Europos Teismų Praktika Intelektinės Nuosavybės Srityje

Šiandien išmaniųjų technologijų pagalba pažinti prestižinio JAV universiteto virtuvę ir studijuoti su garsiausiais pasaulio teisės profesoriais visiškai realu. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninis santykis raiškaus erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybinis komercinis santykis arena.

Nuo 2000 m. kiekvienais metais balandžio 26-ąją minima Pasaulio intelektinės nuosavybės diena, ir būtent ši diena pasirinkta dėl to, kad 1970 m. balandžio 26 d. įsigaliojo 1967 m. Sutartis, steigianti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO, angl. WIPO). Šiais metais balandžio 26-ąją PINO dedikavo kūrėjoms moterims.

Straipsnyje pristatomas ypatingas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procesas - specialios taisyklės, taikomos ieškiniams dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimų, nustatytos Bendrojo Teismo procedūros reglamente, papildytame Procedūros reglamento praktinėmis įgyvendinimo nuostatomis (paskutinį kartą pakeistas 2022 m. lapkričio 30 d.).

Europos Sąjungos vėliava

Intelektinės Nuosavybės Apsauga ir Teismų Sprendimai

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo priimti du reikšmingi sprendimai intelektinės nuosavybės teisės srityje. Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose buvo vertinamos intelektinės nuosavybės teisės ir jų gynimą reguliuojančių ordinarinių įstatymų normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimai.

Skiriamos kelios pagrindinės Konstitucinio Teismo pozicijos: dėl intelektinės nuosavybės apsaugos vadovaujantis teisės į nuosavybę nuostatomis, dėl kompensacijos kaip alternatyvaus žalos atlyginimui gynimo būdo taikymo sąlygų ir apskaičiavimo kriterijų, taip pat dėl prekių ženklų funkcionalios teisinės apsaugos paskirties.

Intelektinę nuosavybę kaip laisvę galima būtų vertinti dvejopai. Pirmiausiai, ji padeda diferencijuoti gamintojus, kūrėjus, prekybininkus, taip pat vienus produktus ir paslaugas nuo kitų.

Labiausiai saugoma turėtų būti intelektinės nuosavybės skiriamoji funkcija - saviraiška savęs identifikavimu per kūrybą, žymenis, gaminius ir kitokią veiklą. Kitaip tariant, ši nuosavybė įgalina jos turėtojus (kūrėjus (autorius, išradėjus, dizainerius), atlikėjus, prekių ženklų savininkus ir kt.) išsilaisvinti ir nepriklausyti nuo konkurentų.

ES Teisingumo Teismo Praktika: Bendrijos Dizainas

Dėl Bundesgerichtshof (Vokietija) 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2012 m. H. Gautzsch Großhandel GmbH & Co. susipažinęs su 2013 m. rugsėjo 5 d.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m.

Registruotojo Bendrijos dizaino suteikiamos teisės išimtinis pobūdis atitinka didesnį jo teikiamą teisinį tikrumą. Tačiau neregistruotasis Bendrijos dizainas turėtų tik suteikti teisę užkirsti kelią kopijų gamybai. Todėl apsauga negalėtų būti teikiama dizaino gaminiams, kurie turi antro dizainerio savarankiškai sukurtą dizainą.

Šių teisių įgyvendinimo klausimai turėtų būti palikti nacionalinei teisei. Todėl būtina numatyti keletą pagrindinių sankcijų, kurios būtų vienodos visose valstybėse narėse.

„Taikant 5 ir 6 straipsnius, dizainas laikomas tapęs prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, dizainas laikomas tapęs prieinamu Bendrijos visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas, eksponuotas, naudotas versle arba kaip kitaip atskleistas, kad apie tai įprastu būdu būtų sužinoję Bendrijoje veikiantys atitinkamos srities specialistai.“

„1. Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai.

Iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos šalys prekiauja sodo baldais. MBM Joseph Duna prekių asortimente yra Vokietijoje parduodamos sodo pavėsinės su baldakimu; šios pavėsinės dizainą 2004 m. rudenį sukūrė minėtos įmonės direktorius.

2006 m. Grįsdama savo reikalavimus MBM Joseph Duna tvirtino, be kita ko, kad pavėsinė „Athen“ yra kopija jos dizaino, kuris buvo paskelbtas 2005 m. balandžio ir gegužės mėn.

