Renkantis karjeros kelią ypač svarbu apsvarstyti įvairias, net pačias neįtikinamiausias galimybes bei visus šio sudėtingo pasirinkimo aspektus. Šis testas siūlo pažvelgti į karjerą kaip į svarbią gyvenimo dalį, todėl pagrindinis dėmesys jame kreipiamas ne į jūsų turimus gebėjimus, o į tai, kaip sėkmingai vienokia ar kitokia darbinė aplinka (darbinis gyvenimas) įsilieja į jūsų gyvenimo būdą bei atitinka jūsų vertybes.
Tėvų ir specialistų vaidmuo renkantis profesiją
Galutiniam mokinio pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai arba draugai, tačiau darbo rinkos atstovai pataria aklai nepasikliauti vien tik jais - šiuo periodu vertėtų išklausyti ir mokytojus ar karjeros specialistus, galinčius ne tik padėti rasti profesinį kelią, bet ir supažindinti su paklausiausiomis profesijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad mokytojų ar karjeros specialistų įžvalgos gali padėti jauniems žmonėms susipažinti su turimais gabumais ir realizuoti juos ateityje.
„Kad mokinių specialybės pasirinkimas būtų sklandesnis, pernai į privalomojo ugdymo programą buvo įtrauktas profesinis orientavimas, o šiuo metu visose Lietuvos mokyklose dirba daugiau nei 500 karjeros specialistų. Jie supažindina mokinius su esamomis mokymosi ar karjeros galimybėmis, su specialistų poreikiu, padeda rasti sritį, kur vaikas jaustųsi motyvuotas ir stiprus. Tai labai svarbu, kadangi kartais pasirenkamas lengviausias kelias, neatsižvelgiant į gebėjimus ir stipriąsias puses“, - tikina pašnekovas.
Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos programos koordinatoriaus Roko Damulio teigimu, susidomėjimas tam tikra sritimi, tėvų patarimai ir draugų nuomonė išties yra tie aspektai, kurie daro didelę įtaką būsimos profesijos pasirinkimui. Vis tik jis teigia pastebintis, kad pastaruoju metu atsirado dar viena dedamoji - dirbtinis intelektas. Besirenkant profesiją svarstoma, ar ateityje „robotai“ nepakeis tos srities specialistų.
„Bendraudamas su mokiniais pastebiu, kad jie supranta, jog įvairios užduotys, kurios gali būti robotizuojamos, pavyzdžiui, duomenų analizė, apskaita ar ataskaitos galbūt galėtų būti atliekamos vien dirbtinio intelekto pagalba. Atitinkamai ir tokios specialybės mokiniams atrodo rizikingesnės, tampa mažiau įdomiomis ar aktualiomis“, - dalinasi jis.
D.Lasionio teigimu, nors yra mokinių, kurie apie savo ateitį galvoja itin atsakingai, tai daro tikrai ne visi - daugumai vyresnių klasių mokinių rūpi pasiruošimas egzaminams ir tarpiniams atsiskaitymams, todėl atidžiau analizuoti darbo rinką paprasčiausiai nelieka laiko.
„Todėl ir tėvų, ne tik mokytojų ar karjeros specialistų, indėlis yra labai svarbus. Jie yra tie žmonės, kurie savo vaiką pažįsta geriausiai, žino, kas jam patinka, kas galėtų tikti, kur jis galėtų save realizuoti. Pavyzdžiui, šiuo metu itin sparčiai populiarėja inžinerinės profesijos, kur yra geros ateities perspektyvos, geri atlyginimai, darbas nėra monotoniškas. Tačiau ne kiekvienas vaikas tą žino. Čia į pagalbą galėtų ateiti tėvai, kurie turėtų domėtis darbo rinkos aktualijomis ir patarti, paaiškinti ar padėti apsispręsti“, - tikina D.Lasionis.
2023 metų birželį LINPRA inicijuota apklausa atskleidė, kad inžinerijos profesijas 77 proc. Lietuvos gyventojų laiko perspektyviomis. Paklaustas apie šios srities populiarumą tarp moksleivių, pašnekovas tvirtina, kad ji sudomina ne tik „tiksliukus“, bet ir į kūrybą linkusius, lakią vaizduotę turinčius moksleivius.
