Kiemelių tvenkinio žuvys Kaišiadorių rajone

Kiemelių ežeras - ežeras Lietuvoje, Kaišiadorių rajone, 2 km į pietryčius nuo Kaišiadorių miesto centro, ties pietrytine miesto riba. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus - 0,36 km, plotis - iki 0,19 km. Altitudė 92,1 m. Krantai aukštoki, tik pietvakarinis žemas ir užpelkėjęs. Šiaurinis ir rytinis krantai apaugę medžiais. Pietvakariuose išteka ir teka per pelkę upelis link L-10 upelio (Lomenos intakas). Šalia įsikūrę Kiemelių, Stasiūnų gyvenvietės, Kaišiadorių miesto kolektyvinių sodų bendrija.

Deja kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje.

Norintiems žvejoti Kiemelių tvenkinyje, svarbu žinoti šias taisykles:

• Vandens telkinys išnuomotas.
• Ribota lydekų ir lynų žvejyba.
• Nuo saulės nusileidimo iki jos patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) leidžiama žvejoti tik turint Leidimą.
• Žvejyba ant ledo vykdoma laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų, turint Leidimą, nemokamos žvejybos teisę arba žvejybos ploto naudotojo išduotą dvi paras arba mėnesį galiojantį mėgėjų žvejybos leidimą.

Išduodami Leidimai parai, suteikiantys teisę per parą sugauti ne daugiau kaip:

• 2 lydekas (ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm)
• 2 lynus (ne mažesnius kaip 30 cm)

Kol sugaunamas leidime nurodytas žuvų kiekis, galima papildomai sužvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatytą leistiną kitų žuvų kiekį, išskyrus karpius ir baltuosius amūrus, kuriuos privaloma nedelsiant paleisti atgal į Kiemelių ež. Draudžiama naudoti masalui gyvą žuvelę.

Šalia Kiemelių tvenkinio yra ir kitų vandens telkinių, kuriuose taip pat galima žvejoti.

Pavyzdžiui, Girelės I tvenkinys - tvenkinys Kaišiadorių miesto pietinėje dalyje, šalia kelio 142 Kaišiadorys-Žiežmariai (iš rytų pusės). 1974 m. įrengtas ant L-1 upelio (Lomenos intakas), už 1,3 km nuo jo žiočių. Šiaurinėje pakrantėje auga Triliškių miškas, įrengtas pažintinis takas, poilsiavietė. Pietinėje pakrantėje įsikūrusi kolektyvinių sodų bendrija. Pasroviui už kelio 142 Kaišiadorys-Žiežmariai iškart telkšo Girelės II tvenkinys. Tvenkinio kodas - 12050340, priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui. Vandens telkinio ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus - 0,82 km, plotis - iki 0,53 km. Altitudė 82,9 m. Krantai neaukšti, sausi.

Taip pat Stasiūnų II tvenkinys - tvenkinys Lietuvoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miesto pietrytiniame pakraštyje. Sudarytas užtvenkus bevardį upelį (Lomenos intakas) 2,3 km nuo jo žiočių. Tvenkinio ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus - 0,14 km, plotis - iki 0,1 km. Altitudė 96,6 m. Krantai aukštoki, apaugę medžiais. Priešsroviui iškart telkšo 0,15 ha tvenkinėlis, pasroviui - Stasiūnų I tvenkinys.

Be to, netoliese yra Kiementas - ežeras Lietuvoje, Molėtų rajono savivaldybėje, Šventosios baseine. Jame gyvena lydekos, karšiai, plakiai, lynai, raudės, kuojos, karosai, aukšlės, kartuolės, gružliai, pūgžliai.

Žemiau pateikiama Kiemento ežero informacija lentelėje:

Kaišiadorių rajonas įsikūręs pačioje Lietuvos širdyje, iš šiaurės ir pietų apjuostas Nemuno ir Neries upių, apsuptas įspūdingų gamtos reginių, mitologinių akmenų, riedulių, piliakalnių, skardžių, atodangų, šaltinių. Kaišiadorių rajone gausu svarbių kultūros paveldo objektų, muziejų ir išskirtinių vietų. Lankytojus pritraukia palanki susisiekimo infrastruktūra - geležinkelis, automagistralė bei tvarkingi keliai.

