Geografija - mokslas apie pasaulį, gyventojus, valstybes ir klimatą. Šiame straipsnyje apžvelgiame Šiaurės Europos, ypač Lietuvos, geografinius ypatumus ir gelmių turtus.
Europos topografinis žemėlapis
Lietuva žemėlapiuose
Lietuvos teritorija pavaizduota jau senuosiuose žemėlapiuose:
- Klaudijas Ptolemėjus (150 m.): Graikų geografas ir kartografas Klaudijas Ptolemėjus veikale ,,Geografija“ pavaizdavo Lietuvos teritoriją, nors Lietuvos vardas nepaminėtas. Žemėlapyje pavaizduota keletas upių: Nemunas, Dauguva ir kitos.
- A. Kreskvas (14 a.): Sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame pavaizduota Baltijos jūra ir Klaipėda. Pirmą kartą žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas.
- E. Kubietis (15 a.): Vokiečių matematikas išleido Vidurio Europos žemėlapį.
- Gerardas Merkatorius (16 a. pradžia): Sudarė atlasą.
- 1613 m.: Išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Lietuvos vardo kilmė
Lietuvos vardo kilmė siejama su:
- 1009 m.: Pirmą kartą lotyniškuose dokumentuose minimas vardas LITUA.
- Vokiečių šaltiniai: Lietuva vadinama LETTOVEN.
- Rusų šaltiniai: Lietuva vadinama LITVA.
- Upėvardis: Galimas ryšys su Lietaukos upeliuku Jonavos rajone.
- Kariauna: Manoma, kad Lietuvos vardas kilęs iš labai seno kariaunos, karių būrio, kunigaikščio palydos pavadinimo lietuva.
Geografinė padėtis ir teritorijos kaita
Lietuva yra tarp 53 ir 54 min. 56 ir 27 min. šiaurės platumos 20 ir 56min. 26 ir 51 min. Toliausiai nutolę taškai:
- Šiaurė - Biržų rajone
- Pietuose - Varėnos rajone, Musteikos kaime
- Vakaruose - Kuršių Nerijos pakrantėje, netoli Nidos
- Rytuose - Ignalinos rajone, Vosiūnų kaime
Lietuvos geografinis vidurys yra netoli Kėdainių 55 ir 19min. Šiaurės platumos ir 23 - 54min. rytų ilgumos. Lietuva yra rytų Europos lygumoje ir Europos centras.
Teritorijos kaita:
- 13 a.: Lietuvos teritorija siekė apie 200 tūkstančių kilometrų kvadratu.
- Vytauto Didžiojo valdymas: Lietuvos plotas didžiausias - 930 tūkstančių kilometrų kvadratu (nuo Baltijos jūros iki Juodosios).
- 16 a.: Teritorija mažėja, 320 tūkstančių kilometrų kvadratu.
- 1918 m.: Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvai priklausė 88111 kilometrų kvadratu.
- 1920 m.: Lietuvos plotas 55670 kilometrų kvadratu.
- Mažiausias plotas: 52800 kilometrų kvadratu.
- 1990 m. kovo 11 d.: Paskelbus Lietuvos atkūrimo aktą, Lietuvos plotas 65300 kilometrų kvadratu.
Administracinis suskirstymas
1994 m. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių:
- Vilnius
- Alytus
- Kaunas
- Klaipėda
- Telšiai
- Tauragė
- Marijampolė
- Panevėžys
- Šiauliai
Lietuvoje yra 44 rajonai. Lietuvoje yra miestai turintys savivaldos teisę:
- Vilnius
- Kaunas
- Panevėžys
- Šiauliai
- Klaipėda
- Alytus
- Marijampolė
- Visaginas
- Birštonas
- Druskininkai
- Neringa(Nida)
Lietuvos apskričių plotai
| Apskritis | Plotas (km²) |
|---|---|
| Vilnius | 9650 |
| Šiauliai | 8751 |
| Kaunas | 8170 |
| Panevėžys | 7881 |
| Utena | 7201 |
| Klaipėda | 5746 |
| Alytus | 5425 |
| Marijampolė | 4463 |
| Telšiai | 4139 |
Naudingosios iškasenos
Nors Lietuva negali pasigirti dideliais žemės gelmių turtais, šalis turi įvairių naudingųjų iškasenų telkinių. Šios iškasenos naudojamos statybinėms medžiagoms gaminti, o kasybos pramonė sudaro 2 % visos pramonės produkcijos vertės.
- Nafta: Didžiausi telkiniai - Genčų ir Vilkyčių (Klaipėdos apskr., Kretingos raj.), Baltijos jūroje.
- Molis: Telkinių yra visoje Lietuvoje. Didžiausi - Lapių (Kauno apskr.), Dysnos (Utenos apskr.), Tauragės (Tauragės apskr.).