„Inžinerijos ir technologijų specialybės neapsiriboja vien tik skaičiavimais ir brėžiniais. Šioms specialybėms reikalingas kūrybiškumas, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, spręsti problemas. Jauni žmonės, pasirinkę šias specialybes, turi visas galimybes kurti ir dirbti su ateities technologijomis, spręsti globalius iššūkius bei daryti realų poveikį pasauliui. Ko gero, tai yra pagrindinės priežastys, kodėl inžinerijos specialybės pastaruoju metu tampa vis paklausesnės“, - dalinasi D.Lasionis.
Tėvų vaidmuo: tarp pagalbos ir kontrolės
Pasak karjeros konsultantės, psichologės ir profesionalios koučerės Astos Blažinskienės, galutinis profesijos pasirinkimas visuomet yra tėvų ir vaiko sąveikos rezultatas. Tačiau sąveika gali būti labai skirtinga - kartais tėvai, turėdami geras intencijas, leidžia jaunuoliui rinktis studijuoti bet ką.
„Jie leidžia vaikui spręsti pačiam, o jau ką nuspręs, tą nuspręs - tėvai bet kokiu atveju jį palaikys. Skamba gražiai, tačiau tai nėra pagalba vaikui, o labiau trikdis, kadangi vaikas dar nežino, jis neturi patirties, žinių, yra besiformuojantis, pasimetęs - jam sako, kad darytų ką nori, bet jis net nežino, ko nori“, - teigia ji.
Panašų efektą turi ir perdėtas tėvų kišimasis į vaiko pasirinkimą. Dažnu atveju tokie tėvai tikina, kad nepalaikys vaiko, jei jis pasirinks vienokią ar kitokią profesiją.
„Turi būti balansas. Tėvai turi dalyvauti vaiko karjeros pasirinkimo procese, bet negali jo perspausti arba palikti likimo valiai. Tėvai turėtų paklausti, ar vaikui reikalinga jų pagalba, ir jei jis sako taip, klausti, kokia. Tada, tikėtina, vaikas prašys, kad tėvai patartų. Turi būti dialogas - aš pasidalinu savo nuomone, jei manęs klausia, bet tuo pačiu suprantu, kad vaikas gali tą nuomonę priimti arba nepriimti“, - pataria psichologė.
Anot A.Blažinskienės, karjeros pasirinkimo procese svarbūs keli elementai, kuriuose turi dalyvauti tėvai. Pirmiausia - ar tikrai vaikas gerai supranta save? Tėvai dialogo būdu gali klausti, ką vaikas žino apie save, kuo jis įsitikinęs, kas jam labiausiai patinka ir teikia didžiausią malonumą, ko nekenčia. Kai vaikas suvokia, kas jis yra ir pagal tai pasirenka patinkančią profesiją, reikia su tuo susitaikyti ir priimti, nes tai - ne tėvų, o vaiko kelias.
Siekdami efektyvinti darbo paiešką bei planuojant karjerą, labai svarbu išsiaiškinti, kokios yra stipriosios jauno žmogaus savybės, asmenybės tipas ir gebėjimai, kurie ir padės pasiekti maksimalių rezultatų ateityje. Galbūt jau mokykloje ar „Kaziuko“ mugės metu pastebėjote, jog puikiai sekasi parduoti savo keptus keksiukus? Šiuo tikslu atliekame asmenybės psichologinį įvertinimą, testavimą, kuris padeda atskleisti bendravimo ypatumus, mąstymo ir analitinius gebėjimus, intelektą, lyderio savybes, atsakingumą bei daugelį kitų dalykų, kurie svarbūs ir turi būti išanalizuoti dar prieš pradedant karjerą.