Tai unikalus kraštas, kuriame susipynusios kelių etnografinių regionų tradicijos. Kaišiadorių rajono gyventojai turi dzūkų ir aukštaičių etnokultūrinį identitetą. Tarmės, tradicinė apranga, kulinarinis paveldas, dainuojamasis folkloras ir liaudies instrumentai susiformavę kelių etnografinių regionų apsuptyje, todėl yra išskirtiniai, saviti, kaišiadoriški.

Kaišiadorių rajone gausu vietų, kuriose galima aktyviai pramogauti: paplaukioti Strėva baidarėmis, persikelti su keltu be variklio iš Padalių į Čiobiškį, pakeliauti dviračių bei pėsčiųjų takais. Apylinkėse nemažai mistinių vietų: stūkso mitologinis akmuo, tyvuliuoja tobulai apvalus žalio vandens ežeras, o gravitacinė kalva, kurioje automobilis pats rieda į kalną, atvykusiems sukelia gerų emocijų.

Kaišiadorių kraštą supa Kauno marių regioninis parkas, kuriame įsikūręs didžiausias muziejus Lietuvoje po atviru dangumi - Lietuvos liaudies buities muziejus. Muziejuje pristatomas sumažintas visų etnografinių Lietuvos regionų atspindys. Lankytojai gali būti ir pajausti ekspozicijų kuriamą dvasią: paliesti, užuosti, paragauti.

Laukagalyje, rudenį, kai lapai keičia spalvas, įkurtas ,,Europos miškas" nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis ir ES žvaigždėmis, o Paparčiuose medžių viršūnėse išryškėja Gediminaičių stulpai. Paparčių vietos istorija ypatinga, išlikęs dominikonų vienuolių palikimas, dėl kurio vietovė buvo religinis, mokslinis ir ūkio centras. Šiandien lankytojus mįslingai vilioja vienuolyno vartai ir koplyčia. Čia stūkso aukštas piliakalnis ir alsuoja Paparčių botaninis gamtos draustinis.

Kaišiadorių rajonas gyvas, čia įgyvendinamos įvairios idėjos, iniciatyvos, kuriasi meninės veiklos. Vyksta Tarptautinis tapybos pleneras „Kaišiadorių kraštas dailininko akimis". Plenero dalyviai, atvykę iš įvairių šalių, gyvena ir tapo kultūros objektus ir apylinkes vis kitoje Kaišiadorių rajono seniūnijoje. Organizuojamos miesto šventės, romansų, jazzo vakarai, įvairūs kūrybiniai susitikimai, senjorų piknikas.

Kadaise Kaišiadoryse kiekviename kaime buvo šokamas kadrilis, kuris praturtintas vietinėmis ypatybėmis, gyvuoja ir šiandien. Tautos tradicijas siekiantys išsaugoti kraštiečiai, mokosi ir šoka šį Prancūzijoje kilusį gaivalingą šokį.

Kaišiadorių rajone kepami autentiški šakočiai, duona, kugelis, bandos, švilpikai ir kiti gardumynai. Nemažai vietų, kuriose galima įsigyti bičių surinkto medaus. Kuriasi netradiciniai, egzotiniai šeimų ūkiai, kuriuose auginamos daržovės, vaisiai, uogos.

Šiuo metu Kaišiadorių savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės ir Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių seniūnija.

Kaišiadorių miesto seniūnija

Kaišiadorių miesto seniūnija užima 1100 ha plotą ir yra centrinėje Kaišiadorių rajono dalyje. Kaišiadorių miesto augimas buvo įtakotas nutiesto geležinkelio, kuris ėjo per Vilnių ir jungė Varšuvą su Sankt Peterburgu. Geležinkelio atšaka iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją ėjo tarp Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro. Liepojos pirkliai sugalvojo įveiklinti Liepojos uostą prie Baltijos jūros su Ukraina, kad galėtų eksportuoti grūdus į užsienį. Ukrainoje auginami grūdai tarsi prisidėjo prie Kaišiadorių augimo. Buvo pastatyta stotis, gyvenamieji namai, parduotuvė.