Gautzsch Großhandel ginčijo šiuos reikalavimus ir tvirtino, kad pavėsinę „Athen“ įmonė Zhengte 2005 m. pradžioje sukūrė savarankiškai, nieko nežinodama apie MBM Joseph Duna dizainą. Ji nurodė, kad 2005 m. kovo mėn. ši pavėsinė buvo pristatyta klientams iš Europos šios įmonės prekybos salone Kinijoje ir kad tų pačių metų birželio mėn. vienas modelis buvo išsiųstas bendrovei Kosmos, kurios buveinė yra Belgijoje.

Gautzsch Großhandel tvirtino, kad MBM Joseph Duna nuo 2005 m. rugsėjo mėn. žinojo apie pavėsinę „Athen“, o nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog trejų metų neregistruotojo Bendrijos dizaino apsaugos terminas yra pasibaigęs, nenagrinėtini pirmieji du reikalavimai - nutraukti pavėsinės „Athen“ naudojimą ir atiduoti teises į dizainą pažeidžiančius gaminius.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar pareiga įrodyti neregistruotojo dizaino suteikiamų teisių pažeidimą, senatis ir teisės neleisti atlikti veiksmų netekimas praleidus terminą, kuriais galima remtis atsiliepiant į ieškinį dėl teisių pažeidimo, reglamentuojami Sąjungos teisėje, ar vis dėlto jiems taikoma nacionalinė teisė.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad apeliacinis teismas nusprendė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamas MBM Joseph Duna sodo pavėsinės dizainas pirmą kartą tapo prieinamas visuomenei, kai 2005 m. balandžio ir gegužės mėn.

Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar išdalyti šio dizaino atvaizdus prekybininkams pakanka, kad šis dizainas vykdant įprastą verslo praktiką pagrįstai būtų žinomas Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 11 straipsnio 2 dalį.

Šiuo klausimu jis nurodo, kad egzistuoja nuomonė, jog prie specialistų priskirtini tik asmenys, kurie atitinkamoje srityje kuria dizainą ir projektuoja arba gamina šio dizaino gaminius.

Kaip Teisingumo Teismui pateiktose pastabose pažymi Komisija ir teigia generalinis advokatas išvados 34 ir paskesniuose punktuose, šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nenumatyta ribojimų, susijusių su fizinių ar juridinių asmenų, kuriuos galima laikyti atitinkamos srities specialistais, veiklos pobūdžiu.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad apeliacinis teismas pripažino, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamas MBM Joseph Duna dizainas yra naujas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nusprendė, jog atitinkamos srities specialistai negalėjo vykdydami įprastą verslo praktiką sužinoti apie dizainą „Athen“, pristatytą 2005 m.

Tačiau pagal tą patį straipsnį dizainas negali būti laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, jei atskleistos aplinkybės vykdant įprastą verslo praktiką pagrįstai būti žinomos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.

Tas pats pasakytina apie klausimą, ar dizaino atskleidimo vienai atitinkamos srities įmonei, esančiai Sąjungos teritorijoje, pakanka, kad būtų galima teigti, tos srities specialistai vykdydami įprastą verslo praktiką pagrįstai galėjo apie tai sužinoti.

Tačiau, kaip išvados 67-74 punktuose pažymėjo generalinis advokatas remdamasis prekių ženklų teisės nuostatomis, jeigu klausimas dėl pareigos įrodyti, kad naudojimas užginčytas, nes buvo nukopijuotas saugomas dizainas, būtų reglamentuojamas valstybių narių nacionalinėje teisėje, pagal atitinkamus teisės aktus Bendrijos dizainų savininkams galėtų būti taikoma skirtinga apsauga, taigi visoje Sąjungos teritorijoje galiojančios vienodos apsaugos tikslas, įtvirtintas Reglamento Nr. 6/2002 1 konstatuojamojoje dalyje, nebūtų pasiektas (pagal analogiją žr. 2005 m. spalio 18 d.

Kadangi Reglamente Nr. 6/2002 kitų įrodymų pateikimo taisyklių nėra, iš jo 88 straipsnio matyti, jog šios taisyklės nustatomos valstybių narių nacionalinėje teisėje. Tačiau pagal teismo praktiką, remiantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šios taisyklės nebūtų mažiau palankios už taisykles, taikomas panašiems vidaus teise grindžiamiems ieškiniams ir kad dėl jų Sąjungos teisės asmenims suteiktų teisių įgyvendinimas netaptų praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 24 d.

