Prašymas Teismui Dėl Leidimo Įkeisti Nekilnojamąjį Turtą: Pavyzdys ir Detali Informacija

Lietuvos teismai per metus išnagrinėja daugiau kaip 200 tūkst. bylų, bet didžiausio dėmesio sulaukiančios baudžiamosios bylos sudaro mažiau nei dešimtadalį teismų sprendžiamų klausimų. Leidimų išdavimas - vienas tokių darbų, kuriuos teismai per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių.

Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių.

Dalis žmonių, pirmą kartą su teismu susiduria prireikus teismo leidimo. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt. Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą.

Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai. Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas.

Kada reikalingas teismo leidimas?

Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc.

Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu.

Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.

Pavyzdys 1: šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.

Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.

Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.

Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, vaiko tėvai, norėdami perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, įkeisti turtą bankui ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą, turi kreiptis į teismą įrodydami, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeista. Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.

Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.

Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.

Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. T.y. jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.

Teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu:

• Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
• Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
• Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
• Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
• Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį

LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.

Teismas gali išduoti ir kitus leidimus:

• Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų pašalinimui arba nėštumo nutraukimui.
• Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui ir sutikimui tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę.
• Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas (rūpintojas) atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečio sveikatai gali būti padaryta esminė žala.
• Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją.
• Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą.
• Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo.
• Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 15 metų.
• Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti.
• Teismo leidimas sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį.
• Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto.
• Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda.
• Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį.
• Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda.
• Teismo leidimas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių.
• Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 5000 Lt.
• Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisies į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius.
• Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį.
• Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti.
• Teismo leidimas administratoriui administruojamą turtą įsigyti nuosavybėn.
• Teismo leidimas turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu.
• Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą.
• Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas (t.y. nebūtinas) ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu.

Kaip gauti teismo leidimą?

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti.

Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt. Ar galima dėl leidimo kreiptis el.? Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.

Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el.

Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y.

Taip pat svarbu žinoti, jog prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nereikia vykti į teismo posėdį. Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turi galimybę nuspręsti prašymą nagrinėti pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje (t.y.

Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d. d. Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.

Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate.

Svarbu pažymėti, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai.

Teismo nutartys dėl teismo leidimų išdavimo nėra skundžiamos nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Kad teismo leidimas būtų išduotas labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus.

Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms preižastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus.

Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismai atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nėra reikalingas.

Galima išskirti dažnus atvejus, kai pareiškėjai, turintys nuosavybės teise priklausančius kelis būstus, kreipiasi dėl teismo leidimo išdavimo vieną iš jų parduoti ar įkeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą (šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa).

Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą - gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y.

Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas.

Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teises. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

1) Prašymas išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas. Tai turėtų būti preliminari nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, kuri paprastai sudaroma įsigyjant gyvenamąją patalpą. Šie įrodymai padeda teismui įvertinti, ar nepilnamečiams vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymų dėl būsto pardavimo gali būti pateikiami kiti įrodymai, užtikrinantys nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje.

Siekiant gauti teismo leidimą turto įkeitimui, pareiškėjai papildomai turi pateikti įrodymus apie suteikiamą kreditą, jo dydį ir kitas sąlygas (tai gali būti būsto kredito sutartis, banko sprendimas suteikti pareiškėjams paskolą konkrečiam daiktui įsigyti).

2) Teismo leidimas paveldėjimo procedūroms taikyti (palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir kt.).

3) Teismo leidimas parduoti globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam skirta globa, taip pat nepilnamečio turtą. Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie dažniausiai reikalingus dokumentus:

Nors nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama, svarbu tinkamai pasiruošti ir pateikti visus reikalingus dokumentus bei pagrįsti prašymą, kad būtų užtikrinta vaikų ar kitų saugomų asmenų teisių apsauga.

tags: #prasymas #teismui #del #leidimo #ikeisti #nekilnojamaji