Bene didžiausias abiturientų galvosūkis „kuo norėčiau būti?“ ypač aktualus pavasarį, kai tenka rinktis ne tik egzaminus, bet ir studijų kryptį. Klausimas, ar daromas teisingas pasirinkimas, ar dėl šio sprendimo neteks gailėtis, ko gero, neaplenkia nė vieno. Psichologė pastebi, kad dažnai būna sunku išsirinkti profesiją tiems moksleiviams, kuriems gerai sekasi keli dalykai ir domina kelios sritys. „Neretai mėgstamus dalykus galima suderinti tarpusavyje, paieškojus informacijos, kaip tai įgyvendinama versle ar darbo rinkoje. Pavyzdžiui, besidomintis programavimu žmogus, kuriam patinka kalbėti prieš žmonių grupę bei mokyti, šias dvi veiklas gali suderinti dėstant, mokant programavimo, vadovaujant tam tikrai komandai. Tokių pavyzdžių galima surasti daugybę“, - sako G.
Visgi net ir pasirinkus studijų kryptį daug kam gali kilti dvejonių ir minčių: „O kas būtų, jei studijuočiau ar veikčiau kažką kitą?“. „Apsisprendimą gali apsunkinti ir daugybė galimybių. Net tame pačiame universitete yra daug sričių ar dalykų, kurie gali dominti tuo pačiu metu. Studijuojant gali pasidaryti aiškiau, kad kiekvienas dalykas yra savaip įdomus ir naudingas. Ir kokį dalyką bepasirinksi įgytos žinios ar studijų metu lavintas mąstymas anksčiau ar vėliau praverčia.
Psichologė pataria abiturientams pasvarstyti, kaip siekiama specialybė siejama su asmeninėmis savybėmis, ar reikės skirti laiko ir jėgų tų savybių ugdymui. „Pavyzdžiui, jei žmogus yra komunikabilus, jam patinka leisti laiką bendraujant su žmonėmis, vertėtų pagalvoti, kokioje profesijoje ar darbe jis galės panaudoti turimas savybes. Bet kartais nutinka ir taip, kad tam tikra specialybė patinka ir domina, bet žmogus jaučia, kad jam trūksta tam tikrų asmeninių savybių, kurių gali prireikti. Jei šių savybių neugdys, tuomet toks darbas gali kelti stresą, įtampą, nepasitikėjimą savimi“, - perspėja G.
Nežinančių, kokį darbą ateityje norėtų dirbti, taip pat nėra labai mažai. Kartais žmogus net nepastebi, kad kažkas jam labai gerai sekasi, o priima tai kaip savaime suprantamą dalyką. Kartais tokiems „nežiniukams“ patariama padaryti pertrauką po mokyklos, pakeliauti ar tiesiog padirbėti. G. „Tam, kad paaiškėtų, kas domina ir ką daryti su savo ateitimi, galima skirti laiko paieškoms ir tikslų išsigryninimui. Tai gali būti savanoriška veikla, įvairūs mokymai, domėjimasis kitų suaugusių, kurie jau dirba pagal savo specialybę, patirtimi, savo jėgų išbandymas tam tikrame darbe.
Klausimai sau renkantis profesiją:
- Kas man gerai sekasi, kas yra mano stiprybės?
- Kokia yra mano tolima gyvenimo vizija ar svajonė? Galima pabandyti save įsivaizduoti ateity, po 10 ar 15 metų ir pasižiūrėti, ką ateities vizijoje matai: kokia aplinka, kokie žmonės, koks tavo vaidmuo, kokia tavo rutina.
- Dėl kokios veiklos esu pasiryžęs investuoti laiko, jėgų, finansų, jausmų ir pan.?
- Ko aš noriu iš savo specialybės ar karjeros? Žmonių norai ir poreikiai gali būti gan skirtingi ir tai, kas vienam atrodo svarbu, kitam gali būti nereikalinga. Pavyzdžiui, verta sau įsivardinti bent kelis dalykus, ko nori iš savo specialybės, pavyzdžiui, galėti kurti/konstruoti, prisidėti prie išradimų, mokslo, būti apsuptam žmonių, dirbti vienam ar iš namų, gelbėti pasaulį/žmones/gyvūnus, nuolat keliauti, būti gerbiamam, galėti skaičiuoti/analizuoti, galėti spręsti užduotis/problemas ir kt.
Nerimas dėl ateities - vienas dažniausiai jauniems žmonėms kylančių jausmų, suvokus, kad ne viską gyvenime galime kontroliuoti ir ne visi planai gali būti įgyvendinti. „Vietoj baiminimosi dėl ateities, kurios dar nėra, galima koncentruotis į dabartį ir pasitikrinti, kaip tai, ką darau dabar, verčia mane jaustis, ar tai yra geriausia ir pakankama, ką galiu sugalvoti ir kaip tai siejama su norimais rezultatais. Vertėtų dažniau sau užduoti klausimą: „Ką galiu padaryti dabar, kad ateityje būčiau patenkintas?“. Ateities mes negalime kontroliuoti ar nuspėti, tačiau galime kažką daryti čia ir dabar“, -pataria G.
Anot pašnekovės, kitas dalykas, padedantis nurimti dėl ateities iššūkių, tai žvilgtelėjimas į praeitį ir suvokimas, kad iki šiol su patirtais iššūkiais žmogui vienaip ar kitaip pavyko susitvarkyti. „Tam tikros klaidos gali likti pamokomis, kurios kažko išmokė. Dar svarbu suprasti, kad suklydus situaciją galima taisyti. Juk mes gyvename ir mokomės, o negalėdami nuspėti ateities, neišvengiamai kartais klystame. Be to, negalime nuspėti ir to, kas mums ateityje vis dar patiks, ar mūsų požiūris ir pomėgiai liks tie patys, ar mūsų svajonės nesikeis“, - psichologė ragina būti sau atlaidesniems ir nereikalauti iš savęs ar aštuoniolikmečio nuspręsti viso likusio gyvenimo scenarijaus.
Ne tik renkantis savo gyvenimo kelią, bet ir vėliau dažnai kliudo mūsų klaidingi įsitikinimai. Vienas jų - tai „viskas arba nieko“, kuriuo naudodamiesi žmonės remiasi kraštutinumais. „Viskas turi išeiti tobulai ir aš privalau būti laimingas“ gali pavirsti į: „Man dabar nepasisekė, todėl nieko daugiau nebedarysiu“ arba „Aš privalau laikytis šio savo pasirinkimo, kad ir kas nutiktų, antraip aš visai nieko nesugebu“.
Kiti dažnai pastebimi įsitinimai siejami su lūkesčiais. Pavyzdžiui, žmogus yra įsitikinęs, jog viską privalo padaryti puikiai, turi visiems patikti, dėl jo tėvai ir artimieji turi tik džiaugtis ir būti patenkinti, pasaulis turi būti vien tik teisingas ir viskas turi būti lengvai prieinama. Kaip vieną iš trikdžių G. Gudzevičiūtė išskiria „tunelinį“ mąstymą, kai žmogus būna įsitikinęs vienu dalyku ir ignoruoja viską aplinkui, kas tą mintį paneigia, bandydamas savo įsitikinimą išsaugoti.
Anot G. Gudzevičiūtės, kartais net ir apsisprendus įgyti tam tikrą specialybę, gali pritrūkti galimybių ar resursų: trūksta finansų, universitetas toli nuo gyvenamosios vietos, trūksta pažymio ar stojamojo balo, yra tam tikrų įgūdžių stygius. Tokiu atveju psichologė pataria skirti dėmesį į tai, kaip galima spręsti tam tikrus trūkumus. „Pavyzdžiui, jei trūksta finansų, pagalvoti, ką galiu padaryti, kad įstočiau į nemokamų studijų vietą, pasvarstyti apie gyvenimą studentų bendrabutyje, gal pasistengus pavyktų gauti stipendiją. Variantų, kaip išspręsti tam tikrus resursų trūkumus, gali atsirasti, tik reikia nuoširdžiai pamąstyti, prašyti pagalbos iš kitų, kelti sau užduotis, kaip siekti tam tikro tikslo. Kita vertus, galima nenuleisti rankų ir dėl to, kad resursai ir galimybės turi tendencijas keistis. Jei trūksta galimybių dabar, gal jų padaugės ateityje?
Psichologė akcentuoja, kad nėra vieno teisingo sprendimo dėl ateities karjeros, kurį būtinai reikia pasirinkti čia ir dabar. „Kartais moksleiviams ir studentams atrodo, kad jei dabar suklysiu pasirinkdamas, gailėsiuosi ir kankinsiuosi visą likusį gyvenimą. Dėl to kylantis nerimas ir baimės klysti apsunkina pasirinkimą stoti į tam tikrą studijų programą. Tačiau nėra tik vieno teisingo kelio, o dažnai yra daug kelių, kurie išsišakoja į kitus. Paieškos trunka visą gyvenimą, tačiau jos nevyksta vien tik sėdint ant sofos ir abejojant, o išbandant save įvairiose srityse ar veiklose, mokantis, domintis, keliaujant, bendraujant, skaitant, praktikuojant“, - drąsina G.
Karjeros kelio pasirinkimas vienokia ar kitokia forma vyksta visuose mūsų gyvenimo etapuose - renkamės studijų kryptį, keičiame darbo poziciją. Ypatingai toks pasirinkimas svarbus vyresnių klasių moksleiviams. „Norėčiau būti pilotu“, „Kai užaugsiu būsiu teisininkė“ - jau vaikystėje emocijų ir įspūdžių vedami piešiame sau profesinį kelią. Artėjant mokyklos baigimui šie, atrodo, visai aiškiai vaikystėje susiformavę norai, pasimeta tarp daugybės ramybės neduodančių klausimų. Rinktis gerai apmokamą darbą ar klausyti širdies? Ar tai, kas man patinka, paklausu?
„Situacijos, kai mokyklos absolventas atsitiktinai renkasi kur stoti, kai jaunas žmogus dirba ne pagal įgautą specialybę, kai tavo draugo darbas jo nedžiugina, yra vis dar pernelyg dažnos mūsų visuomenėje. Kuo anksčiau žmogus „pačiupinės“ įvairias profesijas iš arti, tuo didesnė tikimybė, kad jis ateityje nebesiblaškys ir bus sėkmingas anksti pasirinktos bei kryptingai siekiamos karjeros profesionalas. „Remiantis iniciatyvos „būsiu__“ apklausos apie profesijos pasirinkimą duomenimis, šiandien net 85 proc. moksleivių rinktųsi ne labiau prestižinę ar geriau apmokamą profesiją, o tą, kuri labiausiai atitinka jų pomėgius.
Kaip sužinoti, kokia profesija tinkama būtent man? Kur geriausiai galiu realizuoti savo gebėjimus? Iniciatyva „būsiu_“ drauge su „Lietuvos Junior Achievement“ gegužės 29 - birželio 2 dienomis organizuoja „Jaunojo kolegos savaitę“ ir kviečia moksleivius aktyviai dalyvauti: savanoriai įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai pasirengę moksleiviams papasakoti apie savo darbo dieną. „Atrasti profesiją, suteikiančią ne tik socialines garantijas, bet ir džiaugsmą, kur kas paprasčiau, kai turi galimybę ją išbandyti ir atsidurti tos srities specialisto kailyje. Net jei moksleivis ir nesusidomi išbandyta profesija ar nusprendžia ieškoti kitos - mums tai yra laimėjimas. Juk tik bandydamas įvairias veiklas gali atrasti tai, kas tikrai įdomu ir patinka.
Gyvenimo būdo tipai ir profesijos pasirinkimas
Atsižvelgiant į vyraujantį gyvenimo būdą, galima rinktis profesiją, kuri atitiktų asmenines vertybes ir poreikius. Štai keletas pavyzdžių:
- VADOVAS: Jei ties šiuo gyvenimo būdu surinkote daugiausia taškų, jums svarbiausia - užimti įtakingas pareigas. Kuo daugiau turėsite tiesiogiai nuo jūsų priklausančių pavaldinių, tuo didesnis bus jūsų pasitenkinimas darbu. Norėtumėte dirbti įmonėje, kuri turėtų gerą vardą ir įtaką, suteiktų galimybę vairuoti modernų automobilį, leistų pakankamai uždirbti, kad jūs galėtumėte įsigyti prestižiškus daiktus, nekilnojamą turtą, atsidaryti kaupiamąją sąskaitą ir pan. Renkantis specialybę jums derėtų pagalvoti, kokia profesija galėtų užtikrinti šiuos jums svarbius dalykus ir atmesti tas, kuriose galimybė daryti tokią karjerą yra labai miglota.
- ATSIPŪTĘS: Jei vyrauja šis gyvenimo būdas, jums svarbiausia, kad darbas netrukdytų gyventi. Domitės daugeliu dalykų, labai retai nuobodžiaujate, todėl profesinėje veikloje ieškotumėte tik galimybės, kuri padėtų jums veikti tai, ką norite. Prastai jaustumėtės įstaigoje su griežtu darbo grafiku, esančioje nepatogioje vietoje arba ten, kur dirba visiškai jūsų interesų neatitinkantys žmonės. Rinkdamiesi profesiją pagalvokite, kokia veikla galėtų atitikti tokius jūsų pageidavimus.
- MENININKAS: Turite kūrybinį potencialą, todėl manote, kad svarbiausia gyvenimo užduotis bus neįvykdyta, jei jo neatskleisite. Turėtumėte rinktis kūrybinę profesiją - režisieriaus, aktoriaus, scenaristo, muzikanto ar dailininko. Iš tiesų, galimybių meninei saviraiškai yra daugybė.
- LAISVAS PAUKŠTIS: Jūs turite griežtą vidinę discipliną, todėl negalite pakęsti vadovavimo iš išorės. Jums būtų labai sunku išlikti darbe, kuriame vyrauja griežta hierarchija ir griežta atskaitomybė. Labiausiai jums tiktų turėti savo projektą, jį koordinuoti - nuo pradžios iki pabaigos, ir už atliktą darbą gauti pelnytą atlygį.
- SPECIALISTAS: Esate linkęs gilintis į tai, ką darote, todėl tikriausiai jau pasirinkote specialybę. Tai galėtų būti inžinieriaus, gydytojo, mokytojo, poligrafijos specialisto ir pan. konkreti profesinė veikla. Jums netinka specialybės, kurios nesuteikia galimybės sukurti konkretų apčiuopiamą produktą ar teikti pamatuojamą naudą, todėl nederėtų rinktis vadybos ar administravimo specialybės. Esate intelektualus žmogus, todėl tokia veikla, kurioje nereikia tobulinti specifinių įgūdžių taip pat ne jums.
- VIENUOLĖ: Jei tai - jūsų vyraujantis gyvenimo būdas, jums reikėtų rinktis tokią veiklą, kurioje galėtumėte tarnauti visuomenei, žmonėms ar planetai. Tinka policininko, gydytojo, mokytojo, socialinio darbuotojo, karininko, eigulio, veterinaro, aplinkos inžinieriaus ir pan. specialybės.
- ŠUOLININKAS: Jei ties šiuo gyvenimo būdu surinkote daugiausia taškų, jūs greičiausiai turėsite savo verslą. Siekiate būti pirmi, pralaužti ledus, sukurti tai, ko niekas dar nebandė. Jums būtina įgyti ekonomikos žinių bei tobulinti bendravimo įgūdžius, todėl galite rinktis karjeros kryptį, kurioje šių dalykų išmoksite. Tačiau jau dabar esate linkęs rizikuoti, skleisti savo idėjas bei mąstyti, kaip būtų galima pagerinti vieną ar kitą savo ar visos visuomenės gyvenimo sritį. Todėl pasirinkę bet kokią konkrečią profesiją, joje sieksite naujovių.
- IŠTIKIMASIS: Jūsų svajonių darbas - toks, kuriame jaučiatės kaip namie. Norėtumėte dirbti patikimoje, daugybę metų sėkmingai veikiančioje įmonėje, gauti visas socialines garantijas ir turėti nedidelę veiklos sritį su minimalia atsakomybe. Kopimas karjeros laiptais jūsų nedomina. Galite rinktis administratoriaus, buhalterio specialybes. Tokį darbą galite dirbti beveik bet kurioje srityje.
Svarbu suprasti, kad šie gyvenimo būdo tipai yra tik orientaciniai, o realybėje dažnai susiduriame su skirtingų tipų deriniu. Todėl renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į individualias savybes, pomėgius ir darbo rinkos poreikius.