Lietuvoje nuo seno statybose naudojama mediena. Ji puikiai tinka bet kuriam krašto regionui, namai iš rąstų būna šilti, jaukūs ir patogūs. Pastaruoju metu statybų rinkoje atsirado daugybė naujų medžiagų ir technologijų, bet mediniai namai taip pat išlaikė savo pozicijas. Viena vertus mediniai namai yra ganėtinai nebrangūs, be to, rąstus nesunku apdirbti, taip suteikiant namui norimą išvaizdą. Taip pat mediniai pastatai yra ekologiški, juose gerai cirkuliuoja oras, o medis puikiai sulaiko šilumą, todėl mediniame name visada yra tinkamas temperatūros ir drėgmės santykis, jame lengva kvėpuoti ir malonu būti.
Lietuvoje dažniausiai sutinkami apvalių rąstų namai, tačiau, jei rąstas ganėtinai storas, jis gali būti tašytas iš vienos arba abiejų pusių. Pastarojo tipo statyba labai išplitusi Skandinavijoje. Šiuo atveju sienos iš abiejų pusių būna lygios, bet namas nepraranda estetinės išvaizdos.
Medienos Atranka ir Apdirbimas
Paprastai mediena statyboms buvo atrenkama labai atidžiai. Tai yra tik subrendę medžiai, maždaug vienodo storio, be aiškių ydų. Jų kamieno skersmuo svyruoja nuo 26 iki 40 cm. Be medžio storio didelę įtaką estetiniam vaizdui daro ir medžio šakotumas. Tarkime, pušis apatinėje dalyje beveik neturi šakelių, todėl labiausiai vertinami apatiniai 6-8 metrai kamieno.
Medžiai kertami žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol neprisitraukę drėgmės. Žinoma, šviežiai kirsti medžiai žiemą turi 30 proc. drėgmės, o rentimui naudojama tik apdžiūvusi mediena, kurios drėgmė siekia 18-20 proc. Iš miško išgabenta mediena iškart apdirbama - nulupama žievė, nuobliuojama. Žievė lupama rankomis, o obliavimui naudojami elektriniai obliai. Žievę, nuopjovas ir pan. reikėtų skubiai sudeginti, nes jose gali pradėti veistis kirvarpos.
Šiuo metu pradedamos taikyti technologijos, kai žievė pašalinama nepažeidžiant balanos, vėliau nebeobliuojama. Balana - viršutinis, tankiausias medienos sluoksnis, atliekantis apsauginę funkciją. Jei šis sluoksnis išsaugomas, pavyksta išvengti daugelio medžių defektų. Pašalinant žievę paprastai lieka nedideli luobo ploteliai, kuriuose mediena nežymiai pažeista. Medžiui išdžiūvus, luobas tamsėja ir mediena tampa kerša, o tai būdingą neobliuotiems medžiams. Kartais žmonės nusprendžia neobliuoti rąstų, kad medis įgytų šią spalvą ir kad nebūtų pažeista medžio audinių struktūra. Siekiant apsaugoti medieną nuo puvimo, visas išorinis rąsto paviršius padengiamas antiseptiku. Medžio kaladėlės, lėkštutės, išdroža, įpjovos ir panašios vietos apdirbamos ypač kruopščiai, nes ten pažeista medžių audinių struktūra.
Medienos Rūšys Rąstiniams Namams
Mediniai namai paprastai statomi iš spygliuočių medžių rąstų: eglių, pušų, maumedžių ar kedrų. Spygliuočių mediena yra tvirtesnė už daugelio lapuočių ir atsparesnė puvimui. Spygliuočių kamienai yra tiesesnės formos, todėl dirbant su jais lieka mažiau atliekų.
Pušis
Pušies kamienas yra tiesiausias, pasitaiko mažiausiai šakelių ir ji pasižymi geromis techninėmis savybėmis. Nors yra atspari puvimui, bet, jei gauna daugiau drėgmės, mediena gali patamsėti. Atsiradęs tamsumas nekeičia fizinių mechaninių savybių, bet gadina bendrą vaizdą. Tiek pas mus, tiek ir Europoje pušys yra dažniausiai naudojamos medinių namų statybai.
