Nevėža - ežeras rytų Lietuvoje, Anykščių rajone, apie 5,5 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių ir 9 km į pietryčius nuo Anykščių. Jo plotas - 163 ha, vidutinis gylis - 4,77 m, giliausia vieta yra pačiame ežero viduryje ir siekia 8,9 m, kranto linijos ilgis - 10,3 km, o altitudė 112,7 m.
Ežeras Nevėža iš paukščio skrydžio
Pietinė ežero pakrantė ištisai apaugusi mišku, kitur plyti pievos. Vyraujantis dirvožemio tipas - priemoliai. Ežero krantai labai statūs, kai kur iškilę net 30 metrų virš vandens paviršiaus.
Geografija ir hidrologija
Ežero konfigūracija ilga ir siaura. Ežero ilgis iš vakarų į rytus - 3,85 km, plotis - iki 1,55 km. Dugno paviršius gan vienodas: visur dumblėta, netgi vakarinės ežero dalies atabrade.
Į Nevėžą įteka keli upeliai (Lukna, Kulševa), o išteka (pietinėje ežero dalyje) Nevėža, kuri netoli Kurklių įteka į Virintą, o toji savo ruožtu ties Zaviesiškiu - į Šventąją. Nevėža yra pratakus ežeras.
Gyvūnija
Nevėža yra pratakus ežeras, tad jame gyvena nemažai įvairių žuvų: lydekų, ešerių, pūgžlių, karšių, plakių, raudžių, kuojų, strepečių, meknių, šapalų, gružlių, karosų, karpių, kirtiklių, ungurių, aukšlių. Ežerą galima priskirti kuojinio lydekinio tipo ežerams, nes daugiau kaip 40 procentų visų meškeriojamų žuvų sudaro kuojos. Gana nemažai sužvejojama lydekų.
Istorija ir kultūra
2016 m. Prie Nevėžos įsikūrę kaimai: Gabrėlai, Vaiveriškiai, Vaišviliškiai, Antežeris, Nagurkiškiai, Palionys, Palukniai, Paežeriai I. Liepos 7-9 dienomis įvyko kraštotyrinė ekspedicija Nevėžiu, istorinės upės pakrantėse ieškant kan. Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos pėdsakų. Taip pažymėti „Pragiedrulių“ šimtmečio metai.
Valaktėliuose, kur Vaižgantas kunigavo 1902-1905 m., jis susapnavo pranašingą spaudos laisvei sapną, skelbė Dievo žodį ir kūrė dailiąją literatūrą, straipsnius tautinio atgimimo laikraščiams.
Aplinkinės vietovės ir lankytini objektai
Plaukiant baidarėmis krantuose (ir apylinkėse) galima pamatyti: miškas Aukštadvaris, Aukštadvario miškas, Palionys, Naguriškiai, Antežeris, Gabrėlai, Mūrai, Verbuvka, Šerelinė, Užunvėžiai, Pagojė, Užušilės, miškas Kurklių šilas, Pamelija, Gražiavietė, Kurkliai II, Buteikiai, Starkiškės, Buteikių miškas, Kališkos.
Į Nevėžį įteka šie intakai (upių pavadinimai): Lukna (upė), Juodiniškis upelis, Lentas, Kulševa, Lašišinė, Virinta.
Vandens turizmas
Nevėžos vandens turizmo maršrutas puikiai tinka plaukimui baidarėmis, kajakais, plaustais ar kanojomis. Tai puiki galimybė mėgautis gamta ir aktyviai praleisti laiką.
Šiek tiek po septynių prie sodybos vartų mūsų jau laukė paslaugus vyrukas Edvinas su baidare. Po geros valandėlės buvome Naujamiestyje, tuoj už karaimų-žydų kapinių smėlingame paplūdymyje įleidome baidarę į tamsų Nevėžio vandenį.
Leidomės žemyn veik netekančia, tamsiai paslaptinga, lūgnėmis, lelijomis ir kitais žolynais smarkiai užaugusia upe. Šiek tiek vingių, nemažai visai tiesių, veik sustingusių atkarpų, nuostabi brasta, akmenynai ir pora suirusių užtvankų, kur per srovės pralaužtus siaurus vartus plaukiant tykojo nemenki pavojai.
Baidarių maršrutai
Baidarių maršrutas, plaukimas baidarėmis, kajakais, plaustais, kanoja Nevėža upe. Upės žemėlapiai, Google maps. Lietuva, Utenos apskritis, Anykščių rajonas, Kurklių seniūnija.
Nuo čia ir tęsėme ekspediciją, kurią vadinome „Pragiedruliai“ virš Nevėžio“, gal dar tiksliau pasakytume - Nevėžyje.
Pasak Stepono Kolupailos matavimų - 122-as kilometras nuo žiočių.
Iš tiesų čia lėčiausia Lietuvos upė.