Taigi, kaip pažymi Komisija, jei Bendrijos dizainų teismas nustato, kad dėl saugomo dizaino savininkui tenkančios įrodinėjimo pareigos gali būti neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pateikti įrodymų, siekdamas užtikrinti veiksmingumo principo laikymąsi jis privalo imtis visų jam pagal nacionalinę teisę suteiktų procesinių priemonių, kad palengvintų šią naštą (pagal analogiją žr. 2006 m. rugsėjo 7 d.

Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad įrodyti, jog naudojimas užginčytas, nes šis dizainas buvo nukopijuotas, turi saugomo dizaino savininkas.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, kad apeliacinis teismas nustatė, jog ieškinio pareiškimo dieną nebuvo suėjęs senaties terminas dėl Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalyje ir 89 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos teisės neleisti atlikti teises pažeidžiančių veiksmų.

Atsižvelgdamas į šį faktą, jis siekia išsiaiškinti, ar šiai teisei taikoma senatis ir, jei taikoma, ar ji reglamentuojama pagal Sąjungos teisę.

Antra, pažymėdamas, kad apeliacinis teismas taip pat atmetė Gautzsch Großhandel nurodytą pagrindą dėl teisės neleisti atlikti veiksmų netekimopraleidus terminą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat kelia klausimą, ar teisės pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo, pagrįstą Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalimi ir 89 straipsnio 1 dalies a punktu, galima netekti ir, jei taip, kokiomis sąlygomis.

Sąvoka „ypatingos priežastys“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 89 straipsnio 1 dalį, yra susijusi su faktinėmis konkrečios bylos aplinkybėmis (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 14 d.

Taigi, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalimi, senatis ir teisės neleisti atlikti veiksmų netekimas praleidus terminą, kuriais galima remtis atsikertant į ieškinį, grindžiamą jo 19 straipsnio 2 dalimi ir 89 straipsnio 1 dalies a punktu, reglamentuojami nacionalinėje teisėje, kurią reikia taikyti laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų; šių principų turinys primintas šio sprendimo 42 punkte (taip pat pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 13 d.

Pripažindamas, kad apeliacinis teismas nenurodė, kokia teisė taikytina reikalavimams sunaikinti teises į dizainą pažeidžiančius gaminius, gauti informacijos apie Gautzsch Großhandel veiklą ir priteisti dėl tokios veiklos atsiradusios žalos atlyginimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šiems reikalavimams taikytina valstybės narės, kurios teritorijoje reikalaujama ginti šias teises, teisė, o gal Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikia suprasti taip, kad minėtiems reikalavimams taikoma valstybių narių, kuriose padaryti teisių pažeidimo veiksmai, teisė.

Pirma, kiek tai susiję su reikalavimu sunaikinti teises į dizainą pažeidžiančius gaminius, iš Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies, kurios a punkte įtvirtintas draudimas tęsti dizainą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus, o b ir c punktuose - teises pažeidžiančių gaminių ir medžiagų ir priemonių, naudojamų jiems gaminti, konfiskavimas, matyti, kad tokių gaminių sunaikinimas yra viena iš d punkte minimų, „atsižvelgiant į esamas aplinkybes, bet kokių kitų atitinkamų sankcijų“.

Taigi pagal Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalį šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytiems reikalavimams taikoma Bendrijos dizainų teismo, į kurį kreiptasi, nacionalinė teisė, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, į šeštąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimams sunaikinti teises į dizainą pažeidžiančius gaminius taikytini valstybės narės, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė, įstatymai, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas.

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

2001 m. gruodžio 12 d. Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad įrodyti, jog naudojimas užginčytas, nes šis dizainas buvo nukopijuotas, turi saugomo dizaino savininkas.

Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimams sunaikinti teises į dizainą pažeidžiančius gaminius taikytini valstybės narės, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė, įstatymai, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas.

Interneto ir Intelektinės Nuosavybės Sąveika

Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autoris teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė, - teigia Kalifornijos universiteto profesorė Pamela Samuelson. Ši Samuelson mintis yra ypatingai svarbi.

Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Šiuo aspektu moraliniai klausimai susiję su techniniais: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti.

Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.

Intelektinė nuosavybė leidžia įmonei nematerialųjį turtą valdyti taip, kad jis padėtų atskirti ją nuo savo konkurentų. Probleminių klausimų kyla ir sprendžiant santykį tarp intelektinės nuosavybės kaip visumos ir kitų socialiai reikšmingų vertybių (saviraiškos laisvės, efektyvesnės ekonomikos plėtros ir kt.).

Nors intelektinės nuosavybės teisės yra suteikiamos kaip atlygis už kūrybą ir inovacijų diegimą, tokia nuosavybės teisių sistema gali būti laikoma tinkama, tik jei ji teikia naudą visuomenei.

Pernelyg plati intelektinės nuosavybės objektų apsauga atskirais atvejais gali pažeisti kitus, ne mažiau reikšmingus teisinius gėrius, kurių svarba ne visada yra įvertinta intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimą akcentuojančiuose teisės aktuose.

Šią problematiką dar padidina tendencija papildomai padidinti intelektinės nuosavybės objektų apsaugą civilinių sutarčių pagrindu. Pavyzdžiui, licencinių sutarčių pagalba autorių turtinių teisių apsauga dažnai yra išplečiama už įstatymuose numatytų ribų; o įstatymų numatytos autorių turtinių teisių išimtys panaikinamos arba apribojamos.

Mes visi priimdami sprendimus vadovaukimės sąžiningumu, pagarba vienas kito sumanymui, minties išraiškai, simboliui, išugdytai reputacijai. Skirtingas (arba spalvotasis) pasaulis yra įdomesnis, motyvuojantis, skatinantis, ugdantis, informuojantis.

Pasaulis be skirtumų, priešingai, - žudo mąstymą, iškreipia konkurenciją, nemotyvuoja visuomenės. Intelektinės nuosavybės teisės politika akivaizdžiai pribrendo pokyčiams, ir, visų pirma, intelektinės nuosavybės balanso su kitomis socialiai reikšmingomis vertybėmis paieškai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena

Pagrindinės Sąvokos

• Internetas - tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
• Intelektinė nuosavybė - tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus.
• Interneto tarpininkai - subjektai, užtikrinantys interneto infrastruktūros funkcionavimą, teikiantys interneto prieigos, turinio talpinimo ir perdavimo paslaugas.
• Intelektinės nuosavybės pažeidimas - veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autoris teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

Intelektinės Nuosavybės Pažeidimai Internete

Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisis turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisis turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinis teisis pažeidimus.

Pažeidimai gali būti:

• Tiesioginiai pažeidimai: kai asmuo, neturėdamas teisis savininko leidimo, atlieka veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisis turėtojas.
• Netiesioginiai pažeidimai: kai asmuo teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.

Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės „piratavimu“.

Tarptautiniai Teisės Aktai

Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, susiję su intelektinės nuosavybės apsauga internete:

• Berno konvencija (1886 m.)
• TRIPS sutartis (1994 m.)
• PINO autoris teisės sutartis (1996 m.)
• PINO atlikims ir fonograms sutartis (1996 m.)

TRIPS 10 straipsnis kompiuteris programas priskiria „literatkūros kūriniams“ pagal Berno konvenciją. PINO autoris teisės sutarties 8 straipsnis apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

Europos Sąjungos Direktyvos

Svarbiausios ES direktyvos, susijusios su intelektinės nuosavybės apsauga internete:

• 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dėl autoris ir gretutinis teisis informacinėje visuomenėje tam tikrs aspektų derinimo.

Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad technologijs plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autoris teisės ir gretutinės teisis įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas, atsižvelgiant į informacinę visuomenę.

Lietuvos Narystės ES Įtaka

Straipsnyje pateikiama Lietuvos intelektinės nuosavybės teisininkų patirties, sukauptos Bendrajame Teisme, studija ir siekiama suteikti intelektinės nuosavybės bylų ekspertams aktualią naujausių pokyčių apžvalgą. Autorė analizuoja bylų, išnagrinėtų per dvidešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungos prekių ženklų apsaugos sistemoje metų, procesinius aspektus.

tags: #europos #teismu #praktika #intelektine #nuosavybe