Eglė
Eglės rečiau naudojamos statybose, nors sausų eglių mediena tvirtumu beveik nenusileidžia pušinei. Tiesa, eglės ne tokios atsparios puvimui, tačiau jos ne taip tamsėja. Kadangi jos mažiau negu kiti medžiai atsparios drėgmei, rekomenduotina naudoti tik vidaus apdailai. Eglių struktūra puresnė, todėl yra šiltesnės už pušis. Tiesa, tai kiek menkina fizines charakteristikas, be to, jos turi mažiau sakų. Eglės puikiai tinka laikančiųjų medinių elementų gamybai. Pasaulinėje rinkoje eglės vertinamos labiau už pušis.
Maumedis
Maumedžiai tankesni ir atsparesni puvimui dar labiau negu pušys, tačiau juos sunku apdirbti ir jie greitai skyla. Juos tikslinga naudoti kaip sieninę medžiagą arba konstrukcijų gamybai.
Eglė ar pušis?
Klausimas: Kokius rąstus rinktis rastiniam namui - eglės ar pušies? Kokie yra eglinių ir pušinių rąstų privalumai ir trūkumai?
- Daugelis rąstininkų teikia pirmenybę pušiniams rąstams.
- Pušiniai rąstai gražiau atrodo, mažiau suplyšinėja (dažniausiai plyšta viena linija), mediena tvirtesnė nei eglinė.
- Eglinė mediena šiek tiek geriau išlaiko šilumą.
- Pušinė mediena reikalauja didesnio dėmesio apdorojant cheminėmis medžiagomis (antiseptikais), nes labiau linkusi „mėlynuoti" veikiama saulės ir lietaus.
- Paprastai rąstiniams namams naudojama eglės mediena, nes ji laikui bėgant neima tamsėti, kaip tai daro pušies mediena.
Termo Medienos Savybės ir Privalumai
Dažnai klientai teiraujasi apie termo medieną, svarsto apie pasirinkimą tarp termo medienos ir degintos medienos, klausia apie skirtumus ir panašumus. Termo mediena yra karščiu ir garais apdorota mediena. Apdorojant medieną termiškai yra suskaidomos medžiagos, kuriomis maitinasi puvimą sukeliantys grybeliai. Taip pat medienos drėgmė sumažėja apie 4 - 6 proc., todėl žymiai pagerėja matmenų stabilumas ir termoizoliacinės savybės. Terminis apdorojimas negrįžtamai paveikia medienos savybes. Mediena tampa itin patvari, sumontavus ją nesitraukia, nekeičia savo matmenų kaip kitos medienos rūšys. Dėl išvardintų savybių termo mediena išlieka itin populiari terasų montavime. Įdomu ar taip apdorota mediena sakuojasi? Galime užtikrinti, kad tikrai nesisakuoja. Sakai pasišalina medieną apdorojant.
Kaip gaminama Deginta mediena? Lina Kontautienė iš UAB Ligni linea Naujo produkto gimimas.
Degintos Medienos Technologija
Kalbant apie degintą medieną, šios medienos terasinės lentos taip pat yra veikiamos karščiu. Medienos deginimo technologija populiari dėl to, kad tarytum „užkonservuoja“ gerąsias medienos savybes, bet ir dėl to, kad medžiui suteikia papildomo atsparumo, tvirtumo bei nepriekaištingos estetikos. Dėl deginimo proceso suteikto ilgaamžiškumo tokia mediena yra vienas geriausių pasirinkimų terasai.
Termo Mediena vs. Deginta Mediena: Skirtumai ir Panašumai
Skamba labai panašiai? Tikrai nesuklysite pasirinkdami tiek termo medieną, tiek degintą medieną, nes abiem būdais apdorota mediena, paruoštos terasinės lentos yra atsparios, tvirtos, atrodo labai estetiškai ir išskirtinai. Iš praktinės pusės galime pasakyti, kad skirtumas tarp termo medienos ir degintos medienos terasinių lentų pasirinkimo yra tekstūra ir spalva. Visos kitos savybės yra tokios pat. Deginant medieną galima išgauti unikalius raštus, tekstūrą, taip pat galimos įvairios medienos spalvos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad deginta mediena nėra tepi. Vis dar neaišku kurias terasines lentas rinktis? Mes rekomenduojame tiek termo terasines lentas, tiek degintos medienos terasines lentas, nes tai tikrai geras pasirinkimas. Kainų lygis įrengiant terasą su medžiagomis yra toks pat. Šiai dienai 110 eur/m2 (Kauno regione).
