalo imtis priemonių, kad apsaugotų Nuomotojo interesus, jeigu nuomos laikotarpiu įvyksta nelaimingas atsitikimas, gaisras ar kitoks sugadinimas.
Nuomos sąlygų dalimi yra laikomas: (i) susirašinėjimas tarp šalių; (ii) suformuoti (t.y.
Žuvų išteklių būklė
Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi.
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja.
Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus.
Štai pagrindiniai punktai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas ežero nuomininkas Lietuvoje:
- Leidimų išdavimas: Nuomininkas privalo išduoti leidimus žvejybai.
- Informacija: Reikia ieškoti informacijos ALIS sistemoje, o ne pasikliauti lentelėmis pakelėse.
- Priežiūra: Nuomininkas privalo prižiūrėti ežerą ir užtikrinti jo saugumą.
- Atsakomybė: Nuomininkas atsakingas už ežero būklę ir privalo kompensuoti žalą.
tags: #ezero #nuomininko #pareigos