- Smėlis: Didžiausi telkiniai: Sandrupio (Alytaus apskr.), Nemakščių (Kauno apskr.).
- Kvarcinis smėlis: Kol kas rastas tik vienas telkinys netoli Anykščių (Utenos apskr.).
- Žvyras: Didžiausi jo telkiniai: Serapiniškių (Vilniaus apskr..), Rizgonių (Kauno apskr..), Kalnėnų (Tauragės apskr..).
- Durpės: Didžiausi durpynai - Didysis Tyrulis (Šiaulių apskr., Radviliškio raj.), Baltosios Vokės (Vilniaus apskr.., Vilniaus raj.), Rėkyvos (Šiaulių apskr.., Šiaulių raj.).
- Gintaras: Randamas Baltijos jūroje, Kuršių Marių dugne.
- Geležies rūda: Randama netoli Varėnos (Alytaus apskr.., Varėnos raj.).
- Klintys: Didžiausi telkiniai Karpėnų (Šiaulių apskr.., Akmenės raj.), Menčių (Šiaulių apskr., Akmenės raj.).
- Dolomitas: Didžiausi telkiniai - karjerai: Klovainių (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.), Petrašiūnų (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.).
- Anhidritas: Didžiausias išvalytas telkinys - Pagirių (Kauno apskr.., Prienų raj.).
- Opoka: Žinomiausias telkinys Stoniškių (Klaipėdos apskr., Šilutės raj.). Šis opokos telkinys yra netoli Pagėgių.
- Akmens druska: Klaipėdos ir Tauragės apskričių ribose (Klaipėdos, Šilalės r.).
Žymūs telkiniai
- Usėnų druska: Manoma, kad telkinyje yra 545 mln. t druskos.
- Stoniškių Žemaitkiemio opokos karjeras: Slūgso keliolika mln.t.
- Vilkyčių naftos telkinys: Nafta geros kokybės, kurioje nedaug sieros priemaišų.
- Gintaras: Didžiausias pasaulyje gintaro telkinys Sembos pusiasalyje Kaliningrado srityje.
Lietuvos paviršius
Lietuva yra lygumų kraštas, kuriame lėkštos žemumos kaitaliojasi su kalvotomis aukštumomis. Vidutinis Lietuvos paviršiaus aukštis 100 metrų virš jūros lygio. Pagėgių savivaldybės absoliutinis aukštis virš jūros lygio yra 16 metrų.
Lygumos
- Pajūrio lyguma: Yra Lietuvos krašto vakaruose. Pietuose siaurėjančių ruožų ji siekia Nemuno deltos žemumą.
- Vidurio žemuma: Išskiriamos 5 mažesnės žemumos: Žemgalos, Mūšos Nemunėlio, Nevėžio, Karšuvos, Užnemunės.
- Ventos vidurupio žemuma.
Aukštumos
- Medininkų aukštuma: Seniausioji Lietuvos dalis, susidariusi prieš paskutinį apledėjimą.
- Švenčionių aukštuma: Vidutinio senumo aukštuma.
- Aukštaičių, Dzūkų, Sūduvos, Žemaičių aukštumos: Jauniausios aukštumos, susidariusios per paskutinį apledėjimą.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Vandens telkiniai
Upės
Ilgiausia Lietuvos upė - Nemunas, kurio ilgis 937 km. Didžiausias Nemuno intakas - Neris, kurios ilgis 510 km.
Ežerai
Lietuvoje yra 2800 didesnių ir daugiau kaip 3000 mažesnių ežerų. Didžiausias ežeras - Drūkšių (44,8 km²), giliausias - Tauragno (60,5 m), ilgiausias - Asvejos (21,9 km).
Vieni iš didesnių Lietuvos ežerų:
- DRŪKŠIAI
- DYSNAI
- VIŠTYTIS
- SARTAI
- DUSE
- LUODIS
- METELYS
- AVILYS
- PLATELIŲ
- RĖKYVOS
Tvenkiniai
Seniausias Lietuvoje šios grupės ežeras ŠIRVĖNA (Biržų mieste). Kauno Marios - didžiausias tvenkinys Lietuvoje. Plotas 60 kilometrų kvadratu.
Kuršių Marios
Plotas - 1584 kilometrų kvadratu. Lietuvai priklauso 413 kilometrų kvadratinių. Marių ilgis 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, giliausia vieta 5,9 metrų, vidutinis gylis 3,8 metrai. Į Kuršių Marias įteka Nemunas.
Baltijos jūra
Baltijos jūros plotis - 422000 kvadratinių kilometrų, vidutinis jūros gylis 54 metrai, giliausia vieta 459 metrų Landsorterio įduba. Lietuvai priklauso 99 kilometrai Baltijos pajūrio.
Gyvūnija
Lietuvos miškuose gyvena vienintelė nuodinga gyvatė - angis. Didingiausias mūsų miškų žvėris - briedis.