Šiandien Kaišiadorių seniūnijoje įsikūrusios pagrindinės įstaigos ir institucijos, mokyklos, medicinos įstaigos, kultūros įstaigos, įvairios visuomeninės organizacijos. 2024 metais Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine. Planuojama daugybė kultūros renginių, organizuojami įvairūs projektai.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - piligrimų traukos centras nuo tada, kai buvęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Katedroje įrengta Dievo Gailestingumo koplyčia, o jos šoniniuose altoriuose yra šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio pal. Kunigo Mykolo Sopočkos relikvijos. Koplyčios paveiksluose pastebimos įdomios detalės: Popiežiaus atvaizde vienoje pusėje yra šv. Petro bazilikos Vatikane kupolas, kitoje - Kryžių kalnas. Šventoji rankose laiko knygą, ant kurios lietuviškai užrašyta „Dienoraštis". Centrinėje navoje esantis vyskupo sostas, vadinamoji katedra - viena puošniausių Lietuvoje.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje yra Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia - šventojo Teofiliaus Matulionio amžinojo poilsio vieta, kurioje ilsisi švento Lietuvos kankinio širdis. Sarkofagas su jo palaikais yra koplyčios centrinio altoriaus mensoje, virš jo - kanoninis palaimintojo paveikslas. Sakrali vieta pritraukia žmones, joje patiriama palaima, o šventojo buvimas suteikia nepaprastų, stebuklingų galių, gydo kūną ir dvasią.

Priešais paminklą palaimintajam Teofiliui Matulioniui yra Teofiliaus Matulionio aikštė, kurioje akį džiugina fontanas, čia galima prisėsti pailsėti ir pasigėrėti aplinka. Vykdant aikštės rekonstrukcijos darbus, po žemėmis aptikti palaidoti masyvūs katedros šventoriaus vartų fragmentai. Šis vardas aikštei suteiktas paskelbus Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju.

Kardinolo V. Sladkevičiaus paminklas. 2007 m., Kaišiadorių katedros šventoriuje, kardinolui V. Sladkevičiui pastatytas paminklas byloja apie ilgą, skausmingą, bet pilną tikėjimo šviesos kelią. Paminklo skulptorius - Arūnas Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius. Ši skulptūra, anot monsinjoro Jurevičiaus, žmonėms imponuoja savo tikroviškumu, iš mažos žmogaus figūros sklindančia didybe. Arkivyskupas V. Sladkevičius vikaravo ir klebonavo įvairiose vietovėse: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Kuktiškėse, Šešuoliuose. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu.

Senieji ir naujieji katedros vartai. XX a. pirmoje pusėje bažnyčios teritorija buvo apjuosta akmenų tvora, o pačiame priekyje pastatyti puošnūs vartai, kurių elementai atkartojo pačios katedros pagrindinio fasado dekoratyvinį sprendimą. Lietuvoje įsigalėjo rusų valdžia ir sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui Matulioniui, antrajam Kaišiadorių vyskupui ir tikrajam šios katedros šeimininkui. 1966 m. tvora ir vartai buvo nugriauti. Tverti naują tvorą ir statyti vartus nebuvo skubama, jie iškilo tik 1992 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Siekta atkurti buvusį vartų vaizdą ir juos derinti prie katedros. Visgi tvora neliko akmeninė, o pastatyta iš metalinių strypų, vartai ne tokie kaip senieji - netinkuoti, kuklesnės puošybos. Dabartinė katedros tvora ir vartai pastatyti apie 1997-uosius. Naujų Kaišiadorių katedros šventoriaus vartų projekto autorius - architektas Brunonas Bakaitis.