Nors aplinkui slenka lietaus pritvinkę debesys, tolumose dunda griaustiniai - pragiedruliai virš Nevėžio. Gėrimės pakrančių ąžuolais, milžiniškais žilvičiais. Kartais oras tiesiog pakvimpa medumi - praplaukiame liepynus. Vis kyla, pasislepia ir vėl atsiranda pilkieji garniai. Kelis kartus savo spalvotu švarku šmėkšteli, ciksėdamas prie pat vandens praskrenda tulžys. Visai prieš pat mūsų laivės nosį iš dešiniojo kranto į vandenį neria ir palengva upę perplaukia keliašake ragų karūna pasidabinęs elnias. Paslaptingas pasaulis...
Maloniai nustebina šalia miestuko pasikeitęs upės veidas: atsiranda smagi srovė, vaga susiaurėja, stūkso didžiulis akmuo, aplinkui dar keli mažesni, žemiau rėva, atodanga su urvinių kregždžių kolonija.
Praplaukiame tiltą, o jį išvydus, širdį suspaudžia: čia žavingasis gelžbetoninių konstrukcijų Prano Markūno tarpukario šedevras nugriautas, jo vietoje prieš kelerius metus pastatytas šiuolaikinis tiltas.
Stabtelim tuoj už tilto - dešinėje gera, nors privati, vieta pasimaudyti.
Bet baidares iš mūsų paimti gali tik visuomeninėje teritorijoje, tad dar kokį puskilometrį leidžiamės žemyn ir ištraukiame raudonšonę „Vistą“ miestelio poilsiavietėje.
Prie arbatos dar ir kitais gardėsiais sotinamės ir po valandėlės atsisveikinę judame Nevėžio pakrantėmis žemyn.
Ties Krekenava pervažiavę Nevėžio tiltą, sukame jau kairiuoju krantu besidriekiančiu plentu. Kažkur tolumose pasilieka liaudies apdainuota „Karčema ružava“. Dešinėje keliukas į praeities šventvietę - ten Burvelių šventieji alkakalniai, mistinis akmuo.
Pagaliau ir mano išsvajotas Šventybrastis. Kaip gali jaustis ten, kur apsigyveno iš svarbiausios baltų šventvietės Prūsijoje su šventa ugnimi ir kitomis relikvijomis pasitraukęs vyriausiasis žynys Krivių Krivaitis.
Maža bažnytėlė, pakalnėje paminklai Nepriklausomybei bei 1863 m. sukilėliams su mįslingu įrašu: „Šlovė nugalėtiems“. Šlaite - keturi milžiniški ąžuolai. Stovint milžinų ūksmėje, užplūsta pasididžiavimas mūsų tauta, kuri atsilaikė prieš kraujuose Jeruzalę skandinusius kryžiuočius. Gali suprasti, kaip skaudu buvo dėl prūsų genčių, kurias sunaikino tie žiaurūs riteriai.
Šeteniuose žengėme šviesos nutvieksta pieva prie baltutėlio svirno. Jis pasilikęs iš garsaus Liaudos bajorų dvaro, Nobelio premijos laureato rašytojo Česlavo Milošo gimtinės. Įrašai metalinėse knygų formos skyduose, parko medžiai, tolimas ir tamsus Nevėžio atspindys. Isos slėnis. Taip pavadinta Č. Milošo biografinė knyga - viena nuostabiausių.
Keliaujame tolyn, šmėsteli didinga Apytalaukio bažnyčia, ir po valandėlės mes jau Kėdainiuose - kunigaikščių Radvilų viešpatijoje. Užsukame į puikiuose rūmuose įsikūrusį „Pegaso“ knygyną, po to klaidžiojame po senamiestį.
Anapus upės stūkso Šv. Jurgio bažnyčia, čia pat - pėsčiųjų tiltas, o prieplaukoje uosto šlovę menantis rekonstruotas prekybinis laivas - vytinė „Vėtra“.
Apgyvendinimas prie Nevėžos
Prie Nevėžio ežero ir upės įsikūrę įvairių sodybų, siūlančių apgyvendinimą ir pramogas gamtoje. Tai puiki vieta ramiam poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui.
Štai keletas sodybų, kurias verta apsvarstyti:
- Sodyba "Gabrėlai" - įsikūrusi prie pat ežero, siūlo jaukius kambarius ir galimybę mėgautis vandens pramogomis.
- Kaimo turizmo sodyba "Palionys" - puikus pasirinkimas šeimoms, norinčioms pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti kaimo ramybe.
- Poilsio namai "Antežeris" - siūlo patogius apartamentus su vaizdu į ežerą ir galimybę išsinuomoti baidares.
Prieš užsakant apgyvendinimą, rekomenduojama pasidomėti sodybos siūlomomis paslaugomis, atsiliepimais ir kainomis, kad pasirinktumėte geriausiai jūsų poreikius atitinkančią vietą.
Naudojame slapukus ir duomenis, kad galėtume atlikti toliau nurodytus veiksmus:
- Teikti ir prižiūrėti „Google“ paslaugas
- Stebėti triktis ir apsaugoti nuo šlamšto, apgaulės bei piktnaudžiavimo
- Įvertinti auditorijų įsitraukimą bei svetainių statistiką, kad būtų galima suprasti, kaip naudojamos mūsų paslaugos, ir gerinti jų kokybę