Oro Tarpų Šiltinimas: Būdai ir Medžiagos
Senuose mūriniuose ir skydiniuose pastatuose buvo paliekami ventiliaciniai oro tarpai. Dėl oro konvekcijos ir ventiliacijos per tuos tuščius oro tarpus prarandamas didesnis šilumos kiekis - kartais iki 50 proc., lyginant su užpildytais izoliacinėmis medžiagomis. Viena iš efektyviausių priemonių nuo šilumos praradimo - tai sienų oro tarpo šiltinimas aminoplasto termoputomis pagamintomis pagal danišką Termo-Lun technologiją, Lietuvoje patentuotu termoputų pavadinimu ,,Mipora”. Naudojant putas Thermo-Lun/,,Mipora” pasiekiamas dvigubas efektas: termoputos sustabdo oro judėjimą sienoje ir padidina bendrą sienos šilumos varžą.
Termoputų "Thermo-Lun/Mipora" techninės savybės:
- Užpildymo oro tarpas - 2 cm ir daugiau
- Lyginamasis svoris - iki 13 kg/m³
- Šilumos laidumas - 0,033 W/mK
- 5 cm putų sluoksnio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W (tai atitinka 75 cm storio plytinės sienos šiluminę varžą)
- Ekologiškai švari medžiaga
- Nedegi medžiaga - nepalaiko degimo proceso
- Vandens garų pralaidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa.)
Termoputos ,,Mipora” įpurkškiamos per išgręžtas sienoje kiaurymes 16-18 mm. Skylės gręžiamos siūlėse tarp plytų, užpildžius oro tarpą termoputomis užtaisomos atitinkamos spalvos mišiniu, fasadas praktiškai lieka nepakitęs. Oro tarpo šiltinimas užpildant termoputomis naudojamas renovuojant ir paveldosaugos pastatus - tušti tarpai sienose užpildomi negadinant fasado vaizdo. Tai pats pigiausias būdas apšiltinti Jūsų namą kokybės ir efektivumo atžvilgiu ir be didelių rūpesčių. Pagal Danijos technologiją Termo-Lun, per išgręžtas sienose skyles 2 kg/cm² slėgiu pučiamos termoputos pilnai užpildo oro tuštumas ir sustingdamos nespaudžia sienų.
Kiti oro tarpų šiltinimo būdai:
- Putų polistirolo granulės: Nėra efektyviausias būdas, tik pigesnis. Oro judėjimo pilnai nesustabdo.
- Ekovata: Tarpe rinksis kondensatas ir rąste įsimetė puvinys.
Svarbu: Renkantis šiltinimo medžiagas, atkreipkite dėmesį į jų savybes: garų pralaidumą, atsparumą drėgmei ir degumą.
Statyba iš termoblokelių
Statyba iš termoblokelių grįsta liktinių klojinių principu ir žinoma jau seniai. Thermo blokeliai armuojami gamykloje: turi jungiamąją skersinę armuotę, kuri kartu yra standumo briauna ir leidžia sumažinti armavimo darbų kiekį montuojant sienas. Sienos iš tokių blokelių surenkamos sausai, be klijų ir mišinių, tarpusavyje blokeliai jungiami įlaidomis (panašiomis į Lego kaladėlių), papildomai armuojami ir vidus užpildomas betonu.
Thermo blokeliai gaminami iš naujos technologijos formuoto EPS ir NEO (baltojo ir pilkojo) polistireninio putplasčio, 150 kPa stiprio. Gaminami kelių tipų blokeliai, skirti sienoms, sąramoms, kampams. Šie blokeliai, skirti sienų konstruktyvui, gali būti naudojami ir rūsio sienoms, nes yra pakankamai tvirti ir atlaiko suspaudimą. Dėl didelių matmenų ir mažo svorio (1 kv.m svoris - 2,5 kg) blokeliai greitai surenkami, dėl mažo svorio montuoti sienas gali ir vienas žmogus, nereikalingas kranas. Blokų viduje galima montuoti namo komunikacijų, elektros instaliacijos kanalus ir kt.