Senamiesčio angelo medžio skulptūra stovi Kaišiadorių senamiestyje, prie geležinkelio. Ją sukūrė tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas 2022 metais. Angelas saugo ir globoja Kaišiadorių senamiestį, sodybas, geležinkeliečių namus, vandens bokštą.

Kaišiadorių muziejus ir jo padalinys Brazauskų namai-muziejus. Tai pirmas Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko projektuotas ir statytas namas, kuriame galima susipažinti su šeimos gyvenimu. Išlikę įvairūs Algirdo tėvų daiktai, nuotraukos, baldai, knygos, vaikystės daiktai. Muziejuje organizuojami kultūriniai renginiai, susitikimai. Adresas: J. Biliūno g. 26.

Kaišiadorių kultūros centras puoselėja Kaišiadorių krašto kultūrinį savitumą. Čiaorganizuojami įvairaus pobūdžio renginiai, parodos, koncertai, edukacinė veikla ir t.t. Kultūros centras subūręs įvairius Kaišiadorių krašto kolektyvus: nuo 1978 metų veikiantis ,,Verpeta" puoselėja Kaišiadorių krašto papročius, tradicijas, muzikos grupė JAZZ-GOULASH, vaikų pop choras, mėgėjų teatras ir kt., veikia daugybė būrelių: dailės, keramikos, medžio drožinėjimo, žaislų siuvimo, odos gaminių, dailė neįgaliesiems. Adresas:Gedimino g. 40, LT-56126 Kaišiadorys.

Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Bibliotekos struktūrą sudaro skaitytojų aptarnavimo, spaudinių komplektavimo ir vaikų literatūros skyriai. Bibliotekoje vyksta literatūriniai renginiai, rengiamos parodos, susitikimai. Kaupiama kraštotyros medžiaga apie Kaišiadorių kraštą ir jo žmones. Adresas: Gedimino g. 69.

Kaišiadorių geležinkelio stotis. Geležinkelio nutiesimas įtakojo Kaišiadorių augimą. 1919 m. liepos 6 d. į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Tarpukaryje, stoties teritorijoje, buvusiame garvežių depo pastate, Kaišiadorių gimnazijos iniciatyva buvo įkurta sporto salė, kurioje treniravosi Lietuvos krepšinio rinktinė, 1937 ir 1939 metų Europos čempionė.

Paėjus Geležinkeliečių taku Vilniaus kryptimi galima pasivaikščioti Klaipėdos šile. Jis buvo suformuotas Kaišiadorių šaulių iniciatyva siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dešimtmečiui 1933 metais. Greta stovi unikalus architektūrinis paminklas - senasis vandens bokštas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų Kaišiadoryse. Į garvežius vanduo patekdavo iš dviejų- trijų aukštų vandens bokštų, pastatytų netoli keleivių namų. Vanduo vamzdynu tiektas iki hidraulinių kranų, įrengtų šalia peronų ar prekių platformų, iš kurių buvo užpilamos lokomotyvų talpos.

Linksmasis garvežys. Naujai įrengta privati vaikų žaidimų erdvė, įsikūrusi Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Čia organizuojamos vaikų šventės, edukacijos, stovyklos. Įrengtas kamuoliukų baseinas, laipynė, čiuožykla, žaidimų nameliai. +370 618 06826, El. p. Pasivaikščiojimo takas yra pušyno ir tvenkinio apsuptyje, įrengta žaidimų aikštelė vaikams su lauko muzikos instrumentais, paplūdimio tinklinio aikštelė ir nedidelis amfiteatras su scena. Netoliese - totoriaus Chašaidaro, nuo kurio kilo Kaišiadorių pavadinimas, dvaro vieta.

Freska „Bučinys" buvo nutapyta 2017-06-02. Autoriai - dailininkai: Tadas Vincaitis - Plūgas iš Kauno ir Edvardas Šeputis - Shepa. Freskos idėja kilo savivaldybei, kai gavo iš Valstybės turto fondo apleistą pastatą ant kurio buvo nutapyta freska. Mintis buvo parodyti miesto vartus, atverti duris gyventojams bei turistams iš kitų rajonų. Adresas: Gedimino g. 115 C, Kaišiadorys.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska. 2018 m. ant Algirdo Brazausko gimnazijos sienos nutapyta Palaimintojo Teofiliaus freska. Aut. dail. Tadas Vincaitis ir pagalbininkės Justina Sendravičiūtė bei Lauryna Stankūnaitė.

Algirdo Brazausko parkas įkurtas adresu: Gedimino g. 65, Kaišiadorys. 2017 metais buvo atnaujintas, sutvarkytas ir pavadintas Lietuvos Prezidento vardu, parkas. Vaikus čia džiugina fontanai, žaidimų aikštelė, galimybė važinėtis riedučiais parko takeliais. Šalia parko, prie Lomenos upės - pėsčiųjų ir dviračių takas su įrengtais lauko treniruokliais. Neretai džiugina gulbių ir ančių draugija. Į parką jauku ateiti su puodeliu kavos ar užkandžiais - čia įrengti lauko staliukai, suoliukai. Tarp parko ir Lomenos upės - vienas stilingiausių miesto pastatų - Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai.

Maršrutas dviračiu ar pėsčiomis po Kaišiadorių miestą, 7 km.

Kaišiadorių pakrašty, einant pamiškės taku, prasideda Girelės pažintinis takas. Kaišiadorių miesto miško parke sukurta didelė erdvė poilsiui ir laisvalaikiui. Šiame take pamatysite inkilų alėją, senąjį miško ąžuolą, antrojo pasaulinio karių kapus, Girelės poilsiavietę, Girelės miško ąžuolą.

Kur pavalgyti Kaišiadoryse:

• Fresh Taste Bistro+37060794912Gedimino g. 81, Kaišiadorys
• Pica Mica+370 68 11 11 43Gedimino g. 109, Kaišiadorys
• Happy Pizza+37066553888Gedimino g. 105, Kaišiadorys
• Kaišiadorių restoranas+370 687 99834, 8-346 52368Gedimino g. 34, Kaišiadorys
• Suši baras „Gurume"+370 694 80808Gedimino g. 68, Kaišiadorys
• City Pizza+370 644 88644Gedimino g. 68, Kaišiadorys
• Pietų centras „Pas Kristiną"+370 605 30749Gedimino g. 105, Kaišiadorys
• Mamos pietūs+370 655 55841Gedimino g. 107 A, Kaišiadorys
• Dūzgynės, kavinė+370 663 77771Gedimino g. 149, Kaišiadorys
• Restoranas „Toskana"+370346 53653Gedimino 69, Kaišiadorys
• Centro picerija+370 346 67100Gedimino g. 116, Kaišiadorys (IKI Pasažas)

Kur apsistoti Kaišiadoryse?

• Trumpalaikė buto nuoma+37068784219Girelės g. 43 - 2, Kaišiadorys
• Vila „Laumžirgis"+37061811233Miško g. 21, Stasiūnų k., Kaišiadorių r.

Kruonio seniūnija

Kruonio seniūnija yra pietrytiniame Kaišiadorių rajone ir užima 22350 ha plotą. Teritoriją supa Dabintos botaninis- zoologinis draustinis, Lapainios botaninis draustinis, Šnipelių zoologinis - entomologinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, dalis Kauno marių regioninio parko ir Nemuno kilpų regioninis parkas. Kruonio seniūnijoje yra nuostabių ežerų, iš kurių vienas didžiausių Kaišiadorių rajone - Kalvių ežeras. Ežero vanduo švarus, galima plaukioti, treniruotis tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek mėgėjams. Pakrantėje įrengtas paplūdimys, suoliukai, lauko scena, vyksta įvairių renginių.

Šalia sutvarkyto Kalvių ežero paplūdimio stovi Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Rotondinės formos bažnyčia, sukurta sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu, yra viena iš dviejų tokios formos bažnyčių Lietuvoje. Bažnyčios architektas yra nežinomas.

tags: #kaisiadoriu #raj #kiemeliai #